Algimanta Pabedinskienė, Žemės ūkio rūmų pirmininkė
Galvų kapojimas tikrai nieko nepadės. Manau, kad visos trys aukščiausios valstybės valdymo institucijos – Vyriausybė, Seimas ir prezidentūra – turėtų susikooperuoti ir priimti ne popierinius, bet iš tiesų realius sprendimus. Esu tikra, kad šia prasme Vyriausybė ir premjeras tikrai yra pajėgūs prisiimti lyderystę. Premjeras jaunas, veržlus, ir tikrai turėtų tą padaryti. O tas galvų kapojimas... Na, nukirs vienam galvą, bet jeigu nebus tinkamų sprendimų, viskas vėl kartosis. Visos valdžios šakos ir jų vadovai energetiką turėtų išskirti kaip vieną svarbiausių strateginių krypčių. Todėl, kad pasijutome visiškai pažeidžiami, absoliučiai nesaugūs. Visi tie strateginiai dokumentai, visa ta komunikacija, kai buvo sakoma, kad energetikos sektorius modernizuojamas, kad jame sparčiai diegiamos inovacijos, pasirodė visiškas šnipštas. Todėl manau, kad reikia ne deklaratyvių dalykų, bet rimtos, realios energetikos vystymo strategijos. Ir, aišku, kad kažkas prisiimtų tiesioginę, asmeninę atsakomybę: padarei – viskas gerai, nepadarei – vadinasi, turi atsakyti. Turi būti ilgalaikis valstybės požiūris, o ne šokinėjimas, kai keičiantis valdžioms vieną strategiją keičia kita ir pan.
Dabar pamatėme, kokia didelė problema šioje srityje yra vadyba ir komunikacija. Ji tikrai labai silpna. Pavyzdžiui, aš irgi gyvenu vienkiemyje, ir iki šios dienos neturiu elektros. Ateina žinutė 6 val. ryto, praneša, kad šiandien jau turite elektrą, po pusvalandžio ateina kita, kad vėl užregistruotas gedimas. Na, ne taip turėtų būti. Vartotojai stebi ESO gedimų žemėlapį, bet jis tai neveikia, tai be galo kraunasi. Man atrodo, kad investicijos į tokius dalykus buvo labai didelės, ir jos yra padarytos visų mokesčių mokėtojų. Manau, kad avarijų metu mes turime teisę žinoti realią situaciją, realius sprendimus ir realų laiką. Dėl susidariusios situacijos žemės ūkyje sušaukėme ŽŪR narių posėdį, ir svarstėme ne tik audros pasekmes, tarkime, kad pienas sugižo, nes nėra generatorių, kad elevatoriai pas smulkesnius ūkininkus sustojo, kad dideli nuostoliai ir sandėliuose, kur būtina palaikyti tam tikrą temperatūrą, ir gyvulininkystėje, ir daržininkystėje. Jautėsi, kad net psichologinis laukas užkrėstas, negeras toks ir nesveikas. Žmonės prarado pajamas, o jiems sakoma: apsirūpinkite generatoriais, ir tada viskas bus gerai. Taigi, prisideda dar ir psichologiniai dalykai, bet apie juos niekas negalvoja.
Reikia pripažinti, kad per daugelį metų nepriklausomoje Lietuvoje vis dėlto nebuvo vertinti galimi rizikos faktoriai kilus tokiam stipriam vėjui ir audrai, kaip buvo šį kartą. Dabar pirmiausia reikia įvertinti tai, kad elektros perdavimo tinklų būklė kai kuriose vietovėse yra, galima sakyti, tragiška. Jeigu nuo vėjo lūžta betoniniai elektros linijų stulpai, tai daug ką pasako apie infrastruktūrą. Tai labai blogas signalas. Aišku, nusidėvėjimas toks didelis, kad tą reikėjo pastebėti žymiai anksčiau. Antra – manau, kad energetikos reforma, kai visą laiką buvo kalbama apie globalinius dalykus, energetinę nepriklausomybę, suskystintų dujų terminalą, elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, sinchronizaciją su Vakarų Europa, energetikos sektoriaus valdymo reformas, užgožė paprastus, bet būtinus dalykus. Mažai dėmesio buvo skirta senstantiems, besidėvintiems elektros perdavimo tinklams. Šiek tiek imta rūpintis tik pastaruoju metu. Ši problema buvo labai stipriai nuvertinta, o ji, kaip pamatėme, sukėlė tokių pasekmių, su kuriomis nėra paprasta ir lengva susidoroti.
Anksčiau kiekviename Lietuvos rajone buvo po elektros energijos įmonėlę, kuri operatyviai šalindavo energijos perdavimo sutrikimus. Dabar viskas labai stipriai centralizuota, ir pamatėme, kas atsitinka, kai reikia organizuoti atstatymo darbus visoje Lietuvoje. Manau, kad kabeliavimas – pati svarbiausia užduotis. Kitas dalykas – dėl vėjo įsiūbuotų elektros perdavimo linijų laidų, kurie kybo it botagas, kilo daug trumpųjų jungimų, išmušė saugiklius. Žmonės patys negali kišti prie jų nagų, o prisišaukti energetikus, kad pakeistų perdegusius saugiklius, reikėjo kelių parų. Paaiškėjo ir tai, dėl ko jau įregistravau kelis įstatymų projektus: kilus tokiai sudėtingai situacijai prisišaukti pagalbon energetikos įmones iš užsienio be viešojo pirkimo konkurso negalima. Pasiūliau, kad tokiais atvejais remonto darbams būtų taikoma išimtis, leidžianti mūsų energetikos operatoriui operatyviai bendradarbiauti su Lenkijos, Latvijos, kitų šalių energetikos operatoriais. Manau, ESO vadovo pakeitimas stebuklų neatneš. Nors apie kabeliavimo darbų būtinybę garsiai kalbama jau 3 metus, jie juda lėtai dėl įvairių priežasčių – ir dėl žemės paėmimo procedūrų, ir dėl įvairiausių biurokratinių poveikio aplinkai vertinimų, ir dėl derinimų su žemės savininkais. Manau, ši audra parodė, kad reikia imtis griežtesnių priemonių, keisti įstatymus ir nustatytas tvarkas.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
