Pradėkime nuo to, kad visuomenės nuomonė niekam nerūpi. Svarbiausia – pakenkti konkurentui. Tėvynės sąjunga pasižymi „meile“ socialdemokratams dar nuo Algirdo Brazausko laikų. Jie jį labai „mylėjo“, apskundė britų parlamento nariams, kai jis, išrinktas Lietuvos prezidentu, vyko į Didžiąją Britaniją oficialaus vizito. Konservatoriai buvo pridarę ir kitų dalykų, kurie nedaro garbės rimtai partijai. Esmė ta, kad vyksta politinė kova – pirmiausia dėl valdžios, pinigų srautų, savo žmonių įdarbinimo. Todėl ir šiuo atveju Tėvynės sąjunga, matyt, tiesiog negali mažiau tų minų palikti naujajai valdžiai, tai tiesiog pačioje jos prigimtyje: susirgo kaimyno karvė – ir taip smagu, taip smagu!
Manyčiau, kad čia tas pats: viešojoje erdvėje kalbama apie konservatorių laiškus kitų valstybių politikams, kuriais bandoma organizuoti spaudimą savo politiniams priešininkams Lietuvoje. Tai purvina veikla, iš tikrųjų, bet politikoje purvo, mano manymu, yra daug daugiau, negu versle. Ir pereinamuoju laikotarpiu, kai keičiasi valdžia, tas purvas tiesiog trykšta. Tėvynės sąjunga dabar gal net desperacijoje, nes gali būti, kad ji bus be valdžios 8 metus, nes tokia tradicija klostosi. Po eilinio valdymo žmonės jų nebenori net dvejus rinkimus iš eilės. Jeigu dvi kadencijas teks sėdėti opozicijoje, be postų ir be pinigų, partijai tikrai tas neišeis į gera.
Žinoma, lengviausia būti moralistu ir sakyti, kad pakišinėti kiaulę ateinantiems valdyti yra negražu. Tačiau aš nenoriu moralizuoti, bandau suprasti. Juk politikams svarbiausia laimėti rinkimus. Jei nepavyksta – ruoštis naujiems. Dabar iš esmės ir matome tokį ruošimąsi rinkimams. Tiesiog vyksta kova, o ji yra purvina. Niekur nuo to nedingsime. Aišku, galime pasmerkti tokį politinį veikimą, galime tikėtis, kad dalis piliečių jį pasmerks, bet tik tiek. Aš, tiesą sakant, negaliu suprasti tokių Tėvynės sąjungos veiksmų prieš socialdemokratus. Juk jų rinkėjai visiškai skirtingi, jų elektoratas nepersidengia! Tėvynės sąjungai visiškai nėra ko stengtis bandant kuo labiau apdergti socialdemokratus, nes jos rinkėjai vis tiek už juos nebalsuos. Blogiausiu atveju pabėgs pas liberalus. Taigi, šiuo atveju tai tiesiog žnaibymasis iš piktumo. Ak, laimėjote? Tai bent dar įgnybsiu, pakenksiu kažkaip... Švelniai tariant, keistas elgesys.
Turbūt būtų sunku rasti sritį, kurioje nueinanti valdžia nebūtų palikusi vadinamųjų bombų mūsų ateičiai. Dėl pakeltų kuro akcizų nuo sausio 1 dienos neišvengiamai viskas pabrangs, ir tai tiesiogiai atsilieps žmonių kišenėms. Dėl panaikintos mokestinės lengvatos sparčiai traukiasi maitinimo sektorius: viena po kitos užsidarinėja kavinės ir restoranai, o likusieji priversti kelti kainas. Chaosas energetikos sektoriuje: stebuklus žadėjęs elektros rinkos liberalizavimas, žinoma, nedavė jokios naudos, o elektros vartotojai turbūt niekada nebuvo tokie neapsaugoti nuo kainų svyravimų, kaip dabar. Tai irgi tiksinti bomba.
Jau matome, kad stabdomi svarbūs investiciniai projektai. Sustojo „Teltonikos“ technologijų parko statybos, nors šis projektas galėjo sukurti daug darbo vietų ir generuoti papildomas pajamas į biudžetą. Aišku, kad jo sustabdymas irgi atsilieps Lietuvos ekonomikai. Akivaizdus ir nesugebėjimas ar nenoras apginti ūkininkų interesų ES lygmeniu – tai irgi tiesioginė buvusios valdžios vykdytos politikos pasekmė. Žemės ūkio sektorius traukiasi, netgi nemaži ūkiai yra priversti atsisakyti savo veiklos. Žlugdoma gyvulininkystė. Nuo kurio galo reikia pradėti gerinti situaciją Lietuvos užsienio politikoje, taip pat sunku susigaudyti. Santykiai sugadinti realiai su visais, su kuo tik galima juos sugadinti. Atsisveikinimui buvusi valdžia tarsi vyšnią ant torto palieka dar labiau pablogintus santykius su Kinija. Dėl baltarusiškų trąšų tranzito atsisakymo nustekenti Lietuvos geležinkeliai, jūrų uostas. Toks sprendimas irgi neišvengiamai turės ekonominių pasekmių. O baltarusiškos trąšos ir toliau sėkmingai eksportuojamos, tik kitu maršrutu, aplenkiant Lietuvos infrastruktūrą.
Žlugęs pasitikėjimas sveikatos apsaugos sistema ir jos nesugebėjimas atliepti pacientų poreikių – irgi tiesioginė buvusios valdžios politikos pasekmė. Žmonės nesugeba gauti tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, katastrofiškai trūksta medikų, jie išvažiuoja dirbti svetur arba dirba netgi per kelias šalis. Švietimo sistema – išvis tragedija. Prastėjantys moksleivių egzaminų rezultatai niūriomis spalvomis piešia mūsų valstybės ateitį. O pavojingiausia tiksinti bomba, manau, yra visuomenės suskaldymas ir supriešinimas, kurį specialiai programavo buvusi valdžia. Didžiausias dabartinės valdžios iššūkis – suvienyti mūsų valstybę, padaryti taip, kad kiekvienas žmogus iš tikrųjų pasijaustų svarbus.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
