Žinoma, kad neturi galioti kitaip, čia negali būti jokios abejonės. Bet jei kalbėtume apie poną Starkevičių ir tą jo situaciją, tai pirmas mano įspūdis buvo toks: Jėzau, toks padorus žmogus! Neabejoju, kad tai padorus žmogus, dešimteriopai padoresnis už didelę dalį tų, kurie sėdėjo ir tebesėdi Seime. Taip, jis padarė nusikaltimą, bet, mano manymu, tai padorus žmogus. Nežinau, gal tai skamba paradoksaliai, gal prieštarauja logikai, bet tokia buvo pirmoji man į galvą šovusi mintis, tokia ji ir pasilieka iki šiol. O dėl tos „čekiukų“ bylos...
Matote, Temidė juk vaizduojama užrištomis akimis, todėl kartais ir nemato, į kurią pusę nusvyra rankoje laikomos svarstyklės... Sunku pasakyti, nes kiekvienu atveju faktinė bylos situacija vis kitokia. Sunku ir įvertinti. Vieni tuos „čekiukų“ reikalus vertina turėdami galvoje, kad visi politikai taip daro, nieko čia baisaus nėra. Kitiems atrodo baisu, kad jie taip padarė ir kad visi jie taip daro. Pinigų grąžinimas, mano galva, labiau rodo padorumo lygį. Bet ir čia galiu paprieštarauti sau pačiam: kai kurie turi iš ko grąžinti. Nesinori apibendrinti, bet gal tie, kuriuos pagavo, yra paėmę tiek daug, kad grąžinti pinigus už keletą „čekučių“ jiems nėra sudėtinga? O kitiems gal tie keli „čekučiai“ buvo viskas, kuo jie pasinaudojo? Visų gyvenimas yra skirtingas.
Ar nestebina viešumoje pasirodę kelių advokatų komentarai, kad 20 tūkst. kyšį valstybei grąžinęs K.Starkevičius šitaip gali bandyti išvengti realios laisvės atėmimo bausmės? Na, bandymas apsiginti – turbūt natūrali žmogaus būsena tokiomis aplinkybėmis, čia nieko nepadarysi. Greičiausiai ir toks motyvas buvo turėtas galvoje, bet kažkodėl – nežinau, gal aš labai klystu – Starkevičius man labiau asocijuojasi sėdintis už traktoriaus vairo, ariantis lauką. Na, gal tai išorinė asociacija, nežinau. Galbūt ir jūs esate pastebėję, kad jis nuo kitų konservatorių labai skiriasi. Tai vienas iš nedaugelio jų, kuris man niekados nekeldavo alergijos. Esu kelis kartus matęsis su Starkevičiumi, gal net buvome persimetę keliais žodžiais, bet, gink Dieve, negaliu pasakyti, kad esame artimi pažįstami. Tačiau kartais pirmasis įspūdis neapgauna, žinau tą iš savo gyvenimo patirties. Šioje situacijoje man norisi stumtelėti cinizmą į antrąjį planą. O ar teismas atsižvelgs į jo grąžintą kyšį... Tikiuosi, kad taip.
Įstatymas turi galioti visiems. Jeigu jau atsiranda išimtys – pagal pareigas ar visuomeninį statusą –mes jau turime nebe respubliką, ne demokratiją, o kažkokią luominę bendruomenę. Turbūt ji liko praeityje, dar XIX amžiuje.
Jeigu politikas grąžino kyšį, gautą neaišku už ką, nes jis nepaaiškino, už ką jam jis buvo duotas, tai dar nieko nereiškia. Tiesiog žmogus bendradarbiauja su tyrėjais, galbūt iš dalies tokį poelgį galima vertinti kaip tam tikrą atgailą, gal į tai bus atsižvelgta skiriant bausmę, bet tai ir viskas. Kiekvienas asmuo, įvykdęs nusikaltimą ir padaręs žalą ar valstybei, ar kitam piliečiui, privalo ją atlyginti. Tas ieškinys jį visą gyvenimą persekios, kol žala bus atlyginta. Ar iki teismo, ar po teismo. Tad nematau čia jokio išskirtinumo. Tiesiog Starkevičius pamanė, kad tų pinigų grąžinimas gali sušvelninti jo bausmę. Manau, kad tik taip ir reikėtų vertinti.
O „čekiukų“ bylose vieniems buvo reiškiami tik civiliniai ieškiniai, arba jie geranoriškai sugrąžindavo tuos pinigus, kitiems buvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Čia reikėtų žinoti kontekstą, bylos aplinkybes, negaliu to komentuoti. Bet iš tikrųjų, kai žmogus klastoja dokumentus, kai renka degalinėse kvitus, gautus atsiskaičius ne savo mokėjimo kortelėmis, tai atrodo vienaip. O jei piktnaudžiauja, tarkime, viršijęs atsiskaitymų ribas arba pandemijos metu nuvažiavęs tūkstančius kilometrų, nors nebuvo galima išvykti už savo rajono ribų ar išvis išeiti iš namų, šiek tiek kitaip.
Kyla klausimų, bet nenorėčiau komentuoti plačiau, nežinodamas konkrečių situacijų. Matau tik tai, kad yra skirtumas, ir net iš teisėsaugos atstovų nelabai esu girdėjęs, kur čia ta takoskyra, koks veiksmas ar kokia aplinkybė lemia, jos vienam pritaikoma tik civilinė atsakomybė, o kitam – jau baudžiamoji. Gali susidaryti įspūdis, kad gal čia vieni išsisuka, o kiti ne. Gali žmonės taip pagalvoti. Nežinau, čia turėtų prokurorai paaiškinti visuomenei, įtikinti, kad tai, ką jie daro, yra gerai. Vėlgi: kyšio paėmimas yra daug sunkesnis, pavojingesnis nusikaltimas, ir šiuo atveju buvo veikiama organizuotoje grupėje, kyšininkavimas buvo sisteminis. Vieni imdavo, kiti saugodavo, treti laikė politinį „stogą“. Kiekvienas gaujoje turėjo savo vaidmenį. Bet pati kvailiausia dalis šioje istorijoje – vieši pareiškimai, kad kyšį grąžinęs asmuo atliko garbingą poelgį. Žodžiai „kyšis“ ir „garbingas“ visiškai nedera.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
