Siekiama, matyt, paprasto dalyko – pagausinti valstybės biudžeto pajamas. Pažadų pridalinta daug, skolinimasis baigiasi, tad reikės kažkaip tuos įsipareigojimus ir pažadus finansuoti. Bet kol kas nėra apie ką kalbėti, girdisi tik kažkokie pasvarstymai, pasvaičiojimai, mėtomos neparuoštos idėjos – kaip įprastai. Bet kai Finansų ministerijos mokesčių sistemos ekspertų darbo grupė baigs posėdžiauti, kai parengti siūlymai bus atnešti į Seimą, tada ir pamatysime. Kol kas atrodo, kad daug tų mokesčių yra kontroversiški. Yra numatyti A, B, C variantai, tą galima pasakyti ir apie nekilnojamojo turto mokestį, ir apie taršos mokestį, ir apie transporto priemonių registracijos mokestį. Nežinau, ko jie siekia – šiaip, jei būtų iš esmės kalbama apie mokesčius, remiantis jų pažadais, tai turėtų būti panaikintos įvairios mokesčių sistemos išimtys ir lengvatos. Būtent toks buvo valdančiųjų pažadas. Žiūrėsime, ar jis bus įvykdytas. O kai dėl visų kitų su naujais mokesčiais siejamų dalykų, tai reikėtų pastangas sutelkti kitur: tie visi siūlomi nauji mokesčiai tikrai pablogins socialiai labiausiai pažeidžiamų žmonių padėtį. Tą galima pasakyti ir apie transporto priemonių mokestį, ir apie nekilnojamojo turto mokestį. Tačiau ženklios naudos biudžetui iš to nebus, nes iš esmės pajamas į jį generuoja du mokesčiai: PVM ir akcizai.
Jei prisimintume ankstesnių metų valstybės biudžetų svarstymus, mūsų Vyriausybė buvo aiškiai pasakiusi, kad biudžeto deficitas negali viršyti 5 proc. BVP. Jeigu ta riba bus peržengta, tai valdantieji nebeturės pasirinkimo. Teks ir kelti mokesčius, ir mažinti valstybės išlaidas. Galbūt čia yra esminis dalykas, nes jie bus tiesiog priversti tą daryti. Manau, kad jie turės atkreipti dėmesį į situacijos rimtumą: Vyriausybė nedaro absoliučiai nieko, kad paveiktų drastiškai kylančias dujų ir elektros kainas, nors tam reikalingų svertų turi, ir jei dar panaikins lengvatinį PVM tarifą centriniam šildymui, tada našta žmonėms taps išvis nepakeliama. Šioje srityje taip pat pernelyg daug blaškymosi ir chaoso. Jei Vyriausybei pavyktų sumažinti „šešėlį“, sėkmingiau rinkti PVM mokestį ir akcizus, apie daugelį problemų dabar nekalbėtume.
Metas svarstymams apie naujus mokesčius yra turbūt pats blogiausias, nes visi puikiai žinome, kokia yra ekonominė įmonių situacija – ir dėl COVID-19, ir dėl kitų dalykų, įskaitant užsienio politiką bei su tuo susijusias sankcijas. Dabar verslai susidūrė su išgyvenimo problema. Kaip jie sugebės ją įveikti, matysime. Dotacijos baigėsi, mokesčių atidėjimo terminai taip pat eina į pabaigą, įmonėms reikės rasti lėšų ir juos susimokėti, ir pačioms išgyventi. O jeigu dar bus padidinti mokesčiai, tai ne vienam verslui beliks bankrutuoti. Ar valstybės finansų būklė tikrai yra tokia prasta, kad reikia skubiai įvedinėti naujus mokesčius, pildyti valstybės iždą?
Dabartinė situacija Europos Sąjungoje kitų metų valstybės biudžetą dar leidžia formuoti nesilaikant griežtų fiskalinės drausmės rodiklių, kurie būdavo privalomi anksčiau. Tad tam tikra prasme Vyriausybė ir valdantieji tebeturi atrištas rankas. Taip pat jie turi galimybę naudotis ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis. Baigdami kadenciją į biudžetą buvome įtraukę beveik milijardą RRF lėšų, kurios buvo numatytos panaudoti šiais metais. Tas milijardas mokesčių pavidalu į biudžetą būtų atnešęs apie 200–300 mln. eurų. Bet po visų naujos valdančiosios daugumos peržiūrų beliko 150 mln. Tad to, ką į biudžetą galėjome gauti mokesčių pavidalu, nebegausime.
Jei imtume visus veiksnius – pabėgėlių krizę, sankcijas ir kitką, – viskas daroma atvirkščiai. Kad kuo blogiau būtų ekonomikai. Matome pinigų taškymą, kai už 700 mln. žadama nuomoti namelius pabėgėliams net nepabandžius panaudoti turimų išteklių, kad ir tą patį 1 500 vietų Lukiškių kalėjimą, kuris stovi tuščias. Kai matome slapta perkamus namelius, slapta energetikų tveriamą tvorą, tokie dalykai visiškai nekelia pasitikėjimo. Liūdniausia tai, kad valdantieji kartoja tas pačias klaidas, kurias darė krizės laikotarpiu 2009–2010 m. Jie vėl eina mokesčių didinimo keliu. Bet kokios gi buvo pasekmės? Pavyzdžiui, kai buvo padidintas pelno mokestis, užuot į biudžetą surinkę daugiau, surinko dvigubai mažiau. Jau vien iš to reikėjo pasimokyti ir nebekartoti tų pačių klaidų.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
