Prezidento rinkimai dar toli. Ar K.Budrys ir R.Žemaitaitis jau žiūri į juos? Taip, manau, žiūri, bet pati rinkimų perspektyva įtakos tikrai dar nedaro. Nei žmonės kol kas apie juos mąsto, nei čia yra į ką fokusuotis. Pagaliau nėra jokio stebuklo, kad K.Budrys užsienio politikoje laikosi tam tikrų savo pozicijų. R.Žemaitaitis ją mato kitaip, savaip eskaluoja situaciją, žaidžia populistinius žaidimus. Nemanau, kad būsimi rinkimai šia prasme dar kažką daro. Tiesiog žmonės taip mato užsienio politiką, partinę savo veikimo logiką, ir atitinkamai elgiasi.
R.Žemaitaitis tiesiog tikrina, kurie mygtukai yra jautrūs, aišku, kažkiek ir pats žino, ir paprasčiausiai juos spaudo. Žiūri, ar visuomenė reaguoja, provokuoja, visada kelia kokią nors kontroversiją, nes tai jo kasdienė duona. Todėl aš tuo labai nesistebėčiau, kaip ir tuo, kad jie abu eis į prezidento rinkimus. Nebūtinai laimėti. Juk R.Žemaitaitis šansų laimėti prezidento rinkimus neturi ir vargu ar turės, nes per daug kontroversiškas. O K.Budrio atveju tai būtų natūralus laiptelis aukštyn, nes prezidento darbų spektras persidengia su užsienio reikalų ministro darbais. Bet ar jis išlaikys kažkokį populiarumą ir sugebės iš tiesų gauti reikiamą rinkėjų paramą, spręsti dar anksti.
Ar smarkiai nukritęs prezidento Gitano Nausėdos reitingas naujausioje bendrovės „Vilmorus“ apklausoje gali būti susijęs ir su visuomenės nepasitenkinimu ministro K.Budrio vykdoma užsienio politika, už kurią konstituciškai atsakingas ir pats prezidentas? Aš to nesiečiau. Manau, kad reitingas susijęs su tuo, kad G.Nausėda tiesiog peržengė tradicines prezidento veiklos ribas bei formas, iš esmės tapęs nerangiu partiniu veikėju. Todėl ir jo reitingai priartėjo prie partijų lyderių reitingų. Tiesiog tai natūralus procesas: jeigu susitapatini, ir dar taip nerangiai, kad supriešini, gauni kritikos ir iš vienų, ir iš kitų, tai tada ir tampi išskirtiniu – nes visgi dar esi prezidentas – partiniu lyderiu. Bet jau elgiesi daug siauriau. Ir žmonės tai įvertina.
Žvelgiant giliai, tą galima įžiūrėti, bet, matyt, labiausiai akis bado tai, kad užsienio reikalų ministras turi savo užsienio politiką, kuri, kaip matome, neatitinka valdančiosios koalicijos lūkesčių. Čia yra paradoksas: ministras atstovauja labiau dešinės pakraipos politinių partijų užsienio politikos vertybėms, o koalicija ir pagrindinis jos lyderis R.Žemaitaitis siunčia visai kitokią žinią, turi visai kitokius lūkesčius. Šitas paradoksas mane labiausiai stebina. O ar dalyvaus rinkimuose, ar ne, tai tokią teisę visi turi, kaip apsispręs, taip ir bus. Tačiau kai kalbame apie Vyriausybės narį, tai jo pozicija, matyt, turėtų atspindėti valdančiosios koalicijos poziciją. Man atrodo, kad ministras šiandien dirba labiau atstovaudamas prezidentūros pozicijai.
Gal R.Žemaitaičio kritika K.Budrio vykdomai užsienio politikai ir atsakomoji K.Budrio kritika R.Žemaitaičiui jau yra dviejų konkurentų būsimuose prezidento rinkimuose retorikos išraiška? Įmanomas ir toks variantas, bet aš šiuo atveju nekalbėčiau apie asmenybes. Reikėtų kalbėti apie užsienio politikos kryptį. R.Žemaitaitis atstovauja daugiau „orbaniškai“, slovakiškai krypčiai, o K.Budrys, kaip minėjau, mūsų dešiniųjų politikos krypčiai. Matyt, čia yra pačios užsienio politikos fundamentalių pagrindų, o ne asmenybių, dvikova.
Ar nusmukę prezidento G.Nausėdos reitingai atspindi visuomenės nepasitenkinimą ministro K.Budrio vykdoma užsienio politika? Ne, tikrai ne. Manau, kad tai, ką dabar rodo ir prezidento, ir Socialdemokratų partijos, ir jos lyderių reitingai, paprasčiausiai atspindi tą chaosą, neryžtingumą ir, matyt, svarbiausia – nekompetenciją bei neprofesionalumą, kurį kol kas demonstruoja ši valdančioji dauguma. Nesiseka nei ministrų tinkamų sukomplektuoti, nei Vyriausybės suformuoti, nei su krizėmis tvarkytis. Matyt, taip žmonės įvertino koaliciją. O prezidentas užsienio politikos srityje, man atrodo, tinkamai atstovauja Lietuvai.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
