Visoms biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms taikomas tas pats asignavimų apskaitos principas, kuriuo remiantis jos iki metų pabaigos turi panaudoti tais metais joms skirtas valstybės biudžeto lėšas. Tokiais atvejais, kai biudžetai auga labai sparčiai – o tai pirmiausia pasakytina apie Krašto apsaugos ministeriją, kurios finansavimas kasmet didėja, ir tas didėjimas skaičiuojamas milijardais – tai išleisti juos protingai, pagal planą, pagal visus reikalavimus ir nustatytus prioritetus tampa vis sudėtingiau. Todėl, kad dėl įsigijimų specialistų, programų valdymo, kito personalo trūkumo galiausiai susidaro „butelio kaklelis“. Atrodytų, ar didelis skirtumas – įsisavinti 2 ar 4 milijardus, bet realiai viskas atsigula ant žmonių, kurių trūkumas jau dabar akivaizdus, pečių.
Jei pažvelgtume, kaip šiais metais su tuo tvarkėsi ministerija, pamatytume, kad buvusiai ministrei tokie dalykai nebuvo per daug svarbūs. Už įsigijimus atsakinga viceministrė dirbo nuo balandžio iki ministrės pasitraukimo, rugsėjį pasitraukė buvęs Gynybos resursų agentūros vadovas, kurio kadencija nebuvo net įpusėjusi. Ir ką gi matome? Nebeliko visos grandinės – nei ministrės, nei viceministrės, nei Gynybos resursų agentūros vadovo.
Tikiu, kad ministerija turi stiprų biurokratinį aparatą, ypač finansų srityje, kad ieškoma, kur ir kaip tuos skirtus pinigus sudėlioti, kad nepanaudotų nereikėtų grąžinti į valstybės biudžetą. Bet vėlgi: tai, kad lig šiol nepanaudota kone pusė metinio Krašto apsaugos ministerijos biudžeto, nors iki metų pabaigos beliko du mėnesiai, yra rimtas signalas. Juk kitais metais situacija šia prasme bus dar sunkesnė. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete mes dažnai ragindavome ministerijos vadovybę investuoti į žmones, didinti jų kompetencijas, jei trūksta – samdyti naujus, apmokyti, nes dažnai bandome su tais pačiais kadrų resursais padaryti daugiau. Bet tai nepavyksta, nes dabar kalbame apie eksponentinį finansavimo augimą. Mūsų pasiūlymai ministrės buvo ignoruojami. Manau, kad dabartinė situacija dėl lig šiol neįsisavintų lėšų apimties atspindi prastą vadybą. Kai nėra lyderystės, kai nėra vadybinės patirties, susidaro situacija, kuri kelia riziką, jog gynybai skirtos lėšos gali būti nepanaudotos ten, kur jų reikia.
Tai geras ir, manau, iš tiesų svarbus klausimas. Jis susijęs ne tik su kariuomene ar Krašto apsaugos ministerija, bet ir apskritai su valstybės pinigų, surinktų iš mokesčių mokėtojų, tinkamo naudojimo problema. Man atrodo, vieša paslaptis, kad sudėtinga viešųjų pirkimų sistema bei kiti dalykai labai apsunkina įsigijimus, ir dėl to tie pinigai nebūna panaudoti taip, kaip suplanuota. Ir kadangi juos reikia, kaip sakoma, įsisavinti, nes jeigu neįsisavinsi, tai kitais metais nebeduos, tada bandoma visais įmanomais būdais juos išleisti – reikia ar nereikia. Čia ne tik Krašto apsaugos ministerijos, bet ir visų valstybės institucijų bėda. Lietuva, deja, yra tarp tų valstybių, kurios turi bėdų ir dėl viešųjų pinigų paskirstymo, ir dėl administravimo kaštų, ir dėl efektyvaus panaudojimo. Tą pripažįsta daug geresni už mane specialistai – ekonomistai, finansininkai ir kt.
Negaliu pasakyti, ar tai, kad Krašto apsaugos ministerija lig šiol nepanaudojo 45 proc. šiems metams jai skirtų biudžeto lėšų, yra blogai ar gerai. Nežinome ir, ko gero, neturime teisės žinoti visų įsigijimų planų, nežinome visko, ką ministerija kariuomenei perka. Nežinome nei balansų, nei terminų, todėl, jei viceministras sako, kad viskas gerai, kad skirti pinigai bus panaudoti pagal sudarytą planą, tai, matyt, taip ir bus. Neturiu pagrindo juo netikėti. Bet iš tiesų matome, kad liko praktiškai pusantro mėnesio. Tai, kad dar nėra ir ministro, praktiškai nieko nekeičia, nes jei yra įsigijimų planas, jis vykdomas ir be ministro. Tiesą pasakius, atrodo juokingai, kai ką tik atėję ministrai bando prisiimti kažkokius įsigijimų nuopelnus, nes visi suprantame, kad tai ilgalaikio planavimo rezultatas. Ypač turint galvoje, kad įsigijimai kariuomenės ar kitų vadinamųjų jėgos struktūrų poreikiams užtrunka ne vienus metus.
Manau, dabar Krašto apsaugos ministerijos vadovybė, už įsigijimus atsakingi asmenys turės labai greitai ir efektyviai dirbti. Ir, pakartosiu, mes nežinome įsigijimų planų – gal lapkričio mėnesį, pavyzdžiui, numatyta kažkam išleisti tas visas likusias lėšas. Todėl manyčiau, kad kol kas reikėtų pasikliauti tuo, ką sako viceministras.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
