Smidrų augimas dėl šaltų orų tik įsibėgėja. Augintojai skina pirmąsias delikatesines daržoves, o gausesnio derliaus tikisi sulaukti po savaitės kitos. Šiuo metu ūkininkai į eilę rikiuoja klientų užsakymus.

Mokosi auginti ir gaminti

Viena pirmųjų Lietuvoje smidrus auginti pradėjusi Ukmergės rajono ekologinio ūkio šeimininkė Genutė Sakalauskienė prižiūri apie 1 ha ankstyvųjų daržovių. Šiųmetis pavasaris – ganėtinai šaltas, smidrai dar tik pradeda dygti, todėl klientams dar nepristatomi. Genutė smidrus tieks į didmiesčių ekologiškas parduotuvėles, taip pat pardavinės internetinėje parduotuvėje. Iki Joninių bus galima mėgautis šviežiomis daržovėmis, o vėliau – ūkyje gaminamomis užtepėlėmis. Ūkininkė pastebi, kad vartotojai mėgsta smidrus ir noriai imasi auginti patys, iš jų gamina įvairius patiekalus. Viso to išmokstama smidrų festivaliuose, kuriuos ūkininkė organizuoja jau penkerius metus. Veikli moteris neatmeta galimybės, kad šiais metais šventė taip pat įvyks.

„Neaišku, kokie bus vyriausybės sprendimai ir tvarka dėl festivalio organizavimo. Šiais metais švęstume šeštąjį smidrų festivalį, kuris tradiciškai organizuojamas gegužės pradžioje. Augintojai ir vartotojai pamėgo šią šventę ir ankstyvąją daržovę – kasmet ji vis labiau populiarėja, todėl susidomėjimas smidrais yra labai didelis“, – teigė smidrų festivalių organizatorė.

Sau ir draugams

Justinas Litvinavičius iš Vilniaus rajono smidrų derlių skins jau šeštą sezoną. Pasak augintojo, tai labiau hobis, o ne rimtas užsiėmimas. Smidrus jaunas vyras pradėjo auginti 10 arų plote, dabar jiems yra paskyręs beveik 30 arų. Šias daržoves Justinas augina dėl savęs ir draugų, nes užsiima ir kita veikla. J.Litvinavičius tikino, kad smidrų auginimas – įdomus ir nesudėtingas darbas. Todėl, pasak jo, rimtiems ūkininkams verta auginti didesnius plotus.

„Kiekvienais metais sulaukiu vis didesnio smidrų derliaus. Koks jis bus šiemet – neaišku. Dabar dar tik rodosi pirmieji ūgliai. Kol kas jų nėra daug – vos pusė kilogramo per dieną. Mano auginami smidrai uždera savaite vėliau nei kituose ūkiuose, nes sklypelis yra pamiškėje, jiems trūksta saulės, šilumos ir drėgmės“, – pasakojo Justinas.

Delikatesinių daržovių augintojas teigė, kad smidrų derlių būtina rinkti kiekvieną dieną. Jei ūgliai bus skinami kartą ar du per savaitę, jie peraugs. J.Litvinavičius pastebi, kad didžiausią paklausą turi patys pirmieji smidrai, kadangi žmonės per žiemą išsiilgsta šviežių lietuviškų daržovių, kuriose gausu vitaminų. Kai smidrų sezonas įsibėgėja, jų paklausa šiek tiek sumenksta.

Smidrais jaunas vyras prekiauja tiesiai iš ūkio. Juos pakuoja į ryšulius po 250–500 gramų. Už pirmųjų smidrų kilogramą prašo 10 Eur., vėlesnių – mažiau.

Paklausa didžiulė

Praėjusiais metais šalnos pakando didžiąją dalį Kotrynos Meidės, ūkininkaujančios Anykščių rajone, smidrų derliaus.

„Šiais metais delikatesines daržoves itin saugome. Jos yra apkauptos, todėl dar tik pradeda dygti. Nors naktys šaltos, tikimės, kad smidrų nepakąs šalna“, – atviravo jauna moteris.

K.Meidės ūkyje smidrai auginami jau trečius metus, o derlius renkamas antrus. Tikimasi, kad iš 2 ha ploto pavyks nuimti maždaug toną derliaus.

Pasak ūkininkės, smidrų paklausa – didžiulė, šiuo metu jai nepavyksta įvykdyti visų užsakymų. Kotryna pasakojo, kad smidrai yra parduodami internetu, elektroninę parduotuvę reklamuojant socialiniuose tinkluose. Klientai užsakymus pateikia internetinėje parduotuvėje, tuomet surenkamas reikiamas smidrų kiekis ir nemokamai pristatomas į užsakovo namus.

