Sankcijas vertinu neigiamai, nes kaimyninės šalys iš to uždirba: jos leido tranzitu per savo teritoriją gabenti baltarusiškas trąšas. Taigi, jos uždirba, mes skaičiuojame nuostolius. Manau, kad tai nėra gerai ir taip neturėtų būti. Tačiau yra politikų, kurie laikosi kitos principinės pozicijos. Anot jų, jie vykdo vertybinę politiką, bet ta jų vertybinė politika kuo toliau, tuo labiau naudinga Rusijai, nes didelės pajamos iš baltarusiškų prekių tranzito pildo jos biudžetą ir finansuoja karą su Ukraina. Mes neleidžiame Baltarusijai vežti trąšų per Lietuvos teritoriją, nors latviai ir lenkai veža. Dėl sankcijų Rusijai jos biudžeto pajamos ėmė mažėti, bet kai toliau taikomos sankcijos Baltarusijai – o kalio trąšų poreikis pasaulyje yra labai didelis – Rusijos gaunamos įplaukos iš geležinkelių ir uostų naudojimo trąšų tranzitui stiprina Maskvos galimybes kariauti. Gaila, kad to nenorima matyti.
Suprantu, kad Rusijos lobistai ir oligarchai, kurie nori, kad ir toliau baltarusiškos trąšos būtų eksportuojamos per Rusiją, padarė viską, kad per Lietuvą jos nebūtų vežamos, įtikino Europos Komisiją toliau pratęsti sankcijas. Manau, kad toks sprendimas yra Rusijos lobistų įtakos pasekmė. O pasekmes mūsų ekonomikai galima vadinti pavojingomis: įsivaizduokite, jei tuos 270 mln. eurų „Lietuvos geležinkeliams“ paremti iš biudžeto galėtume skirti švietimui, sveikatos apsaugai ar socialinėms problemoms spręsti. Arba pasienio apsaugai stiprinti. Nesunku įsivaizduoti, kokia būtų buvusi paspirtis ir nauda.
Todėl manau, kad didžiausia problema šia prasme yra politikai, kurie negali „perlipti“ per save, nesugeba pažvelgti plačiau į valstybės interesus, į jos ateitį. Blogai, kad apie tai niekas nekalba. Tų dotacijų iš valstybės biudžeto „Lietuvos geležinkeliams“ apimtys tik didės, ir jų niekas nekompensuos. Taip pat ir Europos Komisija, nes niekas Lietuvoje net nekelia tokio klausimo. Negirdėjau, kad ji pati siūlytų mums kompensaciją, tarsi sakydama – jūs, lietuviai, patys prašėte tų sankcijų, tai ir gavote. Kam Europos Komisijai kompensuoti žalą valstybei, jeigu ji pati tų sankcijų prašė?
Labai norėčiau pamatyti visus tų sankcijų punktus ir detales, nes vienoje vietoje sakoma, kad trąšas galima vežti į Europą, tik reikia susimokėti muitus, o kitoje – kad nieko negalima vežti. Mano akimis, kažkaip nesueina galai. Visiškai tikiu, kad didžiausias įdirbis dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms pratęsimo – užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio. Tikrai manau, kad tai jo rankų darbas, kad jis ten bėgiojo, verkė, turbūt pateikė visokiausių argumentų, kodėl tą reikia daryti. Bet turbūt Lietuva turėtų užimti visai kitokią poziciją.
Reikia daryti atvirkščiai: ne kaip Budrys kartoti, kaip labai tų sankcijų reikia, o apsispręsti ir nebepratęsti perteklinių sankcijų dėl trąšų tranzito. Ir tada kreiptis į ES: mielieji, Lietuva dėl to per metus patiria mažiausiai 100–200 mln. eurų nuostolį. Negautos pajamos, subsidijos geležinkeliams ir visa kita. Tad, mielieji, jeigu jūs toliau svarstote apie sankcijų pratęsimą, jeigu norite toliau žaisti šitą žaidimą, tai būkite malonūs kompensuoti mums šitą sumą. Tegul jis būna žaidžiamas už jūsų pinigus. Bet negirdėjau, kad K.Budrys būtų kur nors viešai pasakęs, kad Lietuva dėl sankcijų patiria tokią žalą. Gal užmiršo. Tad galima pasidžiaugti daug stipresniu premjerės ryžtu siekti permainų užsienio politikoje, konkrečiai Kinijos atžvilgiu.
Gal pereisime į kitą užsienio politikos formavimo lygį? Gal bus pasakyta: mielas ministre, arba įgyvendinate Vyriausybės programą, arba esate laisvas, nes kenkiate Vyriausybei. Ir viskas. Kito kelio nebėra. Susidaro įspūdis, kad užsienio reikalų ministras, kuris privalo vykdyti Vyriausybės programą, šiuo metu dirba ir prieš Vyriausybę, ir prieš valdančiąją daugumą, ir prieš Lietuvą. Tą galima pasakyti tiesiai šviesiai. Jeigu K.Budrys dėl ES sankcijų pratęsimo baltarusiškoms trąšoms būtų nubalsavęs kitaip, jos nebūtų Briuselio patvirtintos. Taigi dėl tokio K.Budrio apsisprendimo Lietuva patirs dar apie 200 mln. eurų žalos per metus. Gal tokią sumą reikėtų nubraukti nuo Užsienio reikalų ministerijos biudžeto?
Kalbėjosi Arvydas Praninskas