Pirmas dalykas – pažvelkime į šiek tiek ilgesnę perspektyvą. Labai tikėtina, kad šis karas per artimiausius 2–3 mėnesius lems režimo pasikeitimą Irane. Tikėtina, kad nauja Irano valdžia atstovaus savo tautai, savo žmonėms. Įvairiais skaičiavimais, 70–80 proc. Irano žmonių jaučia priespaudą ir yra nusiteikę prieš dabartinį ajatolų režimą. Gali būti, kad iš jo išsivadavę iraniečiai išsirinks kitą valdžią, nesakau, kad demokratinę. Čia jau ne Vakarų, o jų pačių reikalas, kokią išsirinks, kaip susitvarkys, bet tikėtina, kad ši valstybė nebeturės noro grasinti visiems aplinkui, finansuoti terorizmo, bauginti, kad pasigamins branduolinį ginklą. Atsižvelgiant į visa tai turbūt galima pasakyti, kad bus atšauktos ekonominės sankcijos Iranui, ir jis galės laisvai prekiauti nafta su Vakarais.
Irano naftos gavybos pajėgumai siekia maždaug 3,5 mln. barelių per dieną. Iki karo veiksmų čia buvo išgaunama apie 1,3 mln. barelių, ir beveik viską už centus parduodavo Kinijai, kuri tuo naudojosi. Tad jeigu tie 3,5 mln. barelių žalios naftos ir apie 1,5 mln. barelių benzino įsilies į laisvas rinkas, po tam tikro laiko pasaulinės naftos kainos turėtų būti gerokai žemesnės, negu dabar. Tai reiškia, kad Rusija nebeteks pajamų iš naftos ir dujų eksporto, nes Iranas pagal gamtinių dujų gavybos apimtis yra trečias pasaulyje. O kuo Rusija turi mažiau pajamų, kuo jai sunkiau, tuo mažiau pinigų gali skirti sabotažui ir kitoms hibridinio karo operacijoms. Kitaip sakant, Lietuvai dėl to bus tik geriau.
Antras labai svarbus dalykas – kadangi šiuo metu Irano režimas suinteresuotas apginti save, jis nebeteikia pagalbos Rusijai nei ginklais, nei kuo kitu. Priešingai – jis pats prašo Rusijos pagalbos. O ji, įsivėlusi į karą Ukrainoje, irgi neturi kuo padėti. Taigi, Rusija jau prarado dar vieną sąjungininką, ir tai be jokios abejonės yra gera žinia Ukrainai. Aišku, galima sakyti, kad dėl karo Irane sutriks JAV ginklų tiekimas, bet duomenys rodo, kad nuo sausio Amerika netiekia jokių ginklų Ukrainai.
Trečias dalykas, kuris turėtų rūpėti mūsų žvalgybos institucijoms, yra tas, kad išaugo Irano teroristinių aktų Vakaruose grėsmė. Labai gali būti, kad paskutinis Irano režimo pasispardymas gali išprovokuoti teroristinius veiksmus. Nemanau, kad mums tai keltų labai didelę grėsmę, bet reikia būti budriems.
Esminis veiksnys – tai, kiek užsitęs šis konfliktas. Manau, kad jeigu jis truks trumpiau, negu mėnesį, poveikis Lietuvos ekonomikai bus visiškai minimalus. Kol kas matome tik gana santūrią reakciją finansų rinkose į karą Irane. Gera naujiena ta, kad rinkos kol kas palyginti nestipriai stresuoja, nes naftos ir europietiškų dujų kaina jose pakilo ganėtinai nestipriai. Kita gera naujiena ta, kad jei pažvelgtume į europietiškų dujų ateities sandorių kainas, tai, pavyzdžiui, ateities sandorių vasarą ir rudenį kaina lieka labai patraukli, siekia 35–40 Eur/MWh. Tai yra dar ta kaina, kuri leidžia energijai imliems sektoriams puikiai tęsti gamybą. Kitaip sakant, dujų rinkoje jaučiamas stresiukas, bet kol kas tikrai nėra kažkokio didelės baimės. Tas pats yra ir dėl naftos kainos. Ji nuo konflikto pradžios pabrango, bet kol kas tas pabrangimas sąlyginai nedidelis.
Pagrindinė rizika – jeigu konfliktas užsitęs ilgiau nei mėnesį. Rinka gali atitinkamai peržiūrėti riziką, nes kils nerimas dėl būsimų naftos ir dujų tiekimų. Ir štai čia yra pagrindinis dalykas, kuris gali paveikti Lietuvą ir Baltijos šalis. Jeigu per Ormūzo sąsiaurį transportavimas liks apribotas, tai reiškia, kad tiekėjai arabų regione turės mažinti ir dujų, ir naftos gavybą, nes tiesiog nebeturės kur sandėliuoti esamų atsargų. Tokiu atveju Europai gali kilti iššūkių dėl dujų užpirkimo kitam šildymo sezonui. Jis prasidės vasarą. Tad kol kas reakcija yra nedidelė, bet yra rizikų, kurias mes labai atidžiai stebime.
Mūsų preliminarūs skaičiavimai rodo, kad net jeigu matysime dar didesnį energijos išteklių kainų augimą, nė viena Baltijos šalis neturėtų patirti recesijos. Aišku, kad ir Lietuvos, ir kitų šalių ekonomikos augimas gali sulėtėti, bet jis tikrai nebus neigiamas, recesijos išvengsime. Bet, žinoma, poveikis bus, infliacija tikrai gali pakilti iki didesnio skaičiuko, kuris jau pradės daryti įtaką gyventojų perkamajai galiai. Tačiau kol kas tokio scenarijaus nesvarstyčiau kaip pagrindinio, nes šio ryto naujiena skelbia, kad Kinija pradėjo derybas su Iranu dėl saugaus dujų ir naftos transportavimo. Ir tai yra pirmasis ženklas, jog, tikėtina, šį kartą karinis konfliktas atrodys šiek tiek kitaip nei ankstesniais kartais. Tai yra: transportavimas Ormūzo sąsiauriu bus daugiau ar mažiau užtikrintas.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
