Ką gina Konstitucinis Teismas – teisės principą ar sveiką protą?

Manau, kad šiuo atveju netinka kalbėti apie tai, ką gina KT ar ko jis negina. Tiesiog yra susiklosčiusi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika: jis vengia absoliučių ir net keičiamų dalykų. Savo laiku buvo iškilęs kitas, matyt, ne mažiau kontroversiškas klausimas dėl nuteistųjų kalėti iki gyvos galvos. Kaip žinome, tokie asmenys būna nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, dažniausiai su recidyvo požymiais. Ir vėlgi Žmogaus Teisių Teismas buvo pasakęs, jog ir tokie asmenys turėtų turėti teisę į bausmės peržiūrėjimą. Todėl šiuo atveju KT sprendimas dėl minėtų asmenų grupės nestebina, nes atsiranda galimybė peržiūrėti bausmės trukmę.

Bet, tarkime, nuteistųjų iki gyvos galvos atveju galimybė peržiūrėti bausmę atsirado gal prieš 5–6 metus, tačiau kol kas nežinau nė vieno, kuriam tai būtų realiai pritaikyta, ir bausmė kalėti iki gyvos galvos būtų pakeista terminuotu laisvės atėmimu. Taigi, nuteistiems asmenims pasiekti bausmės peržiūrėjimą, šiuo atveju pritaikant lygtinį paleidimą, tikrai sunku, nes teismas vertina visą aibę aplinkybių – ir nuteisto asmens savybes, ir jo elgesį, ir nuobaudas, ir ankstesnius teistumus. Tad šiuo atveju, matyt, tiesiog įstatyme turės atsirasti nauja norma, o dėl to, ar teismai bus linkę, kaip dabar yra įsivaizduojama, visus iš eilės paleidinėti, aš labai stipriai abejoju.

Ar besąlygiškas teisės principų iškėlimas nesudaro galimybių suinteresuotiems asmenims, ne tik privatiems, bet ir politikams, manipuliuoti galimais KT sprendimais ir kitais svarbiais klausimais, pavyzdžiui, ar Konstitucijai neprieštarauja tai, jog į privalomąją karinę tarnybą šaukiami tik vaikinai, o ne merginos – nors tai atitinka sveiką protą, vargu ar atitinka piliečių lygybės prieš įstatymą ir dabar itin pabrėžiamą lygių galimybių traktavimą? Na, kreiptis į KT ir tikrinti su juo susijusių klausimų konstitucingumą gali kiekvienas žmogus, kai išsemia visas kitas teisinės gynybos normas. Patikrinti teisės akto konstitucingumą yra gerai, bet kas kita, kai politikai naudoja KT politikavimui. Dažniausiai tą daro opozicija, nepriklausomai nuo to, ar ji kairioji, ar dešinioji.

Šiuo atveju KT gina ne ką kita, o žmogaus teises. Todėl, kad jis pasakė, jog absoliutus draudimas dėl lygtinio paleidimo yra neteisėtas. Tačiau nepamirškime, kad lygtinis paleidimas yra priemonė, kurią taiko teismas. Nereikėtų įsivaizduoti, kad padarius kažkokį nusikaltimą ir atlikus tam tikrą dalį skirtos laisvės atėmimo bausmės lygtinis paleidimas taikomas automatiškai. Tikrai taip nėra, nes dėl lygtinio paleidimo sprendžia teismas, o teismais mes šiuo atveju galime pasitikėti jau vien dėl to, kad teismas paskyrė ir tam tikrą bausmę už padarytą nusikaltimą. Teismas turi galimybę įvertinti – taikyti arba netaikyti lygtinį paleidimą. O KT sako, kad tam tikrų nusikaltimų išskyrimas ir tvirtinimas, kad štai tokiais atvejais lygtinis paleidimas iš tikrųjų negalimas, yra antikonstitucinis. Taigi, KT gina žmogaus teises, t.y. galimybę nuteistam asmeniui pasitaisyti. Ir jeigu jam skirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be laisvės atėmimo, tai teismas gali taikyti tokią priemonę.

Gali būti išsakomas argumentas, kad visuomenė jaučiasi nesaugi dėl to, jog tokius nusikaltimus padarę asmenys dažnai vėl nusikalsta, ir lygtinis jų paleidimas verčia abejoti, ar taip nepažeidžiamos visuomenės teisės. Bet čia svarbu pastebėti vieną dalyką: nusikaltimas, kad ir toks jis būtų – seksualinis, smurtinis, finansinis ar turtinis – tai nusikalstama veika. Tokiu atveju galime svarstyti, dėl kokių priežasčių kyla vadinamasis recidyvas, t.y. nuteistas asmuo sugrįžta į laisvę ir vėl daro naujus nusikaltimus. Ir vagis, ir žmogžudys, paleisti iš kalėjimo pritaikius lygtinį paleidimą, ateityje vėl gali padaryti tokį nusikaltimą – to atmesti negalima. KT tiesiog pasakė, kad reikia vertinti nusikaltusį asmenį, jo elgesį nepriklausomai nuo to, kokį nusikaltimą jis padarė.

Argumentai, kad seksualiniai nusikaltėliai yra kažkuo ypatingesni, kad jiems neturėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, KT vertinimu yra konstitucinių teisių pažeidimas. Bendresnis atsakymas tokiems argumentams galėtų būti toks: tai gal išvis niekam nereikėtų taikyti lygtinio paleidimo? Bet žinome, kad kaip tik jis kartais verčia keisti, taisyti savo elgesį jo siekiančius nuteistuosius.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas