Ateinanti žiema tikrai bus nelengva. Tą prognozuoja visa Europa. Matome Rusijos veiksmus karo Ukrainoje kontekste, ES šantažuojama labai sumažintu gamtinių dujų tiekimu, aiškinant, kad tai dėl neva techninių priežasčių. Artėjant žiemai tokie veiksmai, matyt, taps dar intensyvesni. Tačiau Lietuva yra gerokai pažengusi į priekį energetinio saugumo požiūriu. Atsimenu, kaip 2008–2012 m. Seime opozicija kritikavo suskystintųjų dujų terminalo – laivo „Independence“ nuomos projektą, sakė, kad tai į balą išmesti pinigai, kad viskas sugrįš dideliais nuostoliais. O šiandien turbūt tie kritikai su mumis džiaugiasi, kad tada nuėjome šituo keliu, kad turime suskystintųjų dujų terminalą ir šia prasme esame kaimyninių šalių priešakyje. Visiškai atsisakėme gamtinių dujų iš Rusijos. Nebepriklausome nei nuo rusiškos naftos, nei nuo dujų tiekimo. Aišku, energijos išteklių kainos šiandien kyla visoje Europoje, brangsta ir dujos, bet biokuro dalis šilumos gamyboje mūsų šalyje sudaro 75 proc. Žinoma, dėl biokuro taip pat yra problemų, nes prieš keletą metų labai džiaugėmės pigiu biokuru iš Baltarusijos ir neskyrėmė reikiamo dėmesio biokurą gaminančioms mūsų įmonėms. Nemažai jų bankrutavo.
Šiandien situacija pasikeitė, iš Baltarusijos nustojo plūsti pigi žaliava, biokurą jau reikia gaminti iš savo išteklių. Kalbamės su Valstybinių miškų urėdija, kad būtų galima išgauti kuo daugiau biokuro iš mūsų miškų. Žinau, kad su miškininkais dėl pasiruošimo žiemai kalbasi Energetikos ministerija, premjerė Ingrida Šimonytė buvo susitikusi su Valstybinių miškų urėdijos generaliniu direktoriumi Valdu Kaubre. Pasiruošimas žiemai susideda iš daugelio dalykų, taip pat ir iš energijos išteklių kainos kompensavimo priemonių socialiai pažeidžiamiems gyventojams. Rūpi ir Vilniaus kraštas, kur niekaip nepavyksta pradėti šilumos gamybai naudoti biokuro. Vilnius, skirtingai nuo likusios Lietuvos, tų namų darbų nėra padaręs, ir tai mums didelė našta. Naudoti mazutą būtų išeitis, nors tarša ir šiek tiek didės, tačiau yra įvairių galimybių ją sumažinti naudojant filtrus, maišant kurą, pasitelkus dujas. Tokiu atveju šildymo kaina Vilniuje grįžtų bent į praeitų metų lygmenį. Svarbu šią žiemą visiems suremti pečius, išgyventi ją suprantant, kad vyksta karas, kurio pasekmes kartu su visa Europa jaučiame ir mes.
Kiekviena valdžia turi savo požiūrį į bet kurioje srityje kylančių problemų sprendimą: vieni kovoja su pasekmėmis, kiti – su priežastimis, numatydami tam tikras pasekmes. Jei kalbėtume apie padidėjusias energijos išteklių kainas, turėčiau pasakyti, kad vilniečiai yra labai ramūs ir tolerantiški Vilniaus savivaldybės vadovams, kurie turėjo laiku įgyvendinti miestui svarbius projektus, tarp jų ir kogeneracinės jėgainės statybos projektą. Bet jie atsipalaidavo, nevykdė statybos priežiūros proceso, todėl vilniečiai jau praėjusį šildymo sezoną 40 proc. daugiau mokėjo už šildymą. Kadangi Vilniaus kogeneracinė elektrinė ir šiemet nebus paleista, vėl teks mokėti brangiau, bet jau ne procentais, o kartais. Kitoje šalyje žmonės dėl to jau būtų išėję į gatves ir pareikalavę, kad tokia valdžia atsistatydintų.
Ruoštis visada reikia, nors Lietuvoje, lyginant su Vokietija, sąlygos apsirūpinant energijos ištekliais yra visiškai kitokios. Nepritariu raginantiems šią žiemą šildytis deginant mazutą, tai būtų didelis žingsnis atgal. Ne tik dėl to, kad visą laiką deklaravome einantys žaliosios energijos kryptimi, bet ir todėl, kad turime suskystintųjų dujų terminalą, kuris jomis gali beveik 100 proc. aprūpinti ir Lietuvą, ir Latviją, ir Estiją. Sakau „beveik“, nes galioja reikalavimas vienam mėnesiui stabdyti terminalo darbą dėl techninės profilaktikos darbų, todėl reikėtų iš anksto sukaupti 5 proc. reikiamų dujų atsargų. Vyriausybė, energetikos ministras dabar turėtų pasakyti, ar jie yra sukaupę pakankamą dujų atsargą žiemai Inčukalnio gamtinių dujų saugykloje Latvijoje.
Kitas dalykas: dar 2016 m. mūsų Vyriausybės iniciatyva buvome susitarę su Danijos valdžia, kad jų specialistai atliks 700 MW galios vėjo jėgainių parko statybos pajūryje galimybių studiją, geologinius ir kitokius tyrimus. Bet pasikeitė valdžia, ir tas projektas sustojo. Įsivaizduokite, kad jau 2025 m. galėjome turėti 700 MW galios elektrinę, dieną ir naktį gaminančią mažiausios savikainos elektros energiją. Kur šiandien tas projektas? Taip, vėl grįžtama prie tos idėjos, bet jau praėjo 6 metai, o juk kiek per tą laiką buvo galima padaryti. Štai ką reiškia strateginio mąstymo stoka, netinkamas projektų valdymas, apsiribojimas vien tik šios dienos rūpesčiais negalvojant apie ateitį.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
