Tokių Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimų tikriausiai nebūtų reikėję nei ruošti, nei teikti Seimui, jeigu mano pradėta iš išmanioji mokesčių administravimo sistema būtų buvusi įdiegta dar 2018 metais. Tokios sistemos idėja buvo parsivežta iš Briuselio, ji padėjo olandų ir portugalų ekspertams. Tada buvo keliamas tikslas, kad visas prekių ir paslaugų judėjimas ne vien tik Lietuvoje, bet ir iš kitų valstybių į ją būtų matomas tam tikroje Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje. Su ja dirbantys VMI specialistai, analizuodami pinigų už prekes ir paslaugas judėjimą, galėtų vertinti, ar kur nors padaryta pažeidimų, ir iš karto į juos reaguotų.
Atsakymą į klausimą, ar reikėtų suteikti VMI dar daugiau galių, norėčiau pradėti nuo to, kad tokį siūlymą jau nagrinėjome Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Turiu pasakyti, kad iš esmės už tai yra atsakingos kitos institucijos, kurių atstovai įtraukti į bendrą komisiją. Tai ir Finansų ministerija, ir Generalinė prokuratūra, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), ir Muitinės departamentas, ir policija. Šios institucijos kas ketvirtį atsiskaitydavo, kaip joms sekasi kovoti su šešėline ekonomika. Kai kurioms iš jų yra suteikta teisė stabdyti keliuose automobilius ir juos tikrinti. Žinoma, labai svarbu, kad šiuo klausimu visos institucijos labai glaudžiai bendradarbiautų, keistųsi informacija. Deja, pasitaikydavo, kad arba VMI laiku nesuteikdavo informacijos FNTT, arba FNTT laiku neinformuodavo VMI. Nepaisant to, manau, kad ši sistema iki šiol veikė sėkmingai, todėl siūlymas dar labiau išplėsti VMI galias šioje srityje kelia abejonių. Taip, kai kuriose šalyse veikia Mokesčių policija, bet jos paskirtis yra kita: paprastai kalbant, tokia tarnyba rūpinasi, kad ūkio subjektai, sužinoję, jog jiems ant kulnų jau lipa Mokesčių inspekcija, nesuspėtų išvogti ar paslėpti turto. Taigi, tikrai nepritarčiau VMI įgaliojimų išplėtimui: toks siūlymas man primena 1998–1999 m. laikotarpį, kai dėl Rusijos krizės taip pat daug dėmesio buvo skiriama mokesčių administravimui. Tada irgi buvo sugriežtinti patikrinimai, keliuose stabdomi automobiliai. Mokesčių inspekcija neturėtų tuo užsiimti, jos paskirtis – atlikti analitinį darbą ir greitai reaguoti į nustatytas rizikas.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
Galiu pasakyti, kad toks pasiūlymas – tai ne kas kita, kaip milicinės valstybės metodas: kontrolė, tikrinimas ir priežiūra. Jam pritarus Lietuvoje savotiškai būtų grąžinti „obuchaeso“, kaip buvo vadinami sovietinės milicijos kovos su socialistinio turto grobstymu skyriai, laikai. Toks principas naudojamas Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Kirgizstane, Tadžikistane, ir, beje, Italijoje. Sunku pasakyti, kodėl, gal dėl to, kad ten valdžioje ilgai buvę komunistai naudojo tokį kontrolės mechanizmą. Tiesa, tokia tarnyba kurį laiką veikė ir Rumunijoje, bet ir ten jos buvo atsisakyta. Taigi, dabar kyla klausimas: ar Lietuvos mokesčių inspekcija šiandien taip neturi darbo, turi tiek laisvo laiko ir pajėgų, kad galėtų sau leisti eiti į gatves, kelius ir tikrinti automobilius, kontroliuoti pervežimus? Kitas dalykas – ar šiandien tokia baisi situacija dėl mokesčių bazės, mokesčių kontrolės, jog pultume pirkti VMI naujus automobilius, siūti darbuotojams naujas uniformas, kad pamatytume juos su švyturėliais belakstančius gatvėse ir keliuose? Jau įsivaizduoju, kaip mano įmonės darbuotojas, automobiliu darbo reikalais iš Šilalės važiuojantis į Vilnių, nusuka link Šiauduvos pas savo uošvienę Zitą pavalgyti sriubos. Ir Šiauduvoj jį sulaiko VMI, praneša man kaip vadovui, kad toks ir toks darbuotojas su įmonei priklausančiu automobiliu ne darbo reikalais atvyko į Šiauduvą. O aš į tą raštą atsakyčiau, kad tas darbuotojas važiavo į Šiauduvą ir papietauti, ir objektą apžiūrėti. Ir ką tada darytų VMI? Kaip reaguotų į jai rodomą špygą? Todėl man tas pasityčiojimas, kuris dabar vyksta, protu nesuvokiamas. Panašių absurdų Lietuvoje daugės, nes tai jau politinio mentaliteto klausimas – kokius turime politikus, kokią turime politiką, tokius turime ir sprendimus. Jų siūlymo motyvai man labai gerai suprantami: ministerijoje dirba žmonės, kurie miršta iš pavydo, kad kiti turi galvas ant pečių, sugeba sukurti verslus, kad gerai gyvena. Ir savo nepasitenkinimą bando išlieti stiprindami kontroliavimo galias. Taip, kalbu labai sarkastiškai, bet reikia suprasti, kad visa problemos esmė – tokių žmonių iš dabartinės valdančiosios daugumos mentaliteto klausimas.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
