Turbūt ne metas ieškoti, kieno pasiūlymas, idėja ar priemonė yra geresnė, dabar svarbiausia – priimti greitus sprendimus, kurie įsigaliotų jau artimiausiu metu. Didelį nerimą kelia Vyriausybės pozicija: ji visus lūkesčius dėl energijos kainų atideda į ateitį kartu su kitų metų valstybės biudžetu. Kitaip sakant, Vyriausybė orientuojasi į pagalbą žmonėms tik nuo sausio 1 d. O tai reiškia, kad ir gyventojams, ir verslui dabar tenka patiems ieškoti atsakymo į esminį klausimą – o kaipgi jiems sulaukti tos sausio 1-osios? Įšaldyti kainas yra viena iš galimų išeities priemonių, tą reikėtų svarstyti ir greitai dėl to apsispręsti. Yra ir kitokių priemonių, galima svarstyti nustatyti kainų „lubas“ ir „grindis“, spartinti elektros generaciją ir t. t. Esame susipažinę su kitų šalių praktika, ten naudojamais būdais. Tad dabar, sakyčiau, pagrindinis darbas – kuo greičiau priimti sprendimą ir aiškiai pristatyti jį visuomenei. Reikėtų galvoti apie kelias veiklos sritis. Viena vertus, apie šildymo kainas, su kuriomis susidursime jau netrukus. Esame aiškiai pasisakę dėl lengvatinio PVM tarifo šildymui, kuris turėtų įsigalioti jau nuo spalio 1 d. Jis turėtų būti taikomas ne tik centriniam šildymui, bet ir gyventojams, kurie šildosi dujomis ar malkomis. Taip pat kalbama apie sprendimus, kurie leistų pagelbėti gaunantiems mažiausias pajamas. Šia prasme greitas ir efektyvus sprendimas būtų neapmokestinamojo pajamų dydžio prilyginimas minimaliajai algai. Reikia kalbėti ir apie energijos kainų reguliavimą, čia yra įvairiausių variantų. Mūsų frakcija yra pateikusi 10 konkrečių projektų, tikimės, kad jie pagaliau bus pradėti svarstyti Seimo posėdžių salėje. Tikrai neramu: už lango – energetikos krizė, o jai įveikti skirtų įstatymų projektų mes nesvarstome.
Ar Vyriausybė turi veiksmų planą, kaip išgyventi artėjančią žiemą, jei situacija energetikos rinkose klostytųsi pagal blogiausią scenarijų? Dar neteko girdėti apie Vyriausybės pasirengimą tokiam scenarijui, gal toks planas yra, nežinau. Bet labiausiai kelia nerimą tai, kad per dvejus Vyriausybės darbo metus buvo priimta sprendimų, apribojančių vietinės energijos generacijos plėtrą. Siekiame išjudinti tai, kas kažkodėl buvo pristabdyta.
Jeigu būčiau populistas, sakyčiau, kad tikrai reikia įšaldyti elektros kainas ir tą padaryti kuo skubiau. Kuo labiau jas šaldysi, tuo būsi populiaresnis, labiau augs reitingai. Bet jeigu norime sumažinti infliaciją, jeigu galvojame, kas bus 2023 ar 2024 m., jokių kainų šaldyti nereikėtų. Kainų kompensavimas ar jų įšaldymas dar labiau didins priklausomybę nuo „Gazprom“: 600 mln. sumokėsime energetikams už energijos kainų kompensavimą. Būtų geriau operatyviai investuoti į vėjo ir saulės energetiką. Vėjo jėgaines būtų galima iškart integruoti ir gauti 1500 papildomų megavatų elektros energijos. Toks kiekis stipriai mums pagelbėtų. Kitas dalykas – turime mazutu kūrenamų šilumos katilinių, kurias būtų galima paleisti ir šitaip sumažinti šilumos kainą.
Ką darysime, jeigu, kaip teigiama, užėjus stipriems šalčiams Švedijoje gali pritrūkti elektros energijos ir ji sustabdys jos eksportą taip pat ir mums? Visai be elektros neliksime, bet jau nuo pavasario nuolat kėliau šį klausimą, tik premjerė turbūt viena ausimi neprigirdi. Dar nesu matęs, kad šalis, kuriai gresia energetikos badas, dalytųsi energija su kita įmone. Nežinau, kodėl Lietuva tikisi, kad susidarius elektros deficitui švedai, suomiai ar norvegai mums jos parduos, jeigu patys jos turės nepakankamai. Juk reikia galvoti: aišku, jie pirmiausia rūpinsis savo žmonėmis, savo įmonėmis. Antras dalykas: dujų saugykla Latvijoje, Inčukalnyje, kur laikome savo dujų atsargas, iki šiol tėra užpildyta tik iki 49 proc. Kai kurie ekonomistai ir energetikai sakė, kad dėl to nereikia išgyventi, neverta jos pripildyti brangių dujų, nes neva jos ilgalaikėje perspektyvoje atpigs. Bet jeigu žiema pasitaikys šalta, jei vėl atsijungs kabelis į Švediją ar dar kas nors atsitiks, tarkime, su dujovežiu? Mes turime nepakankamai dujų atsargų, kad galėtume gamintis elektrą Elektrėnuose, teks atjungti elektros vartotojus. Nedirbs mokyklos, ligoninės, įstaigos, valstybė risis žemyn. Jau verčiau nusipirkti brangesnių dujų, papildomai išleisti 60–70 mln. ir taip užsitikrinti 70 proc. mums reikalingo dujų kiekio. O dabar turime tik 30 proc.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
