Dabar matome laiku neatliktų sprendimų pasekmes. Matyt, buvo uždelsta. Buvusios valdžios atstovai, nors ir sako, kad dėl to nėra kalti, šitą problemą akivaizdžiai paliko kitam kultūros ministrui. Situacija yra labai bloga, bet vakar buvau susitikęs su kultūros ministru ir sužinojau, kad teisininkai dabar ieško visų galimybių, kaip šią problemą būtų galima išspręsti. Kaip atrodytų galimas jos sprendimas, kai, regis, visos ginčo šalys yra teisios: ir teatro steigėjai, turbūt dėl teisinių reikalų neišmanymo nesukontroliavę rangovo laikinai nepratęstos civilinės atsakomybės sutarties, galbūt kitų dalykų, ir rangovas, teisme iš teatro reikalaujantis nesumokėtų pinigų už atliktus darbus, ir CPVA, kuri vadovaujasi ES lėšų naudojimo reglamentu ir kitais teisiniais aktais?
Na, galima pasakyti, kad visos pusės yra savaip teisios, bet lygiai taip pat, manyčiau, galima būtų tvirtinti, kad visos jos padarė klaidų. Dabartinę situaciją lėmė įvairios priežastys, skirtingų pusių veiksmai. Jeigu ji būtų laiku išspręsta, dabar būtų mažiau finansiškai skausminga. Dar viena pamoka – užtikrinti, jog kultūros institucijos, vykdančios investicinius projektus, galėtų konsultuotis su specialistais, kad neįkliūtų į tokias situacijas. Kita vertus, nežinau, kodėl Keistuolių teatro vadovai to nedarė. Taip, jie menininkai, dirba savo darbą, neišmano įvairių dalykų, bet juk tam yra administracijos darbuotojai, teisininkai, kiti specialistai. Juk kiti privatūs teatrai, kitos kultūros įstaigos visgi laikosi nustatytos tvarkos, vykdydami rekonstrukcijas, kitus investicinius projektus stengiasi teisiškai apsidrausti nuo panašių įvykių.
Aišku, valstybė tikrai neturėtų šalintis nuo tokios pagalbos teikimo, matyt, reikėtų sugalvoti mechanizmą, kaip tai daryti. Bet, manau, konsultuoti kultūros įstaigas galėtų ir pati Kultūros ministerija, jos teisininkai ir kiti specialistai. Mačiau buvusio kultūros ministro komentarą, kad dėl šitos Keistuolių teatro istorijos jis padarė, ką galėjo. Na, bet jeigu tuometinė situacija atėjo iki šios dienos, iki pačios paskutinės raidos stadijos būtent tada, kai šių metų valstybės biudžetas jau priimtas, ir rasti papildomų finansinių galimybių labai sunku, tada viskas atrodo kažkaip kitaip.
Neturiu pilnos informacijos apie susidariusią situaciją, o ji, manau, yra būtina, nes kalbame apie rimtus pinigus, ES lėšas, kurių naudojimas labai aiškiai reglamentuotas normatyvais. Ir kas, kur, ką ir kaip pažeidė ar nepažeidė, tikrai negaliu spręsti. Kita vertus, argumentai, kad investicinius projektus vykdančios kultūros įstaigos dažnai neturi tinkamo jų administravimo galimybių, nelabai išmano teisinius dalykus, kad visi menininkai šia prasme kažkokie kvaileliai, kuriuos lengvai galima vynioti ant piršto, atrodo keistai. Tarp teisėjų irgi būna vagių, žinote.
Štai ir ministras neseniai pasakė, kad menininkai nelabai supranta, ką daro. Tai įžeidimas – suprask, kad jei tu ne menininkas, tada jau viskas bus gerai. Čia visiškas absurdas. Kitas dalykas – ta prižiūrinti institucija, kuri taip pat prisiima atsakomybę už investicinį projektą, turbūt jau nuo pirmųjų žingsnių turėtų sudaryti visas sąlygas, kad žmonės, kultūros įstaigos neatsidurtų tokioje padėtyje. Juk būtent šis investicinis projektas prasidėjo dar 2016–2020 m. Seimo kadencijos metu. Jei neklystu, dabartinė Kultūros ministerijos kanclerė tuo metu šioje ministerijoje dirbo už investicijas atsakinga viceministre. Taigi, šios istorijos šleifas driekiasi iš toli, anaiptol ne nuo buvusios Seimo kadencijos. Buvęs kultūros ministras šia prasme absoliučiai niekuo dėtas, jis tik sekė tą situaciją. Dabar, be jokios abejonės, pirmiausia reikia gelbėti teatrą, jo žmones, sudaryti visas galimybes, kad jis nebankrutuotų ir išliktų.
Ar vertėtų pasvarstyti apie kokią nors papildomą instituciją, kuri padėtų kultūros įstaigoms vykdyti investicinius projektus? Na, žiūrėkit: juk mes kalbame apie privatų verslą. Nors ir galima laikyti meną kažkokiu aukštesniu dalyku, kai susiduriame su pinigais, tai yra verslas. Žmonės ėmėsi tam tikrų atsakomybių, galbūt jiems kažkas patarė, sakė, kad viskas tvarkoje. Kita vertus, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno ir Klaipėdos muzikiniai teatrai, kitos kultūros įstaigos ES paramos lėšas sugebėjo panaudoti tinkamai, atsiskaitė, ir nėra jokių problemų. Todėl nemanyčiau, kad čia kažkoks sisteminis dalykas. Yra konkretus precedentas, iš kurio turbūt visi turi pasimokyti.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas