Sunku pasakyti, ar žmones, kurie surizikavo pabandyti ar net jau pakliuvo į tą priklausomybės bėdą, kanapinių medžiagų turėjimo be tikslo jas platinti dekriminalizavimas paskatintų daugiau jų vartoti. Priklausomybių specialistai, medikai sako, kad pagrindinis tikslas turėtų būti socialinė ir medicininė pagalba tokiems asmenims. Čia reikėtų atskirti du dalykus: tie, kurie įveža kvaišalus, galbūt ir gamina juos, platina, patys greičiausiai jų nevartoja. Arba vartoja labai mažai. Bent jau aš taip įsivaizduoju: jeigu jie įjunktų į kvaišalus, tai greičiausiai jų biznis sužlugtų. Šiuo atveju kalbama apie vartotojus, apie vargšus ligonius, kuriuos visokiais būdais įtraukia į narkotinių medžiagų vartojimą. Pabando vieną, kitą kartą, kitiems, net jei ir labai įjunksta, kartais pavyksta išsikapstyti, bet reikalas tas, kad jei žmogus įkliūna net ir su viena suktinuke, net ir pirmą kartą, ar laikydamas mažą kanapių kiekį savo paties reikmėms, jam už tai iš karto numatyta baudžiamoji atsakomybė. Kažkur viešojoje erdvėje mačiau tvirtinant, kad pirmą kartą už tai sulaikytam niekas baudžiamosios atsakomybės netaiko. Na taip, iš tiesų niekas už mažą kanapinių medžiagų kiekį pirmą kartą sulaikyto nepasodins, kaip įprasta sakyti. Bus skirta arba bauda, arba kita priemonė. Bet žmogaus biografija visam gyvenimui liks pažymėta teistumo žyme. Va kur visa esmė. Yra tokių profesijų, pareigų, kur vien dėl tokio biografijos fakto tau bus užvertos durys. Tu niekada negalėsi dirbti, pavyzdžiui, teisėju, negalėsi būti policijos pareigūnas ar Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjas. Ar reikėtų taip užkirsti kelią jaunam žmogui, kuris per kvailumą kokiame vakarėlyje vieną vienintelį kartą susigundė pasiūlyta suktine ir įkliuvo? Praeis keleri metai, jis baigs mokslus, sukurs šeimą, bet tas biografijos faktas lydės jį visą laiką. Toks dalykas man irgi neduoda ramybės. Jeigu pabandytume tą patį žemiausią vartotojų segmentą ištraukti iš baudžiamosios atsakomybės, kartu pasiūlydami visą kompleksą priemonių, padedančių išvengti priklausomybės, manau, nauda visuomenei būtų didesnė.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
Iš tikrųjų: visoje kanapių gamybos ir tiekimo grandinėje nuo auginimo iki atvežimo vartotojui yra taikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau pačiam pirkėjui siūloma padaryti išimtį. Jeigu jis nusipirko mažą kiekį, tai, atrodo, tarsi yra nekaltas, nėra už ką bausti. Bet juk pasiūla priklauso būtent nuo galutinio vartotojo. Aš manau, kad jeigu pripažįstame, jog narkotikai yra blogis ir su jais reikia kovoti – aišku, ne vien tik baudžiamosiomis priemonėmis, – tai negalime vieną narkotikų verslo dalį atleisti nuo atsakomybės, o visoms kitoms ją ir toliau taikyti. Jeigu sakome, kad kažkas atsitiktinai jų pabandė ir jį dėl to reikėtų atleisti nuo atsakomybės, tai jis turėtų bendradarbiauti su teisėsauga, nurodyti, iš ko pirko, kokiomis aplinkybėmis, kad tas žmogus būtų išaiškintas, patrauktas atsakomybėn ir nebeplatintų narkotikų. Tai padėtų užkardyti tokius nusikaltimus, kurie, kaip visi pripažįstame, yra pavojingi visuomenei.
Man atrodo, kad kanapių dekriminalizavimo idėja tėra vienos partijos politinis šūkis. Matyt, orientuojamasi į savo rinkėjus. Tačiau visuomenės interesų prasme, manau, tai būtų neteisinga. Nesuprantu, kodėl svaiginantis kitais būdais atsakomybė išlieka, – o ji įvairi, taip pat ir baudžiamoji, tarkime, jeigu vairuoji girtas, – o jei vaikštai apsvaigęs nuo kanapių, atsipirksi bauda? Nežinau, man atrodo, kad darome klaidą, nespręsdami problemos sistemiškai, o tik bandydami ištraukti iš konteksto vieną grandinės dalį. Galbūt taip dar labiau ją pagilindami.
Ar kanapių dekriminalizavimas galėtų paskatinti teismus švelniau vertinti ir kitas su narkotikų gamyba ir platinimu susijusias veikas? Na, nežinau, jei kažkas atsivežtų toną kanapių ir laikytų kur suslapstęs mažomis dalimis – nejau jam nebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė? Būtų absurdas. Dažnai skamba argumentas, kad sučiuptus su mažais kanapių kiekiais sodina į kalėjimą. Bet ir prokurorai tvirtina, ir teismų praktika rodo, kad pirmą kartą pagautiems laisvės atėmimo bausmė netaikoma. Jiems skiriamos švelniausios bausmės – baudos ar atleidimas nuo atsakomybės pagal laidavimą.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
