Ar egzistuoja nelegalių migrantų krizės Lietuvoje sprendimas?

Ne. Migrantų krizės sprendimas neegzistuoja. Pirmiausia, kai sakai A, reikia galvoti ne tik apie B, bet ir apie Z. Jeigu užsiimam tokia užsienio politika, tai prieš žengiant pirmą žingsnį reikia galvoti apie tai, kokie žingsniai bus daromi vėliau. O mes tą pirmą žingsnį žengėm, duodami velnių visam pasauliui, kam netingim, bet apie pasekmes ir apie Lietuvos žmones negalvojam. Todėl kai mūsų valdžios žmonės bus atsakingi, apgalvos savo žingsnius nuo A iki Z, tada ir situacija bus kitokia. Ir pabėgėlių, ir ekonomikos klausimais, ir visais kitais. Ar žinojau tikrąją padėtį, kaip apsaugota valstybės siena? O kaip jūs manot? Mes juk gyvenam ant žemės, o ne padebesiuose plevenam, kaip rodo „Panorama“ ar kitos TV žinios. Jūs galvojat, kad ta dviejų metrų tvora, kurią nori statyti, ar tie spygliuotos vielos ritiniai sustabdys migrantus? Ji sulaikys elnius, briedžius, šernus ir meškas. Internete jau pilna nuotraukų, kuriose matomi pasipjovę elniai ir kiti gyvūnai. Gal iš ano pasaulio krašto atėjęs žmogus, pamatęs dviejų metrų aukščio tvorą, apsisuks ir grįš atgal? Čia vaikų mąstymas. Taip, iš tikrųjų šiandieninė situacija žmonėms kelia didelį nerimą. Sakote, tai ką gi dabar reikėtų daryti? Pirmiausia – užduoti tokį klausimą užsienio reikalų ministrui. Kai aš būsiu užsienio reikalų ministras, galėsiu į jį atsakyti. Ką daryti, reikia klausti valdžios. Ji kreipėsi pagalbos į savivaldybes, prašydama solidarumo. Padedam, nes kitos išeities neturim. Dvidešimt vienerius metus dirbdamas savivaldoje žinau vieną paprastą dalyką: kai ateina bėda, iškyla problema, tuoj skamba raginimas – savivaldybės, dirbkit! O kai savivaldybėms reikia pagalbos ką nors sprendžiant, jos būna laikomos ne paties geriausio Gariūnų prekybininko vietoje. Manau, kad situacija dėl pabėgėlių blogės. Jų neabejotinai daugės. Apie tokią krizę reikėjo galvoti dar prieš metus. Nenoriu lįsti į geopolitinius klausimus, nes ir taip esu kaltinamas, kad myliu leninus, stalinus ir panašius dalykus. Pas mus Lietuvoje bent žodį pasakyk ne taip, kaip reikia tai gaujelei – ne tik apie valdžią kalbu – ir būsi apkaltintas bei sutryptas. Todėl nenoriu kištis į tuos reikalus.

Nesutikčiau su tais, kurie migrantų krizės suvaldymą vadina kova su vėjo malūnais. Šiaip jau kompleksinės priemonės leidžia pakovoti ir su jais. Reikėtų pradėti nuo to, kad mes šiek tiek keičiame tradicinę skirtį svarstymuose, ar atvykusieji yra pabėgėliai, ar ekonominiai migrantai. Mes aiškiai sakome, kad tai, kas dabar vyksta Lietuvos pasienyje, yra kaimyninės valstybės režimo organizuotas veikimas. Jau turime būti lankstesni ir atsitraukti nuo tradicinės pabėgėlių krizės vertinimo dichotomijos, jų atžvilgiu galime taikyti įvairias priemones. Kalbant apie jas pirmiausia, žinoma, minėtinas fizinis valstybės sienos barjeras, kurį, ačiū Dievui, po daugelio mūsų raginimų pagaliau pradėjome statyti. Kai kas sako, kad tas barjeras vis tiek bus Lietuvos teritorijoje, todėl į ją patekę migrantai turės teisę prašytis prieglobsčio. Matote, gali taip atsitikti, kad priėję prie tvoros galės kažką šaukti iš anos pusės, bet nebūtinai juos kas nors išgirs. Šauks, šauks, bet neprisišauks. Galbūt teks grįžti į kaimyninės valstybės teritorijos gilumą ir prieglobsčio prašytis ten. Antras dalykas: jeigu migrantai jau yra sulaikyti Lietuvoje, sulaikymo centruose reikia labai aiškiai apriboti jų judėjimo laisvę. Galbūt susisiekus su namiškiais, tėvynėje likusiais artimaisiais ir draugais bus perduota žinutė, kad kelias į Europą per Lietuvos sieną tikrai nėra rožėmis klotas. Trečia: pabėgėlių statuso nustatymo procedūrų supaprastinimas. Tai irgi labai svarbus dalykas, skatinantis suvokti, kad mes netampame dar vienu nelegalių migrantų tranzito keliu. Taip pat yra savanoriško grįžimo į tėvynę procedūros, nes tam skirtos programos leidžia tą jiems pasiūlyti. Ir galiausiai, aišku, lieka deportacija pasibaigus pabėgėlių statuso nustatymo procedūroms. Taigi, matau trinarę pabėgėlių krizės suvaldymo sistemą, kuri, mano požiūriu, galėtų veikti. Esu buvęs dėl migrantų sustiprintame Vengrijos ir Serbijos pasienyje, mačiau ir tą dvigubą spygliuotą tvorą, ir garsiakalbius, iš tolo perspėjančius keliomis kalbomis, kad neteisėtas sienos kirtimas Vengrijoje laikomas kriminaliniu nusikaltimu. Manau, kad tai kelias, kuriuo ir mums reikėtų eiti.