Manau, kad nebereikia niekam aiškinti, kokia valstybė yra Rusija ir ko ji gali imtis. Tokie veiksmai prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą Madride, kuriame bus apsispręsta dėl papildomų garantijų Baltijos šalims, ar net ir prieš Europos Sąjungos viršūnių susitikimą birželio 23–24 d., kuriame gali būti nutarta dėl šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai, verčia atkreipti dėmesį į NATO ir ES narių konsensuso, kurio labai dažnai prireikia tokiems sprendimams priimti, problemą. Neretai tą konsensusą sugriauna viena ar kita anksčiau Putino režimą mėgusi ir dabar jam palankesnė valstybė. Nežinau, kas timptelėjo už liežuvio ar rankos tą Rusijos Dūmos vadinamąjį deputatą, kuris įregistravo tokį įstatymo projektą, bet manau, kad tai bus dar vienas įrodymas tiems rusofilams, kad į šitą valstybę reikia žiūrėti labai rimtai, rimtai vertinti visus jos ketinimus. Juk paprastai tai, kas iš anksto pasakoma, būna ir įvykdoma. Mums tiesiog reikia apsiginkluoti iki ausų ir padaryti viską, kad ukrainiečiai būtų kaip reikiant apginkluoti ir priimti į Europos šeimą. Juk jie šiuo metu žūsta už mus. Daug jau už mus galvas padėjo. Tai yra rimta.
Kokios galėtų būti tokio sprendimo dėl mūsų nepriklausomybės, jeigu jį priimtų Rusijos Dūma, pasekmės? Niekinės. Viskas, kas vyksta toje valstybėje, teisiniu požiūriu jau seniai yra išėję už civilizuotų tarptautinių santykių ribų. Rusija pažeidė viską, kas buvo įmanoma ir neįmanoma, pati save izoliuodama, išbraukdama iš visų susitarimų. Realiai ją dabar palaiko gal tik Kuba, Šiaurės Korėja, Sirija. Rusiją oficialiai vadiname teroristine valstybe, žinau, kad lygiai tokie pat svarstymai dėl to prasidėjo ir JAV Kongrese, kuris pasekė mūsų Seimo pavyzdžiu. Juos inicijavo mirusio senatoriaus Johno McCaineʼo draugas senatorius Lindseyʼis Grahamas. Jeigu Kongresas priimtų tokį sprendimą, Rusija taptų Šiaurės Korėja jau ir teisiniu atžvilgiu. Visi dar užsilikę ryšiai su ja turėtų būti nutraukti, ir kuo greičiau, tuo geriau, nes kitaip penime tą režimą, kuris žudo ir kėsinasi ne tik į ukrainiečių gyvybes. Jeigu Vakarai ir toliau bandys daryti Rusijai nuolaidų, ji kėsinsis ir į mūsų bei kitų europiečių gyvybes.
Pirmiausia turime suprasti, kad tarptautinės teisės požiūriu tai būtų visiškai niekinis sprendimas, ir turbūt taip jį ir reikėtų vertinti. Lietuva yra pripažinta visų pasaulio valstybių, ji priklauso Jungtinių Tautų Organizacijai, yra NATO ir Europos Sąjungos narė. Tad jei kažkokia, atsiprašant, Rusija atšauks Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą, tarptautinėje teisėje tai nieko nepakeis. Tad teisine prasme taip ir reikėtų žiūrėti į visa tai. O politiškai... Aišku, vertinimas, mano manymu, turėtų būti nuoseklus ir gal netgi nuosaikus: reikia suprasti, kad tai yra mirštančio ligonio kliedesiai. Taip turbūt ir reikėtų juos vertinti.
Esame atlikę tikrai daug namų darbų, galima sakyti, kad esame energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Po 2014 m. Rusijai paskelbtų sankcijų Lietuvos verslas jau yra puikiai persiorientavęs į kitas rinkas, įskaitant ir Kiniją. Todėl manau, kad didelio poveikio dėl galimų tarpvalstybinių susitarimų su Rusija atšaukimo, jeigu iki to būtų prieita, nepajustume. Turbūt šiuo požiūriu silpnesnėje padėtyje yra Rusija, nes ji turi Kaliningrado sritį ir su Europos Sąjunga pasirašytą specialiąją Kaliningrado tranzito schemą. Tad nežinau, ar šia prasme jie norėtų, kad ši schema nutrūktų ir Rusijos piliečiai iš Kaliningrado į žemyninę Rusiją turėtų skraidyti lėktuvais ar plaukioti laivais. Čia turbūt jiems patiems reikėtų apie tai svarstyti, bet manyčiau, kad Lietuva nuo galimo visiško santykių su Rusija nutraukimo nukentėtų mažiau.
Ar Užsienio reikalų komitetas yra svarstęs galimybę, kad Maskva, didindama eskalaciją santykiuose su Lietuva, galėtų mus atjungti nuo Rusijos ir Baltijos šalių elektros energijos žiedo (BRELL) dar iki Lietuvai prisijungiant prie europinių tinklų?
Šio klausimo komitete nesvarstėme, bet, kiek žinau, mūsų elektros energijos sistema tokiu atveju gebėtų veikti autonominiu režimu. Jau buvo atlikti bandymai. Ir vėlgi iškiltų tas pats klausimas: ką tada daryti su Kaliningradu, jeigu jis būtų paliktas be elektros? Noriu tikėti, kad Rusijos pusėje vis dėlto dar liko šiek tiek sveiko proto ir kad jie supranta, ką daro.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas