Nesu mėgėjas kritikuoti valdžią, bet šiuo atveju tikrai pakritikuosiu. Trišalėje taryboje, kaip žinote, labai sunkiai skinasi kelią minimalios mėnesinės algos didinimo klausimas, nes ir verslo, ir kažkodėl Vyriausybės atstovai tvirtino, kad apie tai reikėtų kalbėti rudenį. Tačiau paprastai sprendimai dėl to būdavo priimami vasarą. Ir dėl to tikrai matau didelį skurdo plitimo pavojų, nes infliacija tiesiog žvėriškai didėja, galbūt šiuo metu šiek tiek stabilizavosi, bet vis tiek ji praktiškai „suvalgė“ visų minimalų mėnesinį darbo užmokestį ar kiek daugiau uždirbančių pajamas. Lietuvos bankas Trišalėje taryboje rekomendavo didinti minimalų atlyginimą, nes tai padaryti tikrai įmanoma. Žmonių pajamoms skaudžiai kerta smarkus maisto, elektros, dujų, šildymo, vandens kainų augimas, o būtent tai ir plečia skurdą Lietuvoje. Aš manau, kad verslas dar tikrai turi galimybių didinti darbuotojams atlyginimus, susimažinti savo pelningumo maržą. Nereikia verkti, kad trūksta darbuotojų ir būtina jų iš kažkur atsivežti. Verčiau didintų atlyginimus mūsų gyventojams, kad mažiau jų išvyktų iš Lietuvos. Nebegalėdami išgyventi Lietuvoje, žmonės emigruoja. Aš suprantu, kad ukrainiečiams reikia padėti, kad juos reikia įdarbinti, bet ir čia matau piktnaudžiavimą, nes darbdaviai, gaunantys iš valstybės kažkokias dotacijas, mieliau dirbti priima ukrainiečius, o ne lietuvius. Taip, reikia galvoti apie globalius dalykus, bet reikia nepamiršti ir savo žmonių.
Kodėl Vyriausybė taip ilgai tenkinosi stebėtojos vaidmeniu – ir dėl didžiausios Europos Sąjungoje infliacijos, ir dėl rekordiškai pašokusių energijos išteklių kainų vartotojams? Manau, kad tokia delsimo taktika neperspektyvi. Imkime kad ir iki rudens pratęstą nepaprastąją padėtį valstybėje: situacija Lietuvoje tikrai nėra tokia, kad reikėtų nepaprastosios padėties. Aš matau vienintelę priežastį: jie nori suvaržyti darbuotojų laisves. Kalbu apie streikus, apie stiprėjantį žmonių nepasitenkinimą. Prisidengus nepaprastąja padėtimi, norima neleisti nei protestuoti, nei streikuoti. Be to, vėl skaldoma visuomenė: vėl šnekama apie penktąją koloną. Jei tavo nuomonė ne tokia, kaip Vyriausybės, iškart esi nukreipiamas vos ne į priešų gretas. Bet žmonės turi teisę pareikšti savo nuomonę, išsakyti savo poziciją.
Pirmiausia reikia pasakyti, kad pristatytieji duomenys apie 2021 m. skurdo rizikos lygį yra vadinamoji eksperimentinė statistika: tai tyrimų, kuriuos vykdo ne tik Statistikos departamentas, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, projekcijos. Tikrąją 2021 m. statistiką mes pamatysime tik kitais metais. Taigi, galėtume sakyti taip: tikėtina, kad 2021 m. skurdas Lietuvoje išaugo 1,2 proc. Čia vienas dalykas. Kitas: apibendrinus 2020 m. statistinius duomenis ir pasirėmus gyventojų išlaidų tyrimo, kurį atliko Statistikos departamentas, rezultatais, matyti, kad per 5 praėjusius metus Lietuvoje buvo padaryta nemaža pažanga mažinant skurdą. Nors po 2011 m. krizės ekonomika augo visą laiką, tačiau per pirmuosius 5 metus po krizės skurdas smarkiai išaugo, o dar po 5 metų skurdą pavyko žymiai sumažinti. Augančioje ekonomikoje skurdas išauga visada, jeigu valdžia nesikiša ir leidžia, kad augančios ekonomikos naudą susirinktų tik turtingoji visuomenės dalis.
Jei žiūrėtume į 2022 metus, tai matau mažai galimybių, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimai dėl šių metų biudžeto, kuriais buvo padaryti tam tikri pensijų skaičiavimo pakeitimai, padidintos socialinės išmokos, turėtų teigiamos įtakos skurdui mažinti. Nors valdžia aiškina, kad šiuo požiūriu daug padaryta ir ateityje turėtume pamatyti teigiamus rezultatus. Aš dėl to esu nusiteikęs skeptiškai. Šiemet nebuvo padidinti vaiko pinigai, nors 2021 m. pabaigoje buvo matyti, kad infliacija įsibėgėja ir kitąmet bus didelė. Buvo padidintas tik bazinės išmokos dydis, tad vaiko pinigai augo tik tiek, kiek ir visos socialinės išmokos. Iki 2021 m. imtinai mes vaiko pinigus didinome kur kas sparčiau, nei socialines išmokas, kad šiai visuomenės grupei būtų užtikrintos bazinės pajamos, padėsiančios išlipti iš skurdo. Labai tikėtina, kad 2022 m. vaikų skurdas bus išaugęs. Antroji jautri grupė – senjorai. 2021 m. pensijų reforma sumažino stažo įtaką. Tai padėjo kelioms dešimtims tūkstančių žmonių gauti didesnes pensijas, tačiau didžiajai daliai likusių, turėjusių didelį stažą, bet gavusių menkus atlyginimus, pensijos santykinai sumažėjo. Tai reiškia, kad jie atsidurs ties skurdo rizikos riba ar gilesniame skurde, nei kiti pensininkai. Manau, kad ir dėl vaikų, ir dėl senjorų yra padaryta klaidų.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
