Ar kova su narkotikų tinklais mokyklose jau pralaimėta?

Jeigu manysime, kad kova pralaimėta, tai situacija dar blogės. Mirčių, nelaimingų atsitikimų bus vis daugiau. Tendenciją, kurią matome, labai bloga. Kaip iki to priėjome? Į dabartinę situaciją atvedė keli šunkeliai. Pirmiausia, žalinga politinė diskusija apie tai, kad narkotikai – tai pramoga, kad tai yra gerai, nes jie tampa alternatyva alkoholiui, kad visur pasaulyje juos vartoja, o kas tam priešinasi, yra tamsuoliai, atsilikę. Todėl juos galima dekriminalizuoti, vos ne legalizuoti. Toks Laisvės partijos naratyvas ir pastangos išlaikyti jį visuomenės dėmesio centre davė rezultatą. Narkotikų paplitimas yra didžiulis, ir ta reklama, net ir diskusijos forma, padarė milžinišką žalą.

Kitas dalykas – bandymas legalizuoti mažmeninę prekybą. Matome, kad šiandien turime problemą, su kuria sunkiai tvarkomės. Dar viena priežastis – matyt, kad ir policijoje nėra viskas gerai. Pirmiausia, mano asmenine nuomone, buvo blogai padaryta atsisakius nepilnamečių reikalų ir apylinkių inspektorių, nors dalis jų ir pakeisti bendruomenės pareigūnais. Jie buvo arčiausiai žmonių. Nepilnamečių nusikalstamumo temą policija apleido. Iš dalies galima sutikti, kad tai nėra tiesioginė policijos funkcija, kita vertus, kai dabar jai bandoma priskirti jau visiškai nepolicines funkcijas, darosi baugu. Niekas nedirba su nusikalsti linkusiais nepilnamečiais.

Matome labai sėkmingas mūsų kriminalinės policijos operacijas sulaikant didelius kiekius narkotinių medžiagų. Bet tai dažniausiai susiję su vietinėmis ir tarptautinėmis organizuotomis grupuotėmis, kurių pagrindinė veikla – narkotikų realizavimas Vakarų Europoje. Tos operacijos labai svarbios, bet šiuo atveju dirbama Europai ir pasauliui. Narkotikų plitimo pačioje Lietuvoje prasme reikėtų kalbėti apie būtiną proveržį. O jo nėra, ir tai suprantama. Policija nuolat reformuojama, šioje srityje, matyt, palikta spraga. Kitas dalykas – daug kalbame apie moksleivių ir jų tėvų teises, bet pamirštame jų pareigas. Klaidinga manyti, kad viskuo pasirūpins mokykla. Kita vertus, tos mokyklos, kurios aktyviai kovoja su narkotikų plitimu ir neslepia tokių atvejų, neretai pačios ir nukenčia, nes dėl ažiotažo sumažėja naujų mokinių.

Pirmiausia reikėtų kalbėti apie tai, kad prekyba narkotikais tapo gerai išplėtota internetinėje erdvėje. Narkotikų platintojai pirmiausia taikosi į jaunimą, o internetinė terpė jiems sudaro galimybes lengvai pasiekti pirkėjus. Paprastas pavyzdys: prie mokyklų paprastai stovi kelio ženklai – „Atsargiai, vaikai!“, „Pėsčiųjų perėja“ ir pan. Esu girdėjusi, kad kartais ant tų stulpų būna užklijuojami lipdukai su QR kodais, kurie, naudojant išmanųjį telefoną, internetu nukreipia tiesiai pas pardavėjus, siūlančius besidomintiems savo „produktus“. Galbūt tie produktai atvirai neįvardijami kaip narkotinės medžiagos, tačiau tie, kas jų ieško, viską supranta. Mokiniai dalijasi tokia informacija. Kvaišalų vartojimas jiems tampa savotišku mados reikalu.

Prie jau padarytų klaidų, kurias reikėtų taisyti, priskirčiau policijos įgaliotinių pareigybių panaikinimą seniūnijose ir mažų policijos nuovadų uždarymą. Tie pareigūnai buvo arčiausiai žmonių, pažinojo aplinką, pastebėdavo į gyvenamąsias vietoves atvykusius svetimus žmones. Ir, be abejo, jau vien pareigūno buvimas konkrečioje vietovėje buvo gera prevencinė priemonė. Ką jau kalbėti apie tai, kad gyventojai, kaimynystėje susidūrę su negerovėmis, pastebėję prie mokyklų įtartinus asmenis ar įtariantys nusikalstamą veiklą, iškart galėdavo informuoti apie tai policijos pareigūnus.

Manau, kad buvo padaryta klaida nepritarus siūlymui dar labiau apriboti prekybą elektroninėmis cigaretėmis ir joms skirtomis medžiagomis. Jeigu tai būtų buvę padaryta vos tik joms pasirodžius rinkoje, ko gero, būtų pavykę užkirsti kelią toms narkotinėms medžiagoms, kurios vartojamos rūkant elektronines cigaretes. Dabar matome, kad nepilnamečiai svaiginasi narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis įvairiais būdais, dažnai tam naudojamos ir elektroninės cigaretės. Aišku, su tuo kovojant bandoma imtis aktyvių veiksmų, tačiau traukinys jau ne tik pajudėjęs, bet ir gana įsibėgėjęs. Nemanau, kad situacija jau visai beviltiška, tikrai ne, visiems kartu galima daug ką nuveikti.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas