Po pavasarinėje Seimo sesijoje netikėtai aukštomis natomis sužvigusių saksofonų, kurių partijas niūriai atrėmė vieningas mušamųjų dundesys, politiniame koncerte stojo vasariška pauzė. Nebeliko spiegimo, nuščiuvo dundėjimas. Instrumentai padėti į šalį – politikos solistai kaupiasi rudens improvizacijoms.

Galėjo patirti krachą

Nors jiems turbūt dar nesinori prabusti iš svaigaus vasarvidžio sapno, kuriame bent trumpam pasijuto labai svarbūs, kuriame Vilnius tapo saugiausiu pasaulio miestu, pagrindine šios vasaros NATO šalių lyderių stovyklaviete, iš kurios po visą pasaulį transliuotos naujausios geopolitikos žinios, anksčiau ar vėliau tenka grįžti į realybę. O ji, nuo senamiesčio stogų nulipus snaiperiams, išskridus NATO ankstyvojo perspėjimo ir oro kontrolės (AWACS) lėktuvui, vokiečiams išsivežus „Patriot“ raketas ir radarus, tarptautinėje žiniasklaidoje nusiritus publikacijų apie NATO viršūnių susitikimą Vilniuje bangai, vėl tapo provincialiai rami ir nuobodi. Su tais pačiais banaliais lietuviškos politikos rūpesčiais: gęstančia ekonomika, bauginančiomis kainomis, plintančiu skurdu, keistomis nesibaigiančiomis reformomis, smingančiais reitingais ir visa kita sunkiasvorių problemų manta, sukrauta į kadencijos pabaigon dardantį tautos atstovybės politinį vežimą. Jo ratai Seimo pavasario sesijos pabaigoje vadeliotojų pastangomis šlumštelėjo į tokią duobę, kad nei keleiviams, nei praeiviams kurį laiką nebuvo aišku, ar jis nesubyrės, ar galės tęsti kelionę neperkinkius arklių į naujus ratus po rugsėjį numatytų priešlaikinių Seimo rinkimų. Nors vežimas smūgį atlaikė, visgi trumpam teko sustoti, išlipti iš ratų ir apsižvalgius įvertinti tokio nutrūktgalviško važiavimo priežastis bei pasekmes.

Pasak Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo, reforminiai įstatymai ir apskritai visas parlamento darbas galėjo patirti krachą, jeigu koalicijos partnerė Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nebūtų atsitraukusi nuo nutrūktgalviškos idėjos šaukti pirmalaikius Seimo rinkimus. „Gegužę konservatorių partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui iškėlus visuotinio išsivalymo vėliavą ir pradėjus personalinį mobingą net prieš savo partijos narius, labai aiškiai pasakėme, kad toks elgesys ne tik politiškai neapdairus, bet ir žmogiškai nepriimtinas. Nors temperatūra pakilo iki pavojingos ribos, reaktorius nesprogo, nes, pamatę liberalų ir kitų oponentų pasipriešinimą, ataušo patys konservatoriai. Dramos užsklanda nusileido su minimaliais reputacijos ir personalijų nuostoliais“, – taip E.Gentvilas apibūdino Seimo pavasario sesijos metu kilusią politinę krizę.

Ją suvaldyti esą padėjo tai, kad Liberalų sąjūdžio atstovai Seime ėmėsi atsakomybės reikšmingiausiais valstybės klausimais, t.y. sprendžiant skaidrumo stygiaus krizę savivaldoje, įveikiant priešlaikinių rinkimų suirutę parlamente, pasitinkant mokesčių reformą. E.Gentvilo teigimu, laikydamiesi racionaliai valstybiškos pozicijos didžiausių vidaus politikos iššūkių akivaizdoje, Seimo liberalai kartu prisiėmė lyderystę įgyvendinti esmines šios kadencijos reformas.

Perspėjo apie skolų cunamį

Savo ruožtu socialdemokratai praėjusios Seimo sesijos laikotarpį apibūdino kaip chaotišką ir kritikavo valdančiųjų sukeltą sumaištį. „Priimant svarbius sprendimus Seime, per mažai arba visai nesitarta su medikų, mokytojų, pareigūnų, kultūros darbuotojų, savivaldybių, profesinių sąjungų atstovais ir kitomis svarbiomis bendruomenėmis. Galų gale su Respublikos Prezidentu, opozicijos atstovais. Todėl ir matėme daug vidinių rietenų, barnių ir per mažai kokybiško bei kryptingo darbo. Valdantiesiems linkėčiau daugiau komandinio veikimo, asmenines ambicijas turėtų pakeisti valstybės piliečių interesas“, – apibendrindama Seimo pavasario sesijos rezultatus sakė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

Seimo LSDP frakcijos seniūnės Orintos Leiputės teigimu, valdančiosios daugumos diktuojama darbotvarkė stokojo krypties ir nuoseklumo. Pasak jos, mokesčių reforma skubiai pateikta tik tam, kad būtų galima gauti vėluojančią milijardinę ES paramą. Valdančiųjų teikiamos švietimo, valstybės tarnybos, sveikatos sistemos reformos esą kertasi su Konstitucija. Rajonuose naikinamos gydymo įstaigos, mokyklos, transporto maršrutai.

„Pajamų ir turto nelygybė Lietuvoje – dramatiška. Mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių žmonių pajamos skiriasi net 6 kartus. Tai – vienas iš blogiausių rodiklių visoje ES. Esama mokesčių sistema pagrįstai kritikuojama ne tik Lietuvos žmonių, bet ir tarptautinių organizacijų, Europos Komisijos. Labiausiai apmokestinamos darbo pajamos, o ne kapitalas ir pelnai. Ar Gintarės Skaistės siūloma „reforma“ sprendžia šias bėdas? Ne. Kadencijos pabaigoje niekas nesiima tikrų pertvarkų, ypač mokesčių srityje“, – pabrėžė O.Leiputė.

Nuo senamiesčio stogų nulipus snaiperiams, išskridus NATO ankstyvojo perspėjimo ir oro kontrolės (AWACS) lėktuvui, vokiečiams išsivežus „Patriot“ raketas ir radarus, tarptautinėje žiniasklaidoje nusiritus publikacijų apie NATO viršūnių susitikimą Vilniuje bangai, realybė vėl tapo provincialiai rami ir nuobodi.

Socialdemokratai atkreipia dėmesį ir į vis labiau didėjančią gyventojų prasiskolinimo problemą: naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje sparčiai auga skolininkų skaičius ir skolų sumos. O.Leiputės teigimu, gyventojų apklausos atskleidė, jog žmonės gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų, o beveik penktadalis visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti. Taip pat daugėja gyventojų, bijančių, kad didės nedarbas. Kadangi ekspertai prognozuoja, jog rudenį pamatysime dar blogesnį vaizdą, LSDP politikai įspėja: bendra Lietuvos gyventojų skolų suma jau artėja prie 400 mln., ir jei Vyriausybė nesiims aktyvių veiksmų, gali kilti skolų cunamis.

„Aiškiai matyti, jog žmonės ima vartojimo kreditus, kad galėtų išleisti vaikus į mokyklą, įsiskolina už komunalines, telekomunikacijos paslaugas, vartojimo kreditus. Aišku, daugėja pradelstų būsto paskolų, nes palūkanos čia vis kyla ir kyla, taigi aukų kasdien daugėja“, – konstatavo Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė.

Žada grįžti rudenį

„Valdantieji pamiršo, kad parlamentas ir Vyriausybė visų pirma turi dirbti žmonėms, jų interesams, o ne tam, kad išspręstų kažkokias asmeninių santykių problemas“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto narys, Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas, paklaustas, kokios, jo manymu, svarbiausios pasibaigusios Seimo sesijos politinės pamokos ir kokie neatidėliotini darbai Seimo laukia rudenį. Jo teigimu, didelę praėjusios Seimo sesijos dalį buvo kalbama apie esą išpūstą vadinamąjį čekių skandalą ir apie tai, ar jau kilo politinė krizė: reikia pasileisti parlamentui ar ne.

„Seimo pavasario sesijoje tam buvo skirtas didžiausias dėmesys. Mokesčių reforma, kiti svarbūs įstatymai atsidūrė antrame plane. Liūdniausia tai, kad iš esmės pusė metų buvo ištaškyta Seimui skiriant dėmesį ne tam, kam reikia. Akivaizdžiai matomas ekonomikos traukimasis, reikėjo iškart dėl to priiminėti sprendimus nelaukiant rudens, kai žmonės pajus, kad nėra taip gerai, kaip buvo praėjusiais metais. Rudenį pagrindiniai sesijos klausimai bus kitų metų valstybės biudžetas ir didėjantys mokesčiai, manau, dėl jų vyks didžiausios batalijos. Nepriimtina, kad Vyriausybė Europos Komisijai dalija nepamatuotus pažadus, tarkime, mokesčių, aplinkosaugos ir kitose srityse, o paskui pareiškia, kad negausime ES pinigų, jeigu nepriimsime vienų ar kitų įstatymų, nepadidinsime mokesčių. Be to, Vyriausybė ir šiais metais savo prognozėmis apie ekonomikos raidą prašovė pro šalį. Tribūnoje stovinti premjerė apie ekonomiką kalbėdavo vienaip, o gyvenimas parodydavo, kad viskas klostosi kitaip“, – pabrėžė V.Fiodorovas.

Anot jo, jei žmonių pajamas suvalgė infliacija ir kylančios paskolų palūkanos, valstybė neturėtų priiminėti sprendimų didinti mokesčius, kad gyventojų pajamos dar labiau mažėtų. „Lietuvoje atlyginimai neauga taip sparčiai, kaip bando piešti Vyriausybė ar kai kurie ekonomistai. Negalima dar giliau į skurdą stumti žmonių, ypač gyvenančių regionuose. Visi jau savo kailiu pajuto išaugusias kainas, o jeigu dar didinsime mokesčius taip, kad, tarkime, Kupiškio centre gyvenantis žmogus mokės didesnį nekilnojamojo turto mokestį, nei tas, kuris gyvena netoli Vilniaus centro – o būtent toks įstatymas parengtas – tai tik dar aiškiau parodys šios valdžios nejautrumą eiliniams žmonėms. Gyvenantys Kupiškyje, Varėnoje ar kitur regionuose gauna visai kitokias pajamas, nei Vilniuje. Rudenį Seime turėsime atremti tokį nejautrumą regionuose gyvenančių žmonių atžvilgiu“, – sakė Seimo narys.

V.Fiodorovas pridūrė, kad prie kai kurių praėjusioje sesijoje svarstytų klausimų Seimo „darbiečiai“ būtinai vėl grįš rudenį. „Nepavyko pasiekti, kad lėšos, gautos iš papildomo komercinių bankų apmokestinimo, būtų perskirstytos taip, kad dalis jų, gautų dėl išaugusių palūkanų, kurios krauna viršpelnius bankams, grįžtų jas mokantiems žmonėms. Rudenį grįšime prie šios temos. Sutinkame, kad iš papildomo bankų apmokestinimo turi būti finansuojami gynybos poreikiai, tačiau turime padėti ir žmonėms, juo labiau, kad paskolų palūkanos išaugo net kartais, ir panašu, kad jų augimas kol kas nesustos. Man labai nepatinka premjerės nejautrumas – tai pats didžiausias trūkumas, apie kurį kalbėsiu iki pat šios Seimo kadencijos pabaigos. Maisto kainos didelės? Nevalgykit. Per brangi elektra? Mažiau naudokite. Negalite susimokėti bankams? Įvertinkite savo rizikas. Sutinku, kad rizikas reikia įvertinti, bet žmonės turi gyventi, jiems reikia būsto. Galima neimti paskolos jam įsigyti, bet vis tiek reikia mokėti už būsto nuomą, kuri taip pat yra labai pabrangusi. Toks nejautrumas dėl šių ir kitų dalykų ir mane, ir kolegas tikrai erzina, ir mūsų frakcija tikrai grįš prie šito klausimo“, – žadėjo politikas.

Popierinės reformos ir idėjų badas

Seimo Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Vytautas Bakas, Seimo Žmogaus teisių komiteto narys, atkreipė dėmesį į išskirtinį pasibaigusios Seimo sesijos bruožą. „Ši Seimo sesija yra itin retas atvejis, kai pati valdančioji dauguma nesugebėjo apžvelgti ir pristatyti parlamentui bei visuomenei savo pačių padarytų darbų. Jeigu atkreipėte dėmesį, pasibaigus pavasario sesijai Seimo pirmininkė, priešingai nusistovėjusiai tradicijai, net nepadarė specialaus pranešimo, kuriame, be viso kito, būtų pateikusi Seimo darbų ataskaitą. Iš tikrųjų nėra lengva apibūdinti šios sesijos darbus. Apibendrindamas galėčiau ją pavadinti Seimo moraliniu nuopuoliu, popierinių reformų ir idėjų bado sesija. Tiesiog nėra ko apie ją pasakyti – kaip ir apie lig šiol buvusias šios kadencijos Seimo sesijas. Tad tos E.Gentvilo minimos politinės lyderystės negaliu įžvelgti net ir labai to norėdamas“, – sakė V.Bakas.

Seimo narys pridūrė norintis išskirti du pagrindinius aspektus, kurie jam atrodo itin svarbūs. „Proveržio šiose srityse tikrai nebuvo. Pirmasis – Seimo dauguma ir Vyriausybė galutinai atsisakė moralios politikos standartų, kuriuos kadencijos pradžioje deklaravo ir Seimo pirmininkė, ir Vyriausybės vadovė. Visais įmanomais būdais buvo dangstomi susikompromitavę politikai – Seimo nariai, ministrai, savivaldybių tarybų nariai, įklimpę vadinamajame čekių skandale. Tokia pati dangstymo laikysena valdančiuosius lydi ir vadinamojoje pranešėjo istorijoje, kai paaiškėjo, kad įtakingi politikai grubiai pažeidinėjo žmonių privatumą, toleravo žmogaus teisių pažeidimus specialiųjų tarnybų veikloje, ir netgi patys tais pažeidimais naudojosi, turiu galvoje neteisėtai surinktą informaciją apie daugybės žmonių privatų gyvenimą. Nei pranešėjo, nei čekių skandalo atveju Seimas nepademonstravo lyderystės, nors turėjo tą padaryti, ir principingai nesureagavo. Priešingai, Seimo dauguma tapo savanaudiškumo ir neteisėtų veiksmų dengėja ar, kitaip tariant, „stogu“. Todėl ir sakau, kad šis Seimas palaidojo pačią moralios politikos idėją. Aš balsavau už priešlaikinius rinkimus būtent dėl to, kad per naujus rinkimus ši Seimo dauguma būtų nušluota. Kad kiltų pagrindinė diskusija, kaip grąžinti į politiką moralumą ir lyderystę“, – pabrėžė V.Bakas.

Jo teigimu, kitas labai svarbus aspektas – Rusijos režimo vykdomi nusikaltimai ir mūsų laikysena naujų grėsmių nacionaliniam saugumui atžvilgiu. „Daugiau matome tuščias politines deklaracijas, rungtyniavimą šmaikščiomis citatomis, antraštėmis, susipriešinimą tarp prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos, tarp Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Krašto apsaugos ministerijos. Matome, kad vilkinami įstrigę karinės infrastruktūros kūrimo darbai, nėra jokių realių veiksmų rengti visuomenę kritinėms situacijoms, turiu mintyje civilinę saugą, privalomąją karo tarnybą. Akivaizdu, kad dabartinė Vyriausybė stokoja ambicijų ir gebėjimų įgyvendinti pokyčius, kurie objektyviu požiūriu yra būtini. Lietuva turi istorinį šansą sustiprinti savo valstybingumą, nacionalinį saugumą, visuomenės gebėjimą apsiginti, jeigu kiltų agresija. Atrodo liūdnai, kai mes nuolat matome antraštes, kad prezidentas ar užsienio reikalų ministras iš NATO partnerių reikalauja siųsti mums daugiau karių ir karinės technikos. Mes patys neinvestuojame į savo žmonių gebėjimus ginti savo valstybę“, – konstatavo Seimo narys.

V.Bakas pateikė pavyzdį iš NATO parlamentinės asamblėjos ataskaitos. Pasak jo, Suomija, gyventojų skaičiumi du kartus už Lietuvą didesnė valstybė, karo atveju gali mobilizuoti 285 tūkst. karių. Jos rezervo potencialas siekia 900 tūkst. „Tuo tarpu mūsų Krašto apsaugos ministerija siekia, kad 2025 metais turėtume parengtą 120 tūkst. karių mobilizacinį rezervą, t.y. kelis kartus mažiau nei Suomija, jei vertintume proporcingai pagal gyventojų skaičių. Nedidelės Suomijos artilerijos pajėgumai viršija Prancūzijos ir Vokietijos pajėgumus kartu paėmus. Suomija turi 1 200 km sieną su Rusija, puikiai ją pažįsta, ir ruošia savo visuomenę. Tuo tarpu mes esame labiau susikoncentravę į pašmaikštavimus, lenktyniavimą, kas pasakys stipresnę frazę. Einame į NATO viršūnių susitikimą su ištiesta ranka: gal duosite šito ar ano... Esame prašytojai, NATO saugumo vartotojai, bet ne jo teikėjai. Labai norėčiau lyderystės ir šioje srityje. Ji turėtų būti demonstruojama praktiškai, o ne kovojant pasitelkus skambias antraštes ar grasinant priešlaikiniais rinkimais, o vėliau patiems už juos nebalsuojant. Tai deklaratyvi, popierinė, visiškai neatsakinga politika“, – tvirtino V.Bakas.

Vertindamas valdančiųjų nusiteikimą jis sakė neturįs didelių vilčių ir pagrįstų lūkesčių, kad per likusius pusantrų šio Seimo kadencijos metų bus bandoma kapstytis iš esą beprecedentės moralinės krizės arba imtis rimtų reformų nacionalinio saugumo, mokesčių, švietimo ar sveikatos priežiūros srityse.

„Deja, tą šansą valdantieji, manau, prarado nuėję deklaracijų, visokių strategijų kūrimo keliu. Ir Seimo, ir ministerijų lygmenyje. Visi rimtesni veiksmai paprastai išreiškiami Seime priimamomis deklaracijomis, kuriose minimų priemonių įsigaliojimas nukeliamas į 2025 ar 2026 metus, t.y. tie klausimai permetami kitoms valdžioms. Tas pat pasakytina ir apie ministerijas. Tarkime, Vidaus reikalų ministerija priėmė Civilinės saugos gaires. Tai toks pat tuščias dokumentas, nepagrįstas nei finansais, nei kažkokiais veiksmais. Labiau deklaracija. Na, deklaracijas gali ruošti opozicijos politikai, nes viskas, ką jie gali padaryti – tai kelti idėjas, daryti spaudimą valdantiesiems įvairių rezoliucijų ir deklaracijų forma. Todėl apibendrindamas galiu pasakyti, kad Seime labai pasigendu lyderystės, ypač šiuo laikotarpiu, kai jos reikia ir moralios politikos, ir žmonių pasitikėjimo valstybe, ir jų telkimo požiūriu, taip pat nacionalinio saugumo prasme. Nė su žiburiu tokios lyderystės nematau“, – sakė V.Bakas.

Žlugdo pasitikėjimą Seimu

Svarstydamas apie Seimo pavasario sesijos politines pamokas, Giedrius Surplys, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, teigė manantis, kad tai, jog neįvyko priešlaikiniai Seimo rinkimai, visgi neišplauna, jo žodžiais, isterinio valdymo, kuriuo pasižymėjo valdančioji dauguma šią Seimo sesiją, dėmės.

„Mes turėjome ne tik čekių skandalą ir G.Landsbergio superplaną visam Seimui atsakyti už savivaldos politikų nuodėmes, bet ir Kristijono Bartoševičiaus atvejį. Nors jam keliami labai rimti kaltinimai, Seimo vadovybė kažkodėl buvo nutarusi slėpti šitą faktą nuo visuomenės, bandyti K.Bartoševičių „išsukti“ iš tos istorijos, kad tai būtų įtarimai jau nebe Seimo nariui, o paprastam Lietuvos piliečiui. Turėjome ne vieną isterinio valdymo atvejį, ir aš manau, kad tai galbūt liudija apie valdančiųjų nuovargį, tam tikrą persitempimą būnant valdžioje. Ir čia niekaip negalima pritaikyti konstitucinio atsakingo valstybės valdymo principo. Jeigu jau tauta tau patikėjo valdyti šalį, tai nesvarbu, kokios krizės beištiktų, ar karas, ar pandemija, ar dar kažkas, tu privalai tą daryti, ir ne bet kaip, o solidžiai. Seimo pavasario sesija buvo toji, kai mes pamatėme, kad laikytis to atsakingo valdymo principo valdantiesiems visiškai nesiseka“, – sakė G.Surplys.

