Jeigu politiškai kurią nors valstybę įvardijome kaip teroristinę, kyla klausimas, kokie turėtų būti tolimesni santykiai su ja. Mano pateiktame siūlyme įstatymu uždrausti verslo ryšius su teroristine valstybe paskelbta Rusija numatytos dvi sankcijos. Pirma, pagal apibrėžimą nebeturėtų būti su ja jokių santykių, taip pat ir verslo. Žinoma, suprantame verslo interesus, norą ramiai pasitraukti iš Rusijos rinkos, todėl siūlome, kad priėmus tokį įstatymą verslui būtų duoti trys mėnesiai nutraukti bet kokius ryšius su Rusija. Sprendžiant iš mūsų turimos informacijos, lietuviško verslo apimtys Rusijoje, išskyrus tam tikras išimtis, dabar labai sumažėjo. Antra, Lietuvoje įregistruota labai daug įmonių su rusišku kapitalu. Čia jau reikėtų teisininkams spręsti, kiek rusiško kapitalo galėtų jose būti, bet akivaizdu, kad jeigu jis sudaro 50 proc. ir daugiau, tokios įmonės veikla turėtų būti iškart uždraudžiama. O toliau reikėtų žiūrėti, kas yra investuotojai iš Rusijos kaip subjektai. Kitaip tariant, gali būti taip, kad įmones yra įkūrę pabėgėlių statusą Lietuvoje gavę Rusijos piliečiai. Čia jau kiti dalykai.
Rusiško kapitalo įmones stebėti galinčios mūsų specialiosios tarnybos nėra visagalės, išteklių klausimas šia prasme labai svarbus. Visko nesuseksi. Bet reikia nurodyti kryptį, ir pradėsime dirbti. Juk svarbus pats faktas: paskelbiame valstybę teroristine, o jos piliečiai čia kažką daro. Kaip sakoma, atleiskite už pilietybę, bet terorizmas yra terorizmas. Ir viso gero.
Ar čia nebus tas atvejis, kai politinė ir teisinė logika kertasi su ekonomine? Na, tada Seimui reikėtų atšaukti savo rezoliuciją. Bet ją reikia įgyvendinti, kito kelio aš nematau. Matau tik teisinius jos įgyvendinimo būdus. Reikia apsipręsti, ar tik šūkaujame, ar iš tikrųjų dirbame. Suprantu, kad einant teisiniu keliu dėl rusiško kapitalo įmonių uždarymo galėtų prasidėti teismai, bet yra ir kita pusė: mano žiniomis, esama daug tokių įmonių, kuriose dirbantys mūsų žmonės patys išeina iš darbo. Matyti ir tokia tendencija.
Pirmiausia nėra tokio dalyko kaip rusiškos įmonės Lietuvoje. Tai lietuviškos įmonės, juridiniai asmenys, kurių akcininkai arba kapitalas yra rusiškos kilmės. Tos įmonės, kaip ir kitos, kuria darbo vietas, moka mokesčius į Lietuvos, o ne į Rusijos biudžetą, ir tai reikia ekonomiškai suvokti. Kitas dalykas – siūlomo jų veiklos draudimo įgyvendinimo sunkumai. Kas bent kiek turi suvokimo apie ekonomiką, įmonių steigimą ir laisvą kapitalo judėjimą Europos Sąjungoje, puikiai žino, kad nėra jokių sunkumų pakeisti kapitalo kilmės šalį. Jeigu kam netinka, kad įmonės akcininkai yra iš Rusijos, greitai tas kapitalas taps estiškas, belgiškas ar olandiškas, nes ten tokių apribojimų nėra. Jie išvis Europos Sąjungos mastu netaikomi. Turėdamas galvoje šiuos du aspektus – mūsų ekonomikos dalį ir tokio draudimo įgyvendinimo sunkumus – tokį siūlymą vertinu kaip nereikalingą, mažai prasmingą politinį žingsnį, kuris iš esmės populistinis. Mėginama virpinti jautrias vertybines stygas, bet tokiu žingsniu nei Rusijai pakenksi, nei Ukrainai padėsi. Čia nėra net ir teisinės logikos, juk Seimo rezoliucija, kuria Rusija pripažįstama teroristine valstybe, yra labiau emocinė išraiška. Seimo rezoliucijos teisinių pasekmių neturi. Priminsiu, kad kitados Seimo rezoliucija Konservatorių partija buvo pripažinta turinti teroristinės organizacijos požymių. Teisine prasme galima iki absurdo prisisamprotauti. O ekonominė logika labai aiškiai sako, kad toks žingsnis neprotingas, beprasmis ir nedarantis jokios politinės įtakos, kad situacija pasikeistų. Siūlomo įstatymo įgyvendinimas būtų labai sudėtingas, nes to neįmanoma sukontroliuoti: pakeisti įmonių akcinio kapitalo kilmės šalį Europos Sąjungoje labai paprasta. Lietuvoje registruotų mišraus kapitalo įmonių akcijų turėtojais taptų kitų šalių juridiniai asmenys, ir tiek. Šitaip pasibaigtų karas su vėjo malūnais. Pakartosiu: ekonomine prasme tai nelogiškas ir beprasmis siūlymas, kurio neįmanoma įgyvendinti taip, kad jis duotų planuojamų ir norimų pasekmių Rusijos piliečiams.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