„Šiuo metu prirenkame apie keliasdešimt kilogramų smidrų per dieną. Juos renkame arba anksti ryte, arba vakare. Iki išvežimo smidrai yra laikomi šaldymo spintoje. Apie pristatymo detales klientus visada informuojame elektroniniu paštu“, – dėstė pašnekovė. Delikatesinės daržovės vežamos į Vilnių, Kauną ir kt. Žmonės dažniausiai perka kelis kilogramus smidrų. Švelnesnio skonio salotinių smidrų kilogramas kainuoja 12 Eur., įprastinių – 10 Eur.

Išsiilgę daržovių

Nuo šalnų apsaugoti derliaus nepavyko Ievai Šiurnei, ūkininkaujančiai Radviliškio rajone. Pasak ūkininkės, išdygusius ūgliukus jau antrą kartą pakando šalna.

„Netaikome jokių apsaugos nuo šalčio priemonių, laukiame šiltų orų. Tuomet smidrai pradės greičiau derėti ir galėsime juos tiekti pastoviems užsakovams, kurie jų išsiilgo ir nuolat mums skambina“, – sakė Ieva, penktus metus auginanti delikatesines daržoves. Ieva teigė, kad smidrai Radviliškyje gyvenantiems užsakovams yra pristatomi nemokamai. Už kilogramą daržovių prašoma 8–10 Eur.

Netoli Elektrėnų ūkininkaujančio Mariaus Rulevičiaus auginamų smidrų šalnos nepakando, tačiau, jų dygimas kol kas lėtas.

„Naktys labai vėsios, žemė – šalta. Todėl daržovių priskiname nedaug“, – sakė ūkininkas.

Marius smidrams yra paskyręs 2 ha žemės. Jis pasakojo, kad jo auginamomis daržovėmis buvo susidomėję keli klientai, tačiau dėl karantino savo užsakymus atšaukė. Jaunas vyras šiuo metu prekiauja Vilniaus Kalvarijų turguje ir pastebi, kad klientų nėra daug. Jų gausiau susirenka tik savaitgaliais.

„Turgavietėje lietuviškų smidrų nematėme, kiti prekeiviai parduoda ispaniškus, lenkiškus. Tačiau klientai, nusipirkę ir paragavę lietuviškų, teigia, kad jų skoninės savybės yra visai kitokios. Nemaža dalis pirkėjų dar nėra ragavę smidrų, nieko apie šias daržoves nežino. Tam, kad mūsų smidrai išsiskirtų nuo atvežtinių, pagaminome etikečių“, – sakė Marius.

Laikas sodinti smidrus

Docentė dr. Audronė Žebrauskienė, VDU ŽŪA Žemės ūkio ir maisto mokslų institutas

Norintiems užsiauginti smidrų, dabar yra tinkamas laikas juos sodinti. Augintojai turi pasirinkti kokybišką sodinamąją medžiagą – A arba B klasės smidrų daigus. A klasės daigai būna stipresni, jie sveria iki 70 gramų, todėl garantuojama, kad kitais metais sulauks gausesnio derliaus. Daigų šaknys labai ilgos, jas reikia trumpinti ties ta vieta, kur pradeda plonėti. Jei daigai bus sodinami nepatrumpinus šaknų, jos gali nulūžti arba likti dirvos paviršiuje. Dėl šios priežasties jos išdžiūva, daigai neatlieka savo funkcijos. Daigus reikia sodinti viena kryptimi, kitu atveju net ir nedideliame plote sodinant daigus su pagrindiniu pumpuru, augalai išsivaikščios į skirtingas puses ir neturės vienos eilutės. Smidrai – daugiamečiai, augantys 15–30 metų, todėl daigus reikia tinkamai pasodinti, kad būtų tvirti. Augalai labai mėgsta organines trąšas: jeigu turite perpuvusio mėšlo ar komposto, galite jį dėti į vagos dugną. Smidrai sodinami į 15–22 cm gylio griovelius. Ant komposto kaupelio paskleidžiamos smidrų šaknys, jos užberiamos žemėmis. Nors ūgliai uždera ir pirmaisiais metais, rekomenduojama derlių nuimti tik antraisiais. Priešingu atveju iš jų bus atimamos maistinės medžiagos, ūgliai nesutvirtės.

Kai kurie bando smidrus auginti iš sėklų. Dabar to daryti neverta, nes sėklas rekomenduojama sėti į daigyklas jau vasario mėnesį.