Gamtinių dujų žaliavos kaina brango apie tris kartus, biokuro kaina kilo 40 proc., sako Valstybės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas. Numatoma, kad pagal vyraujančias tendencijas Vilniuje šilumos kaina didės iki 70 proc., kituose miestuose kainos augimas bus kuklesnis dėl mažesnės gamtinių dujų dalies naudojimo.

M. Taparauskas teigė, kad kalbant apie biokurą ir dujas beveik du trečdaliai šilumos kainos sudaro įmonių deginamo kuro kaštai.

„Priklausomai nuo skirtingų miestų ir infrastruktūros, tos proporcijos gali šiek tiek skirtis. Nuo trečdalio iki 40 proc. kainos yra infrastruktūriniai kaštai, kurie yra prižiūrimi reguliuotojo ir yra peržiūrimi kartą per metus. Kuro kaštai, kintamoji dalis yra apskaičiuojama kiekvieną mėnesį atsižvelgiant į besikeičiančias kuro kainas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė M. Taparauskas.

Jo teigimu, didžiausią įtaką kainų kilimui daro biokuro ir gamtinių dujų kainos augimas.

„Biokuro kainos, palyginti su pernai metais, padidėjo beveik 40 proc., lyginant sausio mėnesio kainas, tačiau jos vis dar išlieka mažesnės nei 2018–2019 metų biokuro kainos, kurias turėjome dėl nepalankių klimatinių oro sąlygų, kuomet nebuvo galima važiuoti į miškus ir pan. Šiandien biokuro kainos augimas, mūsų vertinimu, yra sąlygojamas atsigavusios medienos pramonės, t. y. ženkliai padidėjusios medienos baldų pramonės apimtys ir kartu sumažėjęs importas iš trečiųjų šalių, kur, pavyzdžiui, praeitą žiemą buvo vykdomi didelių apimčių sanitariniai miškų kirtimai, kas leido turėti arba įsivežti labai pigios žaliavinės medienos. Tą įrodo ir būtent žaliavinės medienos kainų pokyčiai biržoje, kur kaina padidėjo du kartus“, – kalbėjo M. Taparauskas.

Specialisto teigimu, palyginti su prognozuota gamtinių dujų kaina, kuri buvo birželio mėnesį apie 21 eurą MWh už pačią žaliavą, paskutinės rinkos tendencijos rodo, kad ta kaina yra pakilusi jau aukščiau nei 60 eurų. „Lyginant iš tos perspektyvos, kiek kuras kainuoja mūsų šilumos įmonėms, tai gamtinės dujos, palyginus su pernai metų sezonu, pabrango 2,6 karto. Tas brangimas gali ir toliau augti“, – teigė Valstybės energetikos reguliavimo tarybos narys.

Anot M. Taparausko, neišvengiamai gamtinių dujų kainos augimas palies tuos miestus, kurie šilumos gamybai vis dar reikšminga dalimi naudoja gamtines dujas.

„Mes kalbame ypač apie Vilnių, kur dar šiek tiek daugiau nei 40 proc. yra naudojama gamtinių dujų. Taip pat yra kiti miestai, pavyzdžiui, Šiauliai, kur apie 30 proc. gamtinių dujų, Ukmergėje – apie 40–50 proc. gamtinių dujų. Tuose miestuose kainų šuolis, kalbant apie šilumos kainas, gali būti reikšmingiausias. Kituose miestuose, kur gamtinės dujos nėra taip reikšmingai naudojamos, pavyzdžiui, Kaune, Klaipėdoje arba Panevėžyje, mes turėjome tikrai sėkmingą transformaciją įvedant biokuro įrenginius. Prie to prisidėjo ir šilumos gamybos rinkos atvedimas, kai atėjo privatus kapitalas, nepriklausomi šilumos gamintojai. Pavyzdžiui, Kaune gamtinių dujų dalis struktūroje sudaro apie 5 proc. ir tai leidžia Kaunui išvengti gamtinių dujų kainos kilimo įtakos ir šilumos kaina keičiasi tik dėl biokuro kainos pokyčių“, – kalbėjo specialistas.

Pasak jo, prognozuojamos šildymo sezono kainos artėjančiam sezonui bus apie 30 proc. aukštesnės nei praėjęs šildymo sezonas.

„Tačiau reikia paminėti, kad praėjęs šildymo sezonas buvo rekordiškai žemas kainų prasme, bet kartu ir labai šaltas – turėjome atšiaurias klimatines sąlygas, kas lėmė, kad tas sąskaitų sumažėjimas arba tas rekordiškai žemų kainų poveikis nebuvo vartotojams taip stipriai jaučiamas“, – sakė M. Taparauskas.

VERT tarybos narys akcentuoja, kad ypatinga situacija yra Vilniuje, kur pagal vyraujančias naujausias dujų kainų tendencijas, matoma, kad padidėjimas gali būti iki 70 proc.

„Kituose miestuose, pavyzdžiui, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, dėl mažos gamtinių dujų dalies augimas yra iki 20 proc. Šiauliuose užtenka 30 proc. gamtinių dujų ir mes matome, kad tas kainos augimas gali būti apie 30 proc. ir šiek tiek daugiau“, – sakė jis.

M. Taparauskas pabrėžė, kad šildymo sąskaitos susideda iš dviejų komponenčių: viena yra kaina, o kita – konkretaus pastato arba vartotojo suvartojamas šilumos kiekis.

„Atlikome modeliavimą skirtinguose pastatuose priimant standartinį 60 kv. m butą. Matome, kad jei turėtume tokią šaltą žiemą kaip praėjusią, ta šildymo sąskaita taip pat galėtų didėti apie 30 proc., tačiau konvertuojant į sąskaitos dydį į eurų išraišką, tas pokytis atsilieptų skirtingai – priklausomai nuo suvartojamo šilumos kiekio Lietuvos mastu“, – kalbėjo VERT atstovas.

Pasak M. Taparausko, vartotojai, kurie turi finansinių sunkumų, gali kreiptis į savivaldybę gauti šildymo sąskaitos kompensaciją.

„Pagal dabar dar galiojančią kompensavimo tvarką, kuomet vienas gyventojas gali gauti apie 122 kompensacijai apskaičiuoti naudojamą pajamų dydį, tai, pavyzdžiui, 1 000 eurų pajamas gaunanti trijų asmenų šeima, kuri gyventų 60 kv. m bute, už šildymą mokėtų iki 61 eurą, o visą kitą likutį apmokėtų savivaldybė. Jeigu sąskaita yra pačios blogiausios kokybės pastate, nepaisant, kad sąskaita yra 110 eurų, gyventojai apmokėtų tik 61 eurą“, – kalbėjo M. Taparauskas.

Jo teigimu, pagal naujausią Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą keisti valstybės remiamų dydį du kartus, tad tokia pati šeima šildymui išleistų iki 31 eurą.