Nelabai galiu komentuoti teismų sprendimų, nes dalyvauju skiriant teisėjus – Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarsto teisėjų skyrimo klausimus. Tada ponas žagintojas tiesiog kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, o aš liksiu kalta dėl to, kad jis dar ir uždirbo iš to, jog buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą. Tai vienas dalykas. Antras – dar yra kasacinis procesas. Stengiantis išvengti kažkokios vertinimo klaidos baudžiamąsias bylas nagrinėja trijų pakopų teismai. Tikrai dėl vienokių ar kitokių aplinkybių gali būti padarytos tam tikros vertinimo klaidos, ypač žemesnėse instancijose. Galbūt ten tam tikro profilio bylų rečiau pasitaiko, o gal teisėjai remiasi senesne praktika. Bet į Aukščiausiąjį Teismą patenka tikrai patys kvalifikuočiausi teisėjai, todėl jie turi galimybę prižiūrėti ir formuoti teismų praktiką. Taigi ir šiuo atveju turbūt bus vykdomas kasacinis procesas ir trečiosios instancijos teismas įvertins, ar nuosprendžius priėmę pirmosios ir antrosios instancijos teismai buvo nukrypę nuo Lietuvoje suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Jei taip, tai kiek.
Tačiau jau ir dabar matau tam tikrų pokyčių: sveikatos apsaugos ministras pranešė, kad bus keičiamos žalos sveikatai vertinimo taisyklės, kurios tvirtinamos jo įsakymu. Nes kol kas, kiek yra pastebėta, nebuvo tinkamai vertinama nusikaltimų aukų psichikai padaryta žala. Išprievartavus ar išžaginus galima padaryti ne tik fizinę, bet ir psichinę žala, kuri neabejotinai lieka ilgesnį laiką. Išprievartautą ar išžagintą žmogų dažnai ji lydi visą gyvenimą. Todėl manau, kad tų vertinimo taisyklių keitimas leis ir teismams kur kas išsamiau įvertinti tokius atvejus, kai galbūt fizinė žala yra trumpalaikė ir nedidelė, bet lieka didžiulė psichinė žala. Tuo labiau, kad sveikata Lietuvoje suprantama taip pat, kaip ją supranta ir Pasaulinė sveikatos organizacija, tai yra kaip fizinės ir psichinės sveikatos visuma. Kitaip tariant, tai ne tik atvejis, kai nėra ligų ar sužalojimų, bet ir psichologinė ar psichinė žmogaus gerovė. Tad, sakyčiau, žalos sveikatai vertinimo taisyklių pakeitimas tikrai yra adekvatus žingsnis siekiant, kad prievartavimo, žaginimo bylos būtų kuo įvairiapusiškiau išnagrinėtos įvertinant visas galimas pasekmes aukai.
Turbūt reikėtų pradėti nuo to, kad teismo nepriklausomumas yra labai svarbi teisinės valstybės sąlyga. Tačiau nepriklausomumas nereiškia neatskaitomumo visuomenei. Teismas, priimdamas sprendimą, turi vertinti atsakingumo visuomenei elementą. Todėl, mano vertinimu, tokioje byloje, kurioje teismas pripažįsta išžaginimą, pripažįsta asmens kaltę, nors kaltinamasis ją neigia, sprendimas atidėti bausmės vykdymą ir palikti laisvėje asmenį, kuris yra realiai pavojingas visuomenei, kelia daug klausimų. Tad natūralu, kad visuomenei rūpi, kaip sukurti tokią sistemą, kad teisėjai būtų atskaitingi visuomenei, kad teismas, priimdamas sprendimą, jaustų atsakomybę piliečiams. Šiuo požiūriu pasaulyje yra įvairių modelių. Pavyzdžiui, Šveicarijoje federalinius teisėjus tam tikroms kadencijoms renka šalies parlamentas, o atskiruose kantonuose teisėjus renka patys piliečiai. Dalį teisėjų, kaip tai numato valstijų įstatymai, piliečiai renka ir Jungtinėse Valstijose. Pavyzdžių yra daug. Be to, juk yra ir prisiekusiųjų teismai. Taigi mes grįžtame prie to paties, kas Lietuvoje buvo pasiūlyta dar 2014 metais. Tai teismo tarėjų institutas. Todėl tenka tik apgailestauti, kad tarėjų institutas, kuris turėtų veikti būtent tokiose – išžaginimų, gyvybės atėmimo, korupcinėse ir kitų sunkių nusikaltimų bylose, kad į asmens kaltę ar nekaltumą būtų žvelgiama ir per visuomenės atstovų, visuomenės tarėjų, prizmę, neegzistuoja. Mano nuomone, teismų tarėjų institutas užkirstų kelią tokiems teismo sprendimams, kurie visuomenei kelia labai daug abejonių. Tarkime, ar iš tiesų teisingumas šioje byloje buvo įvykdytas, paskelbiant asmenį kaltu dėl išžaginimo, bet kartu atidedant bausmės vykdymą, kitaip tariant, paliekant jį laisvėje? Neužkardant jo grėsmės visuomenei?
Kas galėtų parodyti lyderystę keldamas klausimą dėl teismų tarėjų instituto būtinumo? Manau, kad mūsų prezidentas, kuris yra atsakingas už teismų sistemą, dabar turėtų aiškiai išsakyti savo poziciją šiuo požiūriu. Reikėtų vėl pradėti diskusijas dėl teismų tarėjų, jų būtinumo. Deja, kol kas tokių dalykų negirdžiu. Girdėti garsių kalbų tai apie vieną, tai apie kitą bylą, bet sistemiškai keisti situacijos niekas neketina.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
