Manau, kad čia tiesiog užbėgta už akių įvykiams dėl Rusijos pradėto eskalavimo tvirtinant, neva Baltijos valstybės leidžia Ukrainai naudoti savo oro erdvę tam tikrų objektų Rusijoje atakoms. Rusija tokią žinią jau skleidė, ir turbūt dėl to buvo padarytas toks prezidento pareiškimas. Mano manymu, juo siekiama iškart užkirsti kelią manipuliacijoms šia tema, kad nebūtų skleidžiama dezinformacija. Kaip žinome, prezidentas G.Nausėda prieš tai buvo susitikęs su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovu Kyrylu Budanovu, ir manyčiau, kad tie dalykai buvo išsiaiškinti, reikalai suderinti. Taip, kad nebūtų preteksto kaltinti Lietuvos, kad mes suteikiame oro erdvę Ukrainos bepiločiams, kurie atlieka savo paskirtį: tarp Rusijos ir Ukrainos vyksta karas.
Ar galima šį keistai mįslingą prezidento perspėjimą „kariaujančioms Europos šalims“ laikyti tiesioginiu perspėjimu Ukrainai, kad ji nesusigundytų nekontroliuojama Lietuvos oro erdve vykdant atakas prieš taikinius Rusijoje? Pasikartosiu: šis mūsų prezidento pasisakymas nuskambėjo kaip tik po susitikimo su Ukrainos delegacija. Tad manau, kad šituos klausimus jie buvo suderinę. Ukrainiečiai turi puikiai suprasti, kad siekiama išvengti preteksto Rusijai mus kaltinti ir būtų galima išvengti nereikalingų provokacijų. Neabejoju, kad šis prezidento pareiškimas tikrai buvo suderintas su Ukraina, ir Ukraina turi tą žinoti.
Gal mūsų politikai turėtų būti atsargesni, turint galvoje, kad Lietuvos ir Ukrainos interesai šiuo požiūriu gali būti visiškai priešingi: mes nenorime būti įtraukti į karą su Rusija, o kariaujanti Ukraina gali to siekti, tikėdamasi aktyvesnio NATO įsitraukimo? Lietuva nesilaiko neutralumo kaip ir NATO šalys, mes nuo pat Rusijos įsiveržimo į Krymą ir Rytų Ukrainą remiame Ukrainą, ir tą visi žino. Prasidėjus plataus masto įsiveržimui mes davėme ukrainiečiams savo ginkluotę. Tokia yra mūsų pozicija, kaip ir daugelio NATO šalių. Šiuo atveju, manau, buvo susitarta su Ukraina, kad nebūtų nereikalingų interpretacijų, neva NATO šalys suteikia oro erdvę Ukrainai. Politikoje būna susitarimų „tete-a-tete“, akis į akį, apie kuriuos viešai nekalbama.
Turiu nuvilti – mes, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai, iš tikrųjų ne visada sužinome visas aktualijas, nes prezidentas dažnu atveju daro sprendimus, kurių nesuderina nei su Valstybės gynimo taryba, nei su NSGK. Nors paskui atitinkamus sprendimus turi priiminėti Seimas. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti Kapčiamiesčio poligono reikalus. Kaip žinote, ilgą laiką NSGK apie juos nebuvo informuojamas. Todėl į klausimą, kas šio prezidento pareiškimo atveju buvo turima galvoje, tiksliai atsakyti negalėčiau. Kadangi jis labiau susijęs su mūsų saugumo siekio deklaravimu, su mūsų diplomatija, didelės grėsmės čia nematyčiau.
Turbūt svarbiausia, kad neįsitraukėme į kažkokius veiksmus. Manau, būtent tai yra esminis dalykas šioje situacijoje. Jeigu prezidentas priėmė sprendimą padaryti tokį pareiškimą, matyt, jis turbūt disponuoja ir kažkokia papildoma informacija. Šiame kontekste būtų galima prisiminti ir sprendimą dėl Lietuvos karių siuntimo į misiją Hormūzo sąsiauryje – kaip supratau, Valstybės gynimo taryba jį svarstė rašytiniu būdu. Ji nebuvo susirinkusi. Ką jau kalbėti apie tai, kad ir šiuo klausimu NSGK kol kas lieka paraštėse, tokios informacijos komitetas nesvarstė. Tikiuosi, kad šis klausimas grįš pas mus.
Kai neturi informacijos, sunku pasakyti, ką konkrečiai norėjo įspėti mūsų prezidentas šiuo savo pareiškimu. Interpretuoti galima įvairiai. Manau, viena iš galimų priežasčių – Rusijos noras manipuliuoti informacija, neva iš mūsų teritorijos į ją skrieja koviniai dronai. Prezidentas aiškiai įvardijo, kad šiuo klausimu mes laikomės neutraliteto, nesudarome galimybių kam nors naudotis savo oro erdve Rusijai pulti.
Ar visgi toks prezidento pareiškimas atrodo solidžiai – juk jo paskelbimo dieną Vilniuje vėl buvo uždarytas oro uostas dėl iš Baltarusijos atskridusių oro balionų, o tai, tariant prezidento žodžiais, ko gero, yra neteisėtas naudojimasis Lietuvos oro erdve ir grubus jos suvereniteto pažeidimas? Na, „kiauros“ mūsų sienos vietos seniai identifikuotos, oro gynybos klausimai yra prioritetiniai. O kad lig šiol per mažai buvo daroma, parodė kelių pastarųjų mėnesių išpuoliai. „Skylėta“ mūsų oro gynyba – faktas, kurį žino ir priešiškos valstybės.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas