Lyginant dabartinę pandemijos situaciją su tuo, kas buvo prieš metus, aiškiai matyti, kad ji šiandien gerokai blogesnė. Atsižvelgiant į tai, kad yra labai daug skiepų, daug pasiskiepijusių ir persirgusių žmonių, atsakyti į klausimą, kodėl nepavyko, nėra taip paprasta. Matyt, šiltuoju metų laikotarpiu, kai virusas paprastai atsitraukia, nebuvo padaryti namų darbai. Vakcinacijos kampanija nebuvo visiškai sėkminga, ji sukėlė didelį žmonių pasipriešinimą. Čia daug ko nesugalvosi: norint įveikti pandemiją, būtinas tam tikras visuomenės imunizacijos lygis. Įvedus galimybių pasą buvo sudaryta iliuzija, kad saugotis nebereikia, prekybos centruose nebereikėjo nei kaukių dėvėti, nei saugaus atstumo laikytis. Tai buvo netinkamas sprendimas. Ir pats galimybių pasas kėlė klaidingą saugumo jausmą: neva jį turintis negali užsikrėsti, negali viruso platinti. Taip nėra. Vasarą nepadaryti darbai telkiant, o ne priešinant visuomenę dėl vakcinavimo, matyt, tapo rudeninio situacijos pablogėjimo priežastimi. Visos virusinės infekcijos rudenį paprastai suaktyvėja, koronaviruso taip pat. Tas pat buvo ir pernai, tik tada dabartiniai valdantieji iš visų pusių žviegė, kad valdžia nieko nedaro, nes artėja Seimo rinkimai. Nors ir karantinas buvo įvestas, ir masiniai renginiai nebuvo leidžiami, ir reikalavimai dėl apsaugos priemonių ir saugaus atstumo laikymosi galiojo. Reikėjo sugebėti, turint tiek vakcinų, kurių prieš metus mes neturėjome, esant tiek persirgusių žmonių, įgijusių imunitetą, nesuvaldyti situacijos. Dar reikėtų pasižiūrėti, kas valdo: apie Sveikatos apsaugos ministeriją turbūt tikrai negalėtume pasakyti, kad vadovauja lyderiai – inovatyvūs, turintys idėjų ir galintys tuos darbus įgyvendinti. Atvirkščiai: matome chaosą, blaškymąsi, nuomonių kaitaliojimą ir ministerijoje, ir pačioje vyriausybėje. Tai irgi neprisideda prie žmonių pasitikėjimo valdžia ir jos siūlomais sprendimais. Kokių priemonių ji besiimtų, visą laiką sulaukia pasipriešinimo, šaipymosi. Jos veiksmų žmonės nepalaiko, priešingai – matome atmetimo reakciją. Taip yra dėl to, kad žmonės, siūlantys sprendimus, nėra autoritetai.
Nepavyko suvaldyti todėl, kad pasaulis, ne tik Lietuva, ne tik Arūnas Dulkys, nelabai žino, kuria linkme ir kiek ilgai eis pandemija, kiek bangų, kiek viruso atmainų atsiras, kaip jis mutuos. Na, pripažinkim – tokia galinga pandemija visame pasaulyje buvo tik prieš šimtą metų, yra daug nežinomųjų. Lietuvoje irgi yra staigmenų – pavyzdžiui, pavasarį atsiradusi „delta“ atmaina, nežinomybė dėl skiepų kokybės, prisiminkime abejones dėl „AstraZeneca“ vakcinos: galima skiepytis ja ar ne? Europos vaistų agentūra dėl to turėjo pateikti rekomendaciją. COVID-19 – tai ne gripas ar kokliušas, kurių eiga gerai žinoma, vakcinos seniai išbandytos, ir niekam nekyla jokių klausimų. Čia nauji dalykai. Dabar galima kalbėti, kad A.Dulkys ar vyriausybė kažką daro ne taip, matyt, yra klaidų, neoptimalių sprendimų, bet imti ir pasakyti, kad štai nesugeba susitvarkyti... Mes matome, kas dedasi aplinkinėse šalyse. Štai Lenkija „pulsavo“ (dabar – mažiausiai ES), Lietuva, Latvija ir Estija dabar smarkiai iššoko į priekį – matyt, vėl ateis laikotarpis, kai pandemijos kreivė pas mus nusileis, „nupulsuos“ žemyn, ir tada nebešauksime, kodėl A.Dulkys dar neatleistas. Deja, tokie neaiškumai trikdo visas šalis. Žiūrėdamas neprofesionalo akimis – politikai čia neturėtų kištis – galiu pasakyti, kad per pusantrų pandemijos metų mačiau tik vieną aiškų trūkumą. Jis buvo pernai spalį ir lapkritį. Tikrai nenoriu politikuoti, bet susirgimų skaičius tada buvo pasiekęs 2500–3000 atvejų per dieną ir toliau augo, tačiau tuometinė vyriausybė nepriminėjo sprendimų dėl karantino. Iš šalies žiūrint, tada tikrai jų trūko. Visi kiti sprendimai, ar A.Verygos, ar A.Dulkio vadovavimo metu, man nėra aiškūs: ar taip reikėjo daryti, ar kitaip. Nebūdamas specialistas, negaliu pasakyti. Bet ir specialistai vertinami nevienareikšmiškai. Pavyzdžiui, Švedijos vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnellis Švedijoje buvo ir maišomas su žemėmis, ir vėl garbstomas, beveik šventuoju vadinamas. Taip, jis kai kur klydo, kai kur apsiriko, bet iš principo buvo teisus, šiandien pandeminė situacija Švedijoje vėl yra pagerėjusi, A.Tegnellis jau į šventuosius pretenduoja. Tad linkiu kiekvienos šalies sveikatos ministrui tapti šventuoju, o ne nukryžiuotu per anksti.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
