Sakyčiau, čia ne reformos klausimas. Akivaizdu, kad pirmosios ir antrosios instancijos teismuose buvo ydingai pritaikytos teisinės normos. Šiuo atveju, matyt, daugiau klausimų kyla dėl pirmosios instancijos teismų, kaip jie taiko teisės principus ir normas, o ne dėl bendrai kažkokios teisinės reformos reikalingumo.
Ar nebūtų logiškiau, kad teismų nuosprendžiai įsiteisėtų tik po aukščiausiosios instancijos teismo sprendimo? Visada nuosprendis įsiteisėja iki kasacinės instancijos, ji paprastai turinio jau nevertina, tik procesinius klausimus ir tai, ar žemesnės instancijos teismai tinkamai taikė teismų praktikas. Visi nuosprendžiai įsiteisėja pagal tokią tvarką, ir situacijos, kai dviejų instancijų teismai padaro teisės taikymo klaidų, tikrai nėra dažnos. Kitas dalykas – paprastai teismuose matome ilgesnius bylų nagrinėjimo procesus. Šiuo atveju pirmosios ir antrosios instancijos teisme byla „prasisuko“ labai greitai. Aišku, greiti teismo procesai visada yra sveikintinas dalykas, bet tikrai daug klausimų kyla, kuomet vienais atvejais jie būna stebėtinai lėti, o kitais vyksta stebuklingai greitai.
Suprantu, kad šiuo atveju galima įžvelgti teisėjų baimes ar tam tikrą norą priimti sprendimą rezonansinėje politiko byloje, ir tegul ten paskui Aukščiausiasis Teismas aiškinasi. Tačiau toks požiūris irgi kainuoja politikams, ir, manau, ponui Sinkevičiui tikrai labai daug kainavo. Jis grįžta dirbti meru, bet, manau, tokie teismų sprendimai jam kainavo ir premjero postą. Galimybę dirbti Vyriausybėje, galimybę būti Seimo nariu. Matydami, kaip vyko rinkimai, turbūt visi neabejojame, kad jis tikrai būtų išrinktas. Todėl liūdna, kad taip yra. Spekuliuoti, kaip viskas galėjo būti, galima daug, bet šaukštai jau po pietų. Akivaizdu, kad būtų buvę kitaip.
Pasigendu teismų gebėjimo paaiškinti savo sprendimus. Teisininkai juos susiras ir jais pasidomės, bet kitiems žmonėms, žiniasklaidai skirto paprasto paaiškinimo, o kas gi įvyko per visas tris teismo instancijas, bent jau aš nelabai girdėjau. Tai ne tik šios bylos problema. Tai sisteminė problema: teismai priima sprendimus, o tinkamai paaiškinti jų visuomenei, ypač kai jie skiriasi nuo kitų instancijų sprendimų, nesugeba. Tada tos istorijos greitai apauga visokiais mitais ir kerta per pasitikėjimą teismais.
Na, pas mus teisinė sistema yra kaip ir politinė, sukiojasi pagal politinius vėjus. Bent jau savo paties atžvilgiu tą puikiai matau. Žinau, kaip veikia susidorojimo sistema, kai stumdo tai vieni, tai kiti, o neradus prie ko prisikabinti bandoma kitų bylų ieškoti. Jei ir vėl nieko nerandama, tai toliau mėgina ką nors prieš Žemaitaitį surasti. Gal jį uždarysim, gal dar ką nors sugalvosim... Akivaizdu, kad teisinė sistema pas mus yra iškrypusi, ir tai, sakyčiau, yra 15 metų valdymo pasekmė, kai teismų sprendimai, teisėjų paskyrimai kartais priklauso nuo vieno asmens. Arba nuo dviejų. Tokių dalykų teisinėje valstybėje neturėtų būti.
Kita vertus, matyt, pribrendo reikalas galvoti apie tai, kad teismų sprendimų priėmimas būtų atiduotas išmaniajam protui, dirbtiniam intelektui. Manau, kad jeigu teismo sprendimus priiminėtų dirbtinis intelektas, mes Lietuvoje tokių teismo sprendimų neturėtume. Šiuo atveju pamatė, kad valdžia Lietuvoje pasikeitė, tad reikia keisti teismo sprendimą. Labai džiaugiuosi dėl Mindaugo, kad tas cirkas baigėsi, nes iš tikrųjų būtų buvę geriausia, kad jam būtų leidę atlyginti civilinę žalą, ir baudžiamoji byla nebūtų iškelta. Tačiau nepamirškite, kad baudžiamosios bylos laukia ir kitas politikas – narystę konservatorių partijoje sustabdęs Andrius Vyšniauskas. Jis buvo laikomas pilkuoju kardinolu ir netgi neretai vadintas partinės kasos valdytoju. Turint galvoje tai, kad jam grėsė lygiai toks pat nuosprendis, kaip ir M.Sinkevičiui, kas galėtų paneigti, kad ir apie jį buvo pagalvota?
Šiaip man ne tiek teismo sprendimas dėl M.Sinkevičiaus atrodo keistas, kiek Seimo nutarimas panaikinti jau paskelbtus Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimus. Mindaugo mandatas panaikintas, rinkimai paskelbti, o Vyriausioji rinkimų komisija negali įpareigoti Seimo panaikinti rinkimus. Įsivaizduokite, kas būtų buvę, jeigu Seimas balsuodamas nebūtų jai pritaręs? Tada kitą sekmadienį Jonavoje būtų įvykę mero rinkimai, juos būtų laimėjęs koks nors Petras Petraitis. O M.Sinkevičius yra išteisintas. Tai ką tuomet reikėtų daryti? Pasiūlyti jam kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą? Atrodo, teisinėje valstybėje taip neturėtų būti, bet situacija yra tokia, kokią turime. Mes jau, ko gero, pralenkėme Rusiją su teisinės sistemos modeliais.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
