Pagrindinė šaukimo atlikti karinę tarnybą paskirtis – atlikti pareigą valstybei. Jis svarbus ne tik dėl to, kad sustiprėja valstybės gynimo pajėgumai. Tai kartu primena jaunimui, kad valstybės piliečiai turi ne tik teises, bet ir pareigas. Suvokimas, kad valstybę privalu ginti, yra labai svarbus. Kad būtų galima užtikrinti auklėjamąją, moralinę, patriotinę karinio šaukimo paskirtį, karinis šaukimas turėtų būti visuotinis. Kaip, pavyzdžiui, Suomijoje, kaip ilgą laiką buvo Vokietijoje, Danijoje. Aišku, kai nebeliko visuotinės karo prievolės poreikio, ir šios valstybės atsisakė visuotinio šaukimo, šaukia tik dalį šaukiamojo amžiaus sulaukusių jaunuolių. Kai dėl merginų šaukimo į privalomąją karo tarnybą, žinau tik vieną valstybę, kur jis vykdomas – Izraelis. Niekur kitur to nėra. Tiesa, į profesinę karo tarnybą ateina daug merginų, ir mūsų kariuomenėje jos tarnauja, bet privalomas merginų šaukimas man atrodytų šiek tiek keistokai.
Atsižvelgiant į tai, kad šiandien geopolitinė situacija regione saugumo požiūriu yra gerokai pasikeitusi, į tai, kad esame rytinė NATO siena, matyt, vien profesinės karo tarnybos mums dabar nepakaktų. Arba profesionali kariuomenė turėtų būti žymiai didesnė, bet tai kainuotų dar brangiau, nei visuotinės karo tarnybos įvedimas. Tad būčiau linkęs paremti visuotinio vaikinų šaukimo į karo tarnybą idėją. Nesu susipažinęs su Krašto apsaugos ministerijos parengta visuotinės karo prievolės galimybių studija, tad sunku būtų svarstyti, kaip viskas susiklostytų kaštų analizės požiūriu. Kiek žinau, pas mus Žemaitijos brigada nėra pilnai užpildyta, „Geležinio vilko“ – taip pat, tad turbūt visuotinės karo prievolės įvedimo atveju pirmiausia turėtų būti 100 proc. sukomplektuoti esami batalionai ir tik po to pagal poreikį steigiami papildomi.
Ar visuotinės karo prievolės įvedimas Lietuvoje turėtų atgrasomąjį poveikį nedraugiškai nusiteikusioms kaimyninėms valstybėms? Skeptiškai vertinčiau prielaidą, kad visuotinis šaukimas turėtų stiprų atgrasomąjį poveikį, pavyzdžiui, Rusijai. Bet kokiu atveju lyginti Lietuvos ir Rusijos karinių pajėgumų nelabai prasminga – nei dabar, nei įvedus visuotinį šaukimą. Be abejo, paruoštas karinis rezervas labai svarbus partizaninio karo atveju, bet didžiausias atgrasymo faktorius – mūsų narystė NATO aljanse.
Aš nematau didelio poreikio grįžti prie visuotinės karo tarnybos, juo labiau kad dabar pašaukiama pakankamai jaunuolių. Kita vertus, neturime ir tinkamos materialinės bazės visuotinės karo tarnybos poreikiams užtikrinti, tai akivaizdu. Jei prisimintume 2004–2006 metus, kai teko vadovauti Krašto apsaugos ministerijai, turėčiau pasakyti, kad tuo metu mes aiškiai orientavomės į profesionalią Lietuvos kariuomenę, ir tik dėl vienos priežasties. Tuo metu mūsų kariuomenei reikėdavo dalyvauti tarptautinėse karinėse misijose – Afganistane ir kitose šalyse. Pagal mūsų Konstituciją į tarptautines misijas galime siųsti tik savanorius. O tuo metu karinės misijos buvo labai profesionalios, jose dalyvavo arba specialiųjų pajėgų kariai, arba profesionalai iš Goro provincijos Afganistane atkūrimo grupės. Taigi, tuo metu visuotinės karo tarnybos įvedimo galimybė nebuvo aktuali, tačiau NATO aljanse vyko diskusijos apie tai, kokios turėtų būti NATO šalių kariuomenės – ar pusiau profesionalios, kaip, pavyzdžiui, Danijoje, ar tik profesionalios, ar tik šauktinių. Ir tos diskusijos tebevyksta iki šiol. Dažnai jos priklauso ir nuo politinės konjunktūros: pavyzdžiui, šiuo metu yra paaštrėję santykiai su Rusija, tad natūralu, kad padaugėjo kalbų apie šauktinių kariuomenę arba apie kariuomenės didinimą atskirose NATO šalyse. Didele dalimi tai priklauso nuo politinės situacijos. Man atrodo, kad šia prasme geriausią modelį turi danai. Jis labai lankstus: karinių pajėgų pagrindas – profesionalai, kurių gretas papildo šauktiniai. Lankstus ir tarnybos laikas: šauktiniai gali pasirinkti, kada turėtų atlikti tarnybą. Mes, beje, ilgą laiką stebėjome Danijos modelį, norėdami jį perimti, nežinau, kodėl dabar jis yra šiek tiek primirštas.
Visuotinė karo tarnyba pareikalaus itin didelių išlaidų. Ar mūsų valstybei ši našta pagal pečius, turint galvoje ir sienos palei Baltarusiją statybą? Taip, seniai žinoma, kad tai labai brangus dalykas, kita vertus, dabar iš tikrųjų reikia rimtai galvoti apie pasienio apsaugą. Juk trūksta ir pasieniečių. Resursai nėra begaliniai, ir jeigu viską susiurbs krašto apsauga, kas liks Sienos apsaugos tarnybai, policijai, kitiems? Manau, visuotinio šaukimo idėją reikia svarstyti gerokai platesniame valstybės galimybių kontekste.
Kalbino Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
