Praktiškai nerealu. Kad įvyktų priešlaikiniai rinkimai, turi apsispręsti Seimo dauguma. Mes puikiai suprantame, kad Seimo dauguma taip pat suvokia, jog sekančiuose rinkimuose ji surinks visai kitus balsus, nes keičiasi rinkėjų nuostatos. Dėl šios priežasties, manau, Seimas tikrai nepasileis, tad nematysime jokių naujų rinkimų.
Ar 1992 metus primenanti dabartinė „parlamentinė rezistencija“, kurios ėmėsi Seimo mažuma, negalėtų atvesti prie Seimo neveiksnumo krizės? Ar nereikėtų įsiklausyti į V.Landsbergio žodžius, kad įtampą galėtų nuimti nauji Seimo rinkimai? Na, iš tikrųjų, tokia įtampa kelia minčių apie tai, jog, ko gero, reikėtų iš naujo viską pradėti, naują Seimą rinkti. Visi oponentai, kurie nujaučia, kad galėtų laimėti daugiau balsų, nei turi vietų dabartiniame Seime, tikrai ragina ir ragins tą daryti, nes dabartinis Seimas esą nesusitvarko. Tad matysime mūšius kalbomis, siūlymais ir pan. Bet vėlgi – technika tokia: Konstitucija labai aiškiai apibrėžia, kad dėl priešlaikinių rinkimų turi nuspręsti Seimo dauguma, valdantieji. Ne konservatoriai, ne liberalai, ne demokratai. Nemanau, kad jie taip apsispręs. Teisine prasme tai turi būti valdančiųjų sprendimas.
Kokie galėtų būti prezidento interesai dėl bent jau teoriškai galimų priešlaikinių Seimo rinkimų? Manau, kad dabar tokio intereso nėra. Jei Seime būtų nepatvirtintas valstybės biudžetas ar Vyriausybė, tada susiformuotų sąlygos, kai prezidentas galėtų paleisti Seimą. Jokios kitos sąlygos neegzistuoja. Dar daugiau: prezidentas taip pat turi suvokti, kad jam paleidus Seimą naujai išrinktas Seimas įgyja stipresnę teisę nušalinti prezidentą. Tą padaryti taptų daug paprasčiau. Manau, kad prezidentas nerizikuos.
Ar socdemų atsitraukimas dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos keitimo, sukėlusio didelį opozicijos pasipriešinimą, galėjo būti nulemtas stiprėjančių kalbų apie išankstinius rinkimus? Manau, kad tą lėmė ne rinkimų klausimas. Tai iš tiesų labai blaivus ir išmintingas sprendimas. Sutinku su nuomone, kad valdantiesiems reikia taikytis su opozicija ir bandyti kultūringai viską išsiaiškinti. Manau, socialdemokratai suvokia, kad jeigu ir toliau šitaip tęsis, tai ilgainiui jie praras didžiulę dalį visuomenės palaikymo.
Na, apetitas auga bevalgant. Matyt, kai kam galva pradėjo svaigti nuo sėkmės, kaip savo laiku pastebėjo Stalinas. Tada toms apsvaigusioms galvoms viskas labai blogai baigėsi. Manau, kad ir šitiems baigsis blogai. Tiesa, liūdna, kad bus labai stipriai diskredituota Lietuva. Žinome, kad Europos Parlamente smarkiai darbuojasi viena ponia, stengdamasi visiems perteikti žinią, kad čia pas mus nežinia kas vyksta. Galima pasidžiaugti, kad kol kas norima tik naujų Seimo rinkimų, o ne dar ko nors ant lėkštelės. Galima daug ko norėti, bet, manau, jie tik dar gilesnę duobę sau kasa. Ir, deja, gero sprendimo turbūt niekam nebus.
Iš tiesų matome, kad siauri asmeniniai ir grupiniai interesai yra aukštai iškelti virš valstybės interesų. Ir, beje, įdomiai atrodo ta garsiai nuskambėjusi korupcijos istorija Augalininkystės tarnyboje. Jos vadovai buvo sustatyti buvusios valdžios, ne dabartinės, ne R.Žemaitaičio. Ir ten mes pamatėme visą grožį – va taip veikia mūsų valstybė. Ir jeigu kas nors man pasakys, kad vienoje valstybės įstaigoje milijoniniai kyšiai, auksiniai batonai ir net granatos atseit yra išimtis, o kitose viskas kitaip... Manau, kad tai tik vienas iš daugelio atvejų. Na negali būti taip, kad vienoje vietoje – šitaip, o kitur – tiesiog gražu, malonu ir absoliučiai skaidru. Taip nebūna. Arba šitaip, arba niekaip. Todėl pamatėme, ką padarė buvusi valdžia. Ir jie nori visa tai grąžinti, toliau gyventi „BaltCap“ kazino lošėjų ir panašių veikėjų apsuptyje? Kitaip ir nepasakysi. Ką gi, prišnekėjo mums S.Skvernelis apie mafijinę valstybę, prišnekėjo.
Manau, opozicijai sabotuoti Seimo darbą nepavyks. Jie gali išeiti, bet dauguma gali veikti ir be jų. Juk ir kita opozicija praeitame Seime taip pat buvo išėjusi į istorinę Seimo salę posėdžiauti. Tiesa, dabar tą padaryti sunku, nes ji remontuojama. Bet visa tai – tik kalbos apie nieką, jie negali tokių dalykų iškrėsti, kaip Adolfas Hitleris buvo iškrėtęs dar demokratinės Veimaro respublikos laikais, kai jam pritrūkus NSDAP – nacionalsocialistų partijos – balsų nutarė sabotuoti parlamento darbą. Nors jie gali pūstis kaip nori, tokio scenarijaus Seime, manau, tikrai nebus.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
