Ar gali valstybę valdyti už korupcinius nusikaltimus nuteista partija? Ar gali aukščiausius valstybės postus užimti nuteistos partijos vadovai ar valdymo organų nariai? Liberalų sąjūdžio pirmininkė yra Seimo pirmininkė, valdybos nariai – ministrai. Ar už korupcinį nusikaltimą nuteistas Seimo narys gali eiti Seimo nario pareigas, ar gali balsuoti Seime įvairiais klausimais, pavyzdžiui, skiriant teisėjus ar Generalinį prokurorą? Šie ir kiti klausimai Lietuvoje jau ne teoriniai. Praeitą savaitę dvi Seimo partijos – Liberalų sąjūdis ir Darbo partija – išgirdo apkaltinamuosius nuosprendžius korupcijos byloje. Nuosprendžiai įsiteisėjo ir jau pradėti vykdyti: baudas moka nuteisti juridiniai asmenys, parlamentarai vedami į laisvės atėmimo vietas. Įvykis, turėjęs sukrėsti visą politinę sistemą, valstybės vadovų liko beveik nepastebėtas: iš esmės apsiribota „atsišaudymu“ žurnalistams. „Nulinės tolerancijos korupcijai“ koalicija sutartinai visus ramina.
Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė, rinkėjams žadėjusi aukštą politinę kultūrą, netoleravimą net menkiausių moralinių dėmelių, dabar nemato problemų tęsti darbą koalicijoje kartu su sunkią korupcinę veiką įvykdžiusia partija. Diskusijų apie nuteistos partijos deleguotų ministrų darbą – taip pat nėra. Seimo dauguma nesivargina svarstyti Liberalų sąjūdžio pirmininkės, tai yra nuteistą partiją atstovaujančio asmens, galimybių toliau eiti Seimo pirmininkės pareigas ir vadovauti Seimo darbui. Prezidentas, palaiminęs šią politinę daugumą, po įsiteisėjusio nuosprendžio kviečia gerbti teismo sprendimą, „šalių teisę teikti skundą dėl šios nutarties“. Ir ... prašo politikų šio sprendimo nekomentuoti!
Po šio stambaus korupcinio nusikaltimo pripažinimo nė viena valdžios grandis nesiima atsakomybės spręsti susidariusios situacijos. Teismui nustačius stambią korupcinę nusikalstamą veiką Seime, į priimtą įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį jokiais veiksmais nesureagavo nė vienas valstybės pareigūnas. Šios aukščiausių valstybės pareigūnų reakcijos rodo, jog Seimo dauguma ir aukščiausi valstybės pareigūnai toleruoja nusikalstamą korupcinę veiklą valstybės valdyme. Leisiu svarstyti prielaidą, apie kurią prieš tai kalbėjau puse lūpų, jog Lietuvoje funkcionuoja korupcinė politinė ir valdymo sistema. Jei ši prielaida neteisinga, tuomet nedelsiant turėtume sulaukti konkrečių valstybės vadovų veiksmų.
Dabartiniai nuteistų partijų vadovai asmeniškai niekuo dėti dėl visos tos istorijos. Aš tikiu, kad Seimo ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nė cento nepasisavino. Jos pavaduotojas Andrius Mazuronis – taip pat. Bet anksčiau būdavo taip: jeigu kokia nors partija paskelbiama nusikaltusi, tai iš kuklumo jos vadovai kelis metus niekur neina, nelenda, kol pilnai neapsivalo nuo tos juodos dėmės. Kiekviena dora partija po tokio skandalo pati laikinai pasitrauktų į šalį, siekdama išsaugoti pagarbą ją palaikančių žmonių akyse. Šitaip ji parodytų suprantanti, kad kai kurie jos atstovai ar vadovai pasielgė nedorai. Partija nori apsivalyti, todėl laikinai traukiasi į šalį, kažkurį laiką niekur nedalyvauja, nesiima aktyvios politinės veiklos. Sakyčiau, kad turėtų laikinai nedalyvauti ir vienuose kituose rinkimuose. O paskui su švaria sąžine vėl grįžtų ir į rinkimus, ir į politinę veiklą pasakiusi: dabar mūsų gretose viskas gerai.
Galiu tik priminti: nors pirmasis atkurtos Lietuvos Seimas nieko itin blogo Lietuvai nepadarė, jo nariai dar likus dvejiems metams iki kadencijos pabaigos padėjo savo mandatus. Tai buvo padorumo ženklas. Bet dabar nubaustų partijų politikai kelia kitokius klausimus. Jie nesupranta, kodėl turėtų laikinai nedalyvauti rinkimuose. Mano, kad partija sunyks. Na, kad nesunyktų, galėtų raginti savo svarbiausius atstovus kuo daugiau dalyvauti viešose diskusijose, spaudoje dėstyti protingas savo mintis, atgauti žmonių palaikymą. Galėtų stengtis internete, spaudoje, televizijoje pateikti savo požiūrį, parodyti nuovoką, išmintį, teikti protingus pasiūlymus. To pakanka, kad partija nesunyktų.
Aš patikėčiau tuo, kad vien pasikeitus partijos pirmininkui ji apsivalė ir tapo kitokia, padoria. Su sąlyga, jeigu ji nuspręstų apskritai pasileisti ir iš žemutinio partijos narių sluoksnio sukurti naują. Atsimenu laikus, kai Lietuvos komunistų partija, atsiskyrusi nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos, vėliau paskelbė nutraukianti veiklą. Vietoj jos atsirado Demokratinė darbo partija. O paskui ji susijungė su socialdemokratais. Kai kurie jos žmonės tikrai tapo labai gerais Seimo nariais, ministrais, bet laikui bėgant senos ausys vis tiek išlindo. Ir socialdemokratų partija nuo to smūgio tik neseniai atsigavo.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