Pasak jo, tai panašiau į visišką strategijos neturėjimą ir pasimetimą kiekvieno mažmožio atveju. „Prisiminkime, kad šita Seimo dauguma, kaip ir visos daugumos prieš tai, kadencijos pradžioje žadėjo, kad štai jau dabar pasitikėjimas Seimu pradės augti. Bet matome, kad šia prasme mes pasiekėme turbūt dar neregėtas žemumas, pramušėme ne vieną pasitikėjimo Seimu dugną. Įdomu, kad šioje kadencijoje, ne taip, kaip ankstesnėse, tą dugną pramušinėja būtent valdančioji dauguma. Ne kažkokie keli keisti veikėjai Seimo opozicijoje ar netgi visa opozicija, bet būtent valdančioji dauguma. Čia, mano manymu, Lietuvos parlamentarizmo istorijoje yra naujas atvejis, kai Seimo valdančioji dauguma sužlugdo pasitikėjimą Seimu“, – pabrėžė politikas.

Svarstydamas apie praėjusios Seimo sesijos rudeniui paliktus politinius namų darbus, G.Surplys pradėjo nuo užsienio politikos. „Manau, neturime pasiduoti pagundai manyti, kad pasibaigus NATO viršūnių susitikimui galėsime iš dalies pamiršti Ukrainą, nes šis klausimas bus išspręstas. Nieko panašaus, karas tęsis, ir toliau reikės jai telkti paramą. Esame maža šalis, daug duoti negalime, bet esame žinomi, susitikinėjame su sąjungininkais, važiuojame į kitas šalis, tą reikės daryti ir toliau, kad parama nesloptų, kad Ukrainos narystės NATO ir ES ambicijos būtų gyvos ir realios. O jei kalbėtume apie vidaus politiką, tai niekam ne paslaptis, kad nuo rudens sesijos prasidės didieji trijų rinkimų metai, matysime ruošimosi jiems pastangas. Manau, kad aistringos politikos, pasidrabstymo purvais bus vis daugiau“, – prognozavo pašnekovas.

Nepaisant to, G.Surplio teigimu, labai norėtųsi, kad Vyriausybė padarytų darbus, kuriuos buvo prižadėjusi. „Visų pirma, tai mokesčių reforma, kuri kol kas vykdoma atsainaus padrabstymo būdu. Norėtųsi, kad Seimo komitetai dėl jos diskutuotų su verslu, profesinėmis sąjungomis, asociacijomis, visais suinteresuotais žmonėmis. Kad ji iš tikrųjų padėtų mažinti „gyvulių ūkį“ mokesčių srityje, o ne žlugdytų žmones, kurie patys sau susikuria darbo vietas. Kad ta reforma nesumenkintų mūsų viduriniosios klasės ekonominio pajėgumo, ypač turint galvoje tai, kad gyvename ekonominio sunkmečio sąlygomis. Aišku, reikės toliau spręsti energetikos problemas, daryti taip, kaip mūsų elektros tinklų sinchronizacija su Vakarais ir elektros rinkos liberalizavimas nesmogtų taip stipriai per šalies gyventojų kišenes, kaip kad nutiko praėjusiais metais. Svarbus yra ir valstybės tarnybos reformos įgyvendinimas: priėmėme įstatymą, kuriame yra ne tik gerų, bet ir įtartinų dalykų. Ši reforma jau įgavo folklorinį pavadinimą – valstybės tarnybos „uabizavimas“, todėl Vyriausybei reikėtų labai rimtai susiimti tinkamai ją įgyvendinant. Tad tikrai rudenį politinės kaitros bus daug, bet nepaisant to labai linkiu mūsų valdantiesiems, kad darbai, kuriuos jie prižadėjo mūsų žmonėms, vis dėlto būtų padaryti“, – sakė G.Surplys.