Man atrodo, kad pagrindinė šių rinkimų pamoka yra tokia: politinės partijos turi susitelkti, mobilizuotis ir padėti kandidatams laimėti rinkimus, o ne pasyviai dalyvauti rinkimuose balsavimo dieną. Partinė struktūra turi būti aktyviai veikianti, jeigu partija nori, kad jos kandidatai laimėtų. Mes matome, kad dabar didžioji dalis politinių partijų išties veikia labai pasyviai – jos skelbia savo pavadinimus, dalyvauja kažkokiose trumpose akcijose, bet nuolatinio, sisteminio darbo dėl pergalės rinkimuose nematyti. Kaip reikėtų vertinti partijų vadovų pasisakymus dėl rinkimų rezultatų – atrodo, kad pralaimėjusių tarsi ir nėra? Na, suprantama, kad kiekvienos politinės jėgos lyderis bando vienaip ar kitaip pateisinti save, savo politinę organizaciją, motyvuoti tas nesėkmes, pralaimėjimus, bet iš tikrųjų akivaizdu, kad ši rinkiminė kova daugeliui partijų buvo gana sudėtinga. Kai kam net ir netikėta, pavyzdžiui, taip konservatoriams nutiko regionuose. Ir tai atveda prie to, kad politiniai lyderiai turi išsisukinėti. Kaip šie rinkimai atrodo rinkėjų aktyvumo prasme – ar tam tikras jo padidėjimas galėtų tapti tendencija? Taip, aktyvumas buvo didesnis, tai mane džiugina. Tikėkimės, kad tai galbūt nauja tendencija, kad pilietinis atsakingumas rinkimų metu auga ir augs toliau. Galbūt rinkėjams labiau įsitraukus į politinių jėgų konkurenciją per rinkimus didesnio aktyvumo priežastimi tapo noras nulemti jų rezultatus. Pavyzdžiui, Vilniuje ir Vilniaus regione. Tai buvo jaučiama, čia rinkėjai iš tiesų azartiškai dalyvavo rinkimuose. Ateityje, manau, svarbiausia būtų tai, kad rinkėjai pilietiškai atsakingai veiktų rinkimų metu. Tai būtų labai gerai.
Kodėl visiškai išnyko rinkėjų skatinimo balsuoti akcijos – socialinės reklamos, kuriai, pavyzdžiui, per stojimo į ES referendumą buvo skirtos milžiniškos lėšos, praktiškai išvis nebeliko? Aš nežinau, kuo tai būtų galima paaiškinti. Antrasis rinkimų turas specifiškas ta prasme, kad kiek ateis žmonių, tiek ir pakaks. Todėl skatinti, kad ateitų kuo daugiau, tarsi ir nereikia. Tokia logika, mano manymu, yra ydinga, nes kiekviena politinė jėga turėtų norėti, kad į rinkimus ateitų kuo daugiau žmonių ir kuo daugiau balsuotų už ją.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
Manau, rinkėjai per šiuos rinkimus parodė norintys, kad savivaldybėse būtų stiprūs merai ir kad su jais dirbtų savivaldybių tarybos. Ir palaikydamos, ir kontroliuodamos, kaip privalo dirbti opozicija. Kai kuriose savivaldybėse susidarė tokia situacija, kad opozicija taryboje yra labai stipri, todėl svarbu, kad merui pavyktų užtikrinti sklandų bendradarbiavimą vietos valdžioje. Galbūt ne veltui, sakyčiau, yra sumažėjusi centrinės politinių partijų vadovybės įtaka savivaldybių rinkimuose. Merai yra pakankamai savarankiški, ir rinkėjai juos pirmiausia vertina pagal tai, kaip jie sprendžia vietos savivaldos reikalus. Todėl ir pamatėme, kad tie merai, kurie atliepia rinkėjų lūkesčius, vėl buvo išrinkti naujai kadencijai.
Kai dėl rinkimų organizavimo ir VRK darbo, tai, manyčiau, pirmiausia reikėtų kalbėti apie Rinkimų kodekso kokybę. Jame sukurta daug nepatogumų politinėms partijoms, kandidatams: pavyzdžiui, nurodoma labai greitai pateikti dokumentus, o po to iš esmės nieko nevyksta. Nusiskundimų turi ir apylinkių rinkimų komisijos, nes jos formuojamos pernelyg taupant lėšas, pernelyg lėtai. Nelieka laiko mokymams, todėl rinkimų dieną susilaukiama gana daug skundų. Visagino ir Anykščių atvejai parodė, kad kyla problemų dėl kandidatų registravimo. Aišku, teismai VRK sprendimus ištaisė, bet pasiliko pasekmių pėdsakas, ir dar neaišku, kaip viskas bus išspręsta. Rinkimų pamokų prasme galėtume kalbėti ir apie visuomeninius rinkimų komitetus, jie irgi parodė, kad yra gyvybingi. Rinkėjai juos laiko svarbiais. Kaune, Šiauliuose jie liko prie savivaldybių vairo. Politikai, manau, irgi gavo kelias šių rinkimų pamokas, kurios susijusios su Rinkimų įstatymu. Tarkime, ar tikrai reikėtų reikalauti tokių ilgų kandidatų sąrašų, jeigu dėl to nukenčia kokybė? Yra ir kita didžiulė bėda – mano manymu, partijas turėtume suprasti kaip tarpininką tarp rinkėjų ir išrinktųjų – savivaldybių tarybų, Seimo narių. Partijos turėtų būti atsakingos prieš rinkėjus pirmiausia tuo, kad parenka kandidatus, padeda jiems platinti partijos idėjas. Tačiau dabar stebime kitokį vaizdą: partijos stengiasi į rinkimų sąrašą įtraukti kiek galima daugiau žinomesnių, ryškesnių žmonių, bet dėl to užgožiamos partinės idėjos ir vertybės. Tai rimta problema.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
