Lygiai prieš savaitę Vyriausybė patvirtino Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimus, kurių dalis įsigalios vos po trijų mėnesių – nuo kitų metų sausio 1 d. Tiesa, kita dalis pokyčių pradės galioti 2022 metų viduryje. Tokie skuboti, su visuomene mažai derinti pakeitimai sukėlė nemenką atgarsį socialiniuose tinkluose – nemažai komentuojančiųjų mano, kad pakeitimai labiausiai orientuoti į didžiuosius miestus, o kai kuriuos punktus vadina keistais.

Keista išimtis

Pagal naujus KET pakeitimus, vairuotojai turėtų būti ypač dėmesingi išvažiuodami iš lėtėjimo ir greitėjimo juostos. Mat čia galima didžiausia painiava – pagal naujus pakeitimus numatomos net trys tokios situacijos.

Pirma, kai iš greitėjimo juostos norima įsilieti į pagrindinį kelią, tuomet įsiliejantis į eismą vairuotojas privalo duoti kelią važiuojantiems pagrindiniu keliu – taip yra ir iki šiol.

Antroji situacija, kai vairuotojas pradeda važiuoti greitėjimo juosta, kuri pereina į lėtėjimo juostą prieš nusukimą į šalį ir jis nekeičia krypties, tuomet jis turi pirmumą prieš norinčius įsilieti į lėtėjimo juostą eismo dalyvius.

Trečioji situacija, kai kairiau esanti transporto priemonė (važiuojanti su pagrindiniu srautu) nori persirikiuoti į dešinę, o važiuojančioji greitėjimo juosta – persirikiuoti į kairę. Šiuo atveju vairuotojas, esantis dešinėje, turi duoti kelią tam, kuris rikiuosis iš kairės eismo juostos į dešinę.

Šie pokyčiai vairavimo instruktoriui Artūrui Pakėnui kelia rimtų abejonių, mat šiuo konkrečiu atveju keistų „dešinės rankos taisyklės“ sampratą.

„Tai pakeitimas, kurį aš vertinu neigiamai. Tokiais atvejais, kai trajektorijos kertasi, pirmumą dabar turės tas, kuris važiuoja į lėtėjimo juostą. Tai yra turintis kliūtį iš dešinės. Galima sakyti taip, kad daroma išimtis iš taisyklės, nes įprastai situacijose pirmumą turi tas, kuris neturi kliūties iš dešinės. Kam reikėjo įvesti šią išimtį, nežinau. Nemanau, kad tai žmonėms pridės supratimo ir sąmoningumo. Man atrodo, kad ši taisyklė visai nereikalinga“, – aiškina A.Pakėnas. Jis abejoja, ar tokie pokyčiai netaps konfliktinių ir avarinių situacijų kelyje priežastimi.

Eismo koridorius

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į vadinamojo „koridoriaus“ sudarymo sistemą praleidžiant specialųjį transportą su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais. Nuo kitų metų pradžios vairuotojai turės praleisti šį transportą sudarydami eismo koridorių gatvės centre – pasitraukdami ir į dešinį, ir į kairį kelkraštį, o ne tik į dešinę, kaip iki šiol.

Dar numatoma, kad automobilių vairuotojai, apsisukdami šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, visais atvejais turės duoti pirmenybę kitiems automobiliams. „Manau, kad tai yra teisingas pakeitimas, patikslinimas geras. Patikslinimai nėra blogai, tai leidžia žmonėms lengviau suvokti taisyklę“, – komentuoja A.Pakėnas.

A+ juosta – motociklams

Tarp pakeitimų atsirado ir nuostata, kad miestų savivaldybės, įvertinusios situaciją, galės nuspręsti, kuriose viešajam transportui skirtų A+ kelio juostų atkarpose leisti judėti ir motociklų vairuotojams.

Leidimas motociklams judėti numatytomis A+ juostomis eismui suteiktų daugiau tvarkos, kuomet motociklininkai galėtų pasirinkti judėjimą viešojo transporto juostomis, užuot nardę tarp eilių. Jose motociklininkams, kaip ir kitiems eismo dalyviams, bus privalu praleisti iš stotelės išvažiuojantį troleibusą ar autobusą.

Tačiau didžiausią riziką motociklininkams, judėsiantiems A+ juosta, kels kelio dangos būklė. Mat dėl sunkiasvorių troleibusų ir autobusų judėjimo susiformuoja gana gilios provėžos, ypač prie stotelių – jas įveikiant reikės būti itin atidiems.

