Ši iniciatyva yra pusėtinai gera ir pusėtinai bloga. Pirmas dalykas tas, kad kelių tiesimo už privačias lėšas idėja Lietuvoje nėra nauja. Mes turime kelių, kurie yra nutiesti bendradarbiaujant vadinamajam viešajam ir privačiam sektoriams. Puikus pavyzdys yra Palangos aplinkkelis. Matome, kokia šiandien yra Lietuvos kelių būklė, todėl siūlymas, kad viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo pagrindu būtų tiesiami nauji keliai, tikrai yra palaikytinas. Tačiau jokiu būdu nesutikčiau, kad tokie nauji keliai taptų mokami ir mūsų vairuotojai turėtų mokėti mokestį už naudojimąsi jais. Mes visi jau mokame už kelius, nes tai įtvirtinta įstatymuose: pirkdami degalus sumokame valstybei mokesčius ir akcizus, kad už surinktas lėšas būtų išlaikoma kelių infrastruktūra. Todėl tokias biudžeto pajamas gaunanti valstybė turėtų prisiimti įsipareigojimą ilguoju laikotarpiu už atliktus naujų kelių tiesimo darbus atsiskaityti su privačiu verslu. Ji neturėtų užkrauti antro papildomo mokesčio kelių infrastruktūros naudotojams. Tai, kad iš siūlomos naujos rinkliavos už vairuotojų naudojimąsi privataus verslo lėšomis nutiestais keliais surinkti pinigai tiesiogiai atitektų kelių tiesėjams, o ne keliautų per valstybės biudžetą, nėra išeitis. Tokį siūlymą būtų sunku įgyvendinti įstatymiškai. O jei norime kalbėti apie privačius naujus kelius, kurie būtų administruojami be jokio valstybės įsikišimo, ir kad mokestį už važiavimą jais rinktų pačios juos nutiesusios bendrovės, tada reikėtų pradėti nuo kitų dalykų. Reikėtų pradėti kalbėti apie akcizų politikos keitimą. Be to, reikia turėti mintyje, kad visur, kur būna nutiesti nauji keliai, už kurių naudojimą reikia susimokėti, vairuotojams būna sudaryta galimybė pasirinkti nemokamą kelią. Ar Lietuvoje tokios galimybės yra? Aš manau, kad nereikia išradinėti dviračio: viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas, kai privatininkas nutiesia kelią, o paskui su juo atsiskaito valstybė, yra geras ir optimalus. Tereikia jį taikyti.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
Tai nėra viso Seimo Ekonomikos komiteto siūlymai, kol kas tai komiteto pirmininko samprotavimai. Aš su jais nesutinku dėl kelių priežasčių. Pirmiausia noriu priminti, kad iš vadinamojo kelių mokesčio – degalų akcizo ir vinječių – kasmet surenkame milijardą du šimtus milijonų eurų. Tai yra tikrai didelė suma. Tačiau į kelių tiesimo programas sugrįžta tik mažiau nei pusė, 560 milijonų. Tai yra šiek tiek nesąžininga, nes iš pat pradžių buvo planuota, kad kelių mokestis bus tikslinis: iš jo gautos biudžeto lėšos turi sugrįžti į kelius. Jeigu visus tuos pinigus panaudotume pagal paskirtį, o ne skirstytume kitoms reikmėms, tikrai nekiltų tokių iššūkių dėl žvyrkelių, griūvančių tiltų, duobėtų magistralinių kelių. Štai kur pagrindinė problema: politine valia nustatome prastus prioritetus ir kelių mokestį naudojame ne pagal paskirtį. Dėl to ir kyla visokių svarstymų, taip pat ir dėl mokamų kelių. Jei kas atostogaudamas važinėjo mokamais keliais Europoje, tai turbūt pasakys, kad tai brangu ir kad tokių kelių stengėsi išvengti. Taigi, viešoji kelių infrastruktūra, plėtojama už visuomenės pinigus, turėtų būti prieinama visiems. Be to, įvairių kategorijų kelių tinklas Lietuvoje yra išplėtotas. Nors jų būklė labai įvairi, kalbėti apie kažkokius naujus kelius, alternatyvius esamiems, nesiryžčiau. Ar tokiu atveju netaptų mokami tam tikri senų kelių ruožai, kuriuos savo lėšomis atnaujintų privatūs kelių tiesėjai? Taip, kitokio varianto net neįsivaizduoju: turbūt prisidengus tuo, kad biudžete stokojama lėšų svarbiam keliui sutvarkyti, atsakomybė jį suremontuoti ir administruoti būtų perleista privačiam rangovui, kuris po to iš mūsų rinktų pinigus už važiavimą tuo keliu. Kaip bežiūrėtume į tokį siūlymą, visomis prasmėmis tai yra neteisinga. Manau, kad samprotavimas apie tai, kaip pagerinti Lietuvos kelių būklę privačiomis investicijomis, ne tuo keliu nuriedėjo. Lietuvoje šiek tiek kitoks kontekstas, nei Prancūzijoje ar Graikijoje, kur iš tikrųjų reikėjo kur nors per kalnus, tarpeklius nutiesti privatų greitkelį, nes jo tiesiog nebuvo.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas