Pirmas dalykas – VSD čia visiškai niekuo dėtas. Šitas žmogus yra viešai žinomas asmuo, ir tokie dalykai yra daromi politiniais sprendimais. O pasakyti, kad jis kelia ar nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, tai čia, žinote... Kai kalbame apie asmenis, akivaizdu, kad jeigu jie nėra padarę nusikalstamos veikos – o šiuo atveju, kiek galiu spręsti iš viešosios erdvės, taip nėra – tai kas ką gali pasakyti? Čia gali būti tik politinis sprendimas. Vėl viskas taip pat: politikai labai mėgsta rašinėti laiškus VSD, užuot patys priiminėję sprendimus. Puikiai tą žinau, nes nebūna nė vienų metų, kad kokia nors partija kokio nors kreipimosi į VSD neparašytų. Čia komedijos žanro dalykai. VSD dirba tai, ko visuomenė nemato. O ten, kur visuomenė mato, VSD neturi ką veikti. Čia politikų arba teisėsaugos darbas.
Tačiau VSD sprendimas dėl L.Volkovo tapo esminis, nes Migracijos departamentas pasirėmė juo spręsdamas dėl jo galimybės toliau gyventi Lietuvoje? Va čia ir yra esmė: visi prisidenginėja VSD. Tas VSD kišimas visur jau tampa tragikomiškas. Kai reikia kokius nors migrantus tvarkyti, tai niekas į VSD nesikreipia, nes VSD ne taip šneka. O jei kažkoks Volkovas kažką prišnekėjo, tai jau iškart. Nes puikiai žino, kokį atsakymą VSD parašys.
Politinį sprendimą šiuo atveju turėjo priimti vidaus reikalų ministras, kuriam pavaldi Migracijos valdyba. Suprantate, nusikalstamos veikos apibrėžtos Baudžiamajame kodekse. Jeigu žmogus pasako, kad Krymas priklauso Rusijai, tai nėra Baudžiamojo kodekso reikalas. Čia politinio sprendimo reikalas. Toks pat, kaip ir, tarkime, dėl nelegalių imigrantų: įleisti juos ar ne? Tik paskui pasieniečiai VSD popieriukus žiūri. Pirmiausia – principinis politinis sprendimas. Ir čia lygiai toks pat atvejis. Čia Volkovo politinio traktavimo klausimas. Reikia suprasti svarbiausią dalyką: VSD nepriima politinių sprendimų.
Užbėgdamas už akių paklausiu: o kaip šitie Rusijos opozicijos veikėjai atsirado Lietuvoje? Todėl, kad buvo politinis sprendimas juos įleisti. Viskas! Daugiau jokių atsakymų nėra. Jūs gi puikiai žinote mano nuomonę: negalima įleisti priešiškos, ir dar kariaujančios, valstybės piliečių! Tai kas gi juos suleido? VSD? Ne, Vyriausybė. O VSD sprendimų nagrinėjimas – tik politinė širma, kad politikams už nieką nereikėtų atsakyti.
Jeigu jie taip nusprendė, vadinasi, rėmėsi kažkokiu teisiniu pagrindu, ar ne? Jis juk išsakė nuomonę apie Ukrainą, ginkluotu būdu prieš ją nekovojo? Taip, ta nuomonė mums nepriimtina. Bet ar už tą nuomonę turėtų būti išvytas iš šalies, nežinau. Fiziškai jis puolimo prieš Lietuvą juk neorganizavo?
Bet kaip vertinti faktą, kad prieš Rusijos piliečio Volkovo galimybę toliau likti gyventi Lietuvoje pasisakė Vyriausybės vadovė, tačiau, pasirodo, tai nė motais? Ar negalima paskelbti jį Lietuvoje nepageidaujamu asmeniu, kaip diplomatinėje praktikoje? Na, nežinau, čia atskiros argumentacijos. Diplomatinėje praktikoje niekas nepuola aiškinti, kodėl asmuo nepageidaujamas. Bet jis ne diplomatas. Remiantis įstatymais, jei kas nors neigiamai pasisako prieš kitą valstybę, vien dėl to negali būti išvarytas iš šalies. Kitaip išeitų taip: jeigu Lietuvoje kas nors pasisako prieš Ukrainą, turėtų būti baudžiamas, o jei prieš Lukašenkos Baltarusiją – apdovanojamas.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose, kuriuos rengia VSD su karine žvalgyba, nuolat kalbama apie kai kurių piliečių prorusiškas politines nuostatas, jos įvardijamos kaip vidinis valstybės pažeidžiamumas. Tai gal, remiantis tokia logika, prorusiško Volkovo nuostatos yra vidinis valstybės stiprinimas? Na, čia kyla klausimas, ką suprantame kaip vidinę grėsmę. Čia visa esmė. Galima pradėti vadinti grėsme bet ką. Ekonominius santykius su Kinija, pavyzdžiui. ES santykiuose su Kinija dar ne viskas aišku, atrodo, kad ir vėl jie bus geri. Iki šiol pas mus grėsmės turinys niekur nėra apibrėžtas. Kaip ir patys nacionaliniai interesai!
Tai ką dabar daryti su grėsmėmis, nacionaliniais interesais ir žmonėmis, kurie kažką ne taip pasako? Kažkas pasakė, kad savi šaudė į savus. Čia jau teisminis dalykas, nes tai yra šmeižtas. Čia joks nacionalinis interesas, jokia grėsmė. Bet jei kažkas sako, kad kita valstybė jam nepatinka, o tie žmonės yra tokie ar anokie... Tada jie savo valstybėje irgi gali patraukti jį atsakomybėn už šmeižtą, ir teisinio bendradarbiavimo keliu siekti, Lietuva jį išduotų teisingumui. Manau, kad tol, kol Ukrainoje nėra priimtas sprendimas dėl Volkovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, viskas Lietuvoje palikta taip, kaip yra.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
