Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Telšių stotelę pravardžiuoja auksine: kainavo 93 tūkst., o autobusai nevažiuoja

Kauno auksinis tualetas, Vilniaus auksiniai šaukštai ir Telšių auksinė stotelė: nepagautas – ne vagis, bet pripažinkime, kad 93 tūkstančiai eurų už vieną autobusų stotelę Telšių pakraštyje skamba neįtikėtinai. Dar įdomiau tai, kad, pasak vietinių, joks autobusas pro tą stotelę net nevažiuoja. Tai kodėl, kam ir kaip nuspręsta ją statyti? Tai bandė išsiaiškinti laidos „Prieš srovę“ žurnalistai.

„Mūsų rajone tokių „auksinių“ daiktų yra daug. Kiekvienais metais išlenda gyventojus sukrečiančios istorijos. Kažkada buvo auksinis stogas, kai remontavo metrikacijos biuro stogą ir sąmatoje užrašė daugiau kvadratų. Ir viskas buvo apmokėta“, – pasakojo aršiai miesto valdančiuosius kritikuojantis opozicijos atstovas, Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Algirdas Bacevičius.

Tačiau savivaldybės atstovas, statybos poskyrio vedėjas Adomas Žvirzdinas nesupranta, ko žmonės nerimsta. Pasak jo, viskas atlikta teisėtai. „Savivaldybė ir savivaldybės administracija vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir darbai atlikti kokybiškai ir pagal techninį projektą“, – teigė Adomas Žvirzdinas.

Telšių rajono savivaldybės opozicijos atstovas laidos „Prieš srovę“ žurnalistams parodė stotelės sąmatą. Paaiškėjo, kad darbų kainos yra nurodytos dvigubai didesnės nei rinkoje. Pats stotelės paviljonas, toji konstrukcija iš atramų ir stiklinių stendų, rinkoje kainuoja 2-3 tūkst., o čia kainuoja 7 tūkst. eurų. Tuo metu žolės pasodinimas šalia stotelės atsiėjo 5 tūkst. eurų. „Už tokius pinigus stadioną apsodintumėm. <...> Ten kvadratų prirašyta ir niekas netikrina. Pas mus jie žino puikiausiai, kad niekas netikrins ir niekas neginčys. Jeigu darbų priežiūrą vykdo mūsų savivaldybės skyrius, tai iš jų naudos nėra, nes po jų priežiūros mes su žurnalistais važiuojame ir iš naujo stebime pretenzijas.

Adomas Žvirzdinas TV3 nuotr.

Savivaldybė yra užsakovas. Kelių direkcija skiria lėšų savivaldybei kelių remontui, yra kelių plėtros programos – pernai savivaldybė gavo apie du milijonus. Savivaldybė savo nuožiūra žiūri, kokius kelius remontuoti. Kas yra savivaldybė? Savivaldybė yra trys žmonės, kurie valdo savivaldybę ir visą rajoną – meras, administracijos direktorius ir dar kažkas ten iš valdančiosios koalicijos. Visi kiti yra techniniai darbuotojai. Pasakyta sąmatą padidinti, pamažinti – jie yra techniniai darbuotojai. Departamentas skyrė lėšų, savivaldybė savo nuožiūra ką nori, tą daro. Sugalvojo savivaldybė padaryti stotelę – viskas. Taryba balsuoja už viską, kas yra siūloma, nes yra ta pati valdančiųjų dauguma“, – pasakojo Algirdas Bacevičius.

 Savivaldybė teigia, kad vykusiame viešųjų pirkimų konkurse jie pasirinko mažiausią kainą pasiūliusią kompaniją. Tačiau, pasak Algirdo Bacevičiaus, jokios konkurencijos nebuvo.

Algirdas Bacevičius TV3 nuotr.

„Kompanija viena tik laimėjo tą pirkimą. Nebuvo konkurencijos, viena kompanija dalyvavo konkurse. Ji laimėjo. Beje, mes gerai žinome tą kompaniją. Ta kompanija turbūt yra valdžios draugai, nes jie laimi daug konkursų. Jie ir šiukšles veža, ir miesto apšvietimą prižiūri už didžiules kainas. Kiti verslininkai merdėja, nes jie nelaimi konkursų kažkodėl – jie dirba Jurbarke, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Jie Telšiuose konkursų kažkodėl nelaimi“, – teigė Algirdas Bacevičius. Tačiau savivaldybės atstovas, statybos poskyrio vedėjas Adomas Žvirzdinas toliau neigia A. Bacevičiaus įtariamą klastą. „Parinktas rangovas, pasiūlęs mažiausią kainą“, – sakė A. Žvirzdinas.

„Kiek dalyvių buvo konkurse?“, – klausė laidos „Prieš srovę“ žurnalistė.

„Statybų skyrius šitos informacijos nedisponuoja, kadangi tai yra viešųjų pirkimų informacija“, – atsakė atstovas.

„Aš kiek žinau, buvo vienas“, – teigė žurnalistė.

„Aš negaliu pasakyti, kiek buvo. Žinau, kad mažiausią kainą pasiūlęs rangovas laimėjo“, – aiškino savivaldybės atstovas.

„Mažiausia kainą iš vieno dalyvio?“, – klausta toliau.

„Negaliu pasakyti, kiek buvo“, – besijuokdamas atsakė A. Žvirzdinas.

Tikslaus atsakymo iš savivaldybės taip ir negavę žurnalistai nusprendė atlikti savo tyrimą. Statybos poskyrio vedėjas buvo paklaustas, kiek pagal sąmatą šalia naujos autobusų stotelės turėjo atsirasti vejos bortelių. Pasak savivaldybės atstovo, jų turėjo būti 241 – vienas bortelis lygus vienam metrui. Žurnalistei paskaičiavus bortelių skaičių paaiškėjo, kad skaičius, nurodytas sąmatoje, niekaip neatitinka realybės. Esą ji šalia stotelės suskaičiavo tik 133 bortelius.

TV3 nuotr.

Rekomenduojami video