Kol kas yra tikrai per anksti manyti, kad naujoji S.Skvernelio vadovaujama frakcija taps valdančiosios koalicijos partnere ir pakeis būtent Laisvės partiją. Tai tėra prielaidos ir spėlionės. Realių žinių apie tai kol kas nėra. Nėra paskelbta jokių pareiškimų nė iš vienos pusės, nėra žinoma apie susitarimus šiuo klausimu. Laisvės partija irgi nėra pareiškusi, kad traukiasi iš valdančiųjų koalicijos.
Taip – galima sutikti, kad S.Skvernelis yra labiau sistemos žmogus ir jis tikrai yra visai kitų pažiūrų negu Laisvės partijos šalininkai. Taip – su juo galbūt būtų lengviau susitarti krikdemiškajam konservatorių partijos sparnui, kuriam nepriimtinos radikalios Laisvės partijos idėjos, nuostatos dėl partnerystės įstatymo ar Stambulo konvencijos. Tačiau nėra akivaizdu, kad konservatorių partijos nesutarimai su dabartiniais koalicijos partneriais būtų tokie gilūs, jog dėl jų būtų nutarta ryžtis tokiai radikaliai permainai.
Galbūt kai kuriais atskirais klausimais su S.Skverneliu TS-LKD ir būtų lengviau susikalbėti nei su dabartiniais sąjungininkais, tačiau tikrai yra ir nemažai temų, dėl kurių susitarimas būtų labai sudėtingas. Nėra ir aiškių motyvų, kodėl Laisvės partija būtent dabar turėtų būti keičiama į naują S.Skvernelio darinį ir kam iš to kokia nauda.
Pats S.Skvernelio sprendimas trauktis iš R.Karbauskio frakcijos tikrai nė kiek nestebina, nes ir pati jų sąjunga nebuvo labai tvari bei nuoširdi, seniai jautėsi distancijavimasis, daug kas pranašavo jos laikinumą. Ir taip, sakyčiau, ilgokai ištvėrė kartu. Kaip bus su valdančiąja koalicija, parodys laikas, bet kartoju: kalbos apie tai, kad rudenį jau turėsime kitą daugumą, kol kas yra tik prielaidos ir spėlionės – nesigirdi svarių argumentų, kodėl taip turėtų būti. O šiaip prognozuoti be aiškių faktų aš nemėgstu. Kol kas tai tik apžvalgininkų šnekos arba gal kažkieno, kam labai nepatinka Laisvės partija, norai.
Greičiausiai viskas baigsis tuo, kad S.Skvernelio įsteigta frakcija koalicijoje pakeis Laisvės partiją. Prognozuoti, kad S.Skvernelis anksčiau ar vėliau trauksis iš R.Karbauskio kompanijos, buvo nesunku. Juk jis nuo pat pradžių nepanoro stoti į R.Karbauskio vadovaujamą LVŽS. Opozicijos lauke šiaip ar taip dabar yra tuščia. Jokio svaraus opozicijos balso Seime negirdėjome. Kas norėjo būti opozicija, išėjo į gatvę ir kalbėjo mitinguose.
S.Skvernelis – buvęs policininkas, paskui vidaus reikalų ministras – lojalus sistemos žmogus. Jis tiesiog išeiti į gatvę negali. Šia prasme jis visiškai nuoseklus, prisimenant kad ir Garliavos įvykius. Taip kad nusprendus išmesti Laisvės partiją konservatoriams atsirado rezervinis variantas, o rinktis jie nelabai turi iš ko. Šiaip ar taip, prieš žengiant minėtą žingsnį – steigiant naują frakciją – greičiausiai būta išankstinių susitarimų. Lygioje vietoje to niekas nedarytų.
Tai, kad konservatoriai apie S.Skvernelį yra kalbėję pačiais blogiausiais žodžiais, nėra kliūtis. Pats S.Skvernelis apie juos irgi negražiai kalbėjo. Bet čia juk viskas mūsų lietuviškos politinės kultūros rėmuose. Jie išsiplūsta, o paskui kartu eina gerti vyno ar brendžio. Reikia vieno kostiumo – apsirengia jį, paskui staigiai persirengia, o dar trečias kabo spintoje. Daugelis viešumoje matomų konfliktų tik simuliuojami. O kai simuliuojama, tai ir išspręsti ar pamiršti per vieną dieną yra nesunku. Ciniška vaidyba yra mūsų politikos žanro klasika.
Didžiajai daliai visuomenės nėra aktualios partnerystės ir Stambulo konvencijos. Tai dirbtinai primetama darbotvarkė, kuria mosavo viena partija. Šiomis daug triukšmo keliančiomis temomis siekiama tik nukreipti dėmesį. Juk kur kas svarbiau prastumti rinkimų reformą, kad neliktų neklaužadų vienmandatininkų ir viską diktuotų partinės nomenklatūros. Taip pat reikia prastumti naujus mokesčius, suvaržymus ir pan. O Stambulo konvencija ir partnerystė, jei bus metama Laisvės partija, puikiausiai gali būti patyliukais išmestos kartu. Viskas susives į postų ir įtakų dalybas, kaip visada.
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