Dar vienas pavojus dažnai kyla, kuomet eismo dalyviai, įvažiuojantys į gatvę iš šalutinių kelių, nesupranta, kad kerta A+ juostą. Todėl motociklininkai turėtų būti labai atsargūs.

Riba – penki metrai

Nuo sausio bus draudžiama statyti automobilius gatvių ir kiemų sankirtose bei penkių metrų atstumu nuo jų važiuojamojoje dalyje.

Teigiama, kad uždraudus parkuotis gatvės ir išvažiavimo iš kiemo važiuojamųjų dalių sankirtoje, bus padidintas kelio matomumas, išvengta avarinių situacijų išvažiuojant iš kiemų, nebus sukeliama nepatogumų kitiems eismo dalyviams, kai įvažiavimas į kiemą užstatomas transporto priemonėmis ir apsunkinamas ne tik transporto priemonių, bet ir pėsčiųjų eismas.

KET bus įrašyta ir nuostata, kad baigus krauti elektromobilį, vairuotojas turi jį nedelsdamas patraukti iš įkrovimo vietos, jeigu kelio ženklai nenurodo kitaip.

Mat specialistai pabrėžia, kad dalis elektromobilių vairuotojų, įkrovę elektromobilį, iškart jo nepatraukia iš įkrovimo stotelės. Taip mažinamas įkrovimų vietų prieinamumas kitiems vairuotojams.

Dviračių gatvė

Nuo 2022 m. birželio 1 d. KET pakeitimais nustatomas naujas eismo organizavimo būdas – dviračių gatvė. Taip esą norima sudaryti geresnes sąlygas dviratininkų eismui, paskatinti žmones rinktis alternatyvias automobiliui keliavimo mieste priemones.

Dviračių gatvės bus žymimos specialiu ženklu, jos galės būti įrengiamos ramaus, lėto eismo gatvėse, kuriose vyktų mišrus motorinių ir nemotorinių transporto priemonių eismas. Dviračių gatvėje bus leidžiamas iki 30 km/val. greitis, nebus galima lenkti transporto priemonių, kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą, o dviračių vairuotojams nebus taikomas reikalavimas važiuoti viena eile ir kuo arčiau dešiniojo krašto.

Tačiau socialinėje erdvėje daug kas juokauja, kad dviračių gatvė labiau primena Vilniaus valdžios ir miesto mero Remigijaus Šimašiaus viešųjų ryšių akciją. Mat jau dabar Vilniuje daroma viskas, kad dviratininkams būtų geriau, saugiau važinėti ir daugeliu atvejų to siekiama atimant dalį važiuojamosios dalies iš automobilininkų.

Tačiau dažnu atveju neišlaikomas proporcingumas, nes tikrai ne visi žmonės gali ar nori važiuoti į darbą dviračiu, ypač tie, kurie gyvena priemiesčiuose ar užmiesčiuose. Be to, ir Lietuvos klimatas didžiąją metų dalį nėra tinkamas važinėti dviračiu.

Atsiras ir naujas kelio ženklas „Motorinių dviračių eismas draudžiamas“, kuriuo siekiama riboti motorinių dviračių ir elektrinių paspirtukų eismą ten, kur intensyvus pėsčiųjų eismas ar kur to reikalauja eismo sąlygos. Tačiau lieka neaišku, ar kas užtikrins šią tvarką ir sugebės kontroliuoti važinėjančiuosius paspirtukais.

Dviejų tipų A juostos

Dar viena numatoma naujovė – tai skirtingos A juostos, kurios bus išskirtos į A ir A+, bei tik viešajam transportui skirti šviesoforai.

Raide A pažymėta eismo juosta galės važiuoti tik maršrutinis transportas, čia bus įrengti atskiri baltos spalvos šviesoforo signalai, skirti tik maršrutiniam transportui, kiti eismo dalyviai jais vadovautis negalės.

Simboliu A+ pažymėta eismo juosta, be maršrutinio transporto, galės važiuoti kitos transporto priemonės: dviračiai, mopedai ir lengvieji keturračiai, taip pat automobiliai, pažymėti skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, kur neįgalieji važiuoja į švietimo įstaigą ar iš jos arba į neįgaliųjų dienos užimtumo centrą ar iš jo.