Nors Vyriausybė gerokai iš anksto paruošė ribojimus dar vienam rudeniui su COVID-19 pandemija, neaišku, ar ribojimų išties prireiks, o gal atvirkščiai – jie taps griežtesni. Deja, gausiai besiskiepijančių užsienio valstybių pavyzdžiai Lietuvai nežada nieko gero – net ir spartus vakcinavimas neužkerta kelio įvairiems ribojimams Izraelyje. Koks scenarijus rudenį laukia Lietuvos?
Kasdieniam COVID-19
naujų užsikrėtimų skaičiui laikantis apie 500, mokslininkai įspėja, kad
rudenį Lietuvos laukia dar sudėtingesnė situacija. Jų teigimu, dėl to,
kad virusas mutuoja, iš atostogų grįžta darbuotojai, o netrukus duris
atvers ugdymo įstaigos, jau rugsėjo viduryje išvysime naujų koronaviruso
atvejų šuolį.
Viskas pačių gyventojų rankose
Rugsėjo viduryje turėtų įsigalioti griežti apribojimai galimybių paso
neturintiems gyventojams. Tačiau, kaip ir premjerė Ingrida Šimonytė,
Seimo narė, konservatorė Jurgita Sejonienė teigia, kad apribojimai
rudenį priklausys nuo gyventojų elgesio.
„Viskas priklauso nuo to, kaip žmonės bus linkę laikytis ne tik to, kas
neleidžiama, kas yra uždrausta, bet ir to, kas yra rekomenduojama.
Pavyzdžiui, kad ir tų pačių kaukių dėvėjimas uždarose patalpose, kas
rekomenduojama ir vakcinuotiems gyventojams, kad pavyktų pristabdyti
delta atmainos plitimą“, – tv3.lt kalbėjo J. Sejonienė.
Paklausta, ar kaukės, kurios imunitetą turintiems gyventojams nuo
rugsėjo bus tik rekomenduojamos, vis dėlto neturėtų būti privalomos,
Seimo sveikatos reikalų komiteto narė pažymi, kad žymiai geriau
pasikliauti gyventojų sąmoningumu, nei spausti juos prievarta.
„Kas geriau – geranoriška diskusija ar botagas? Tai, kas yra privaloma, sakyčiau, yra botagas. Tikiuosi ir manau, kad tie žmonės, kurie jau pasiskiepijo, suvokia situacijos rimtumą ir suvokia kiekvienos priemonės – ar vakcinos, ar kaukių – svarbą ir reikšmę situacijai valdyti. Jeigu jie geranoriškai pasiskiepijo, matyt, jie turėtų suvokti ir kitas priemones, kaip kaukes. Tai pritariu tai taktikai, kad iš pradžių reikia geranoriškai tikėtis žmonių supratimo“, – sakė J. Sejonienė.
Ne riboti, o paaiškinti
Tokiam valdančiųjų požiūriui pritaria ir medicinos mokslų daktaras,
virusologas Saulius Čaplinskas. Jis laikosi nuomonės, kad įvairūs
ribojimai ir karantinai yra perteklinės priemonės, kur kas svarbiau
bandyti gyventojams paaiškinti apsisaugojimo priemonių naudą.
„Nuo pat pradžių Pasaulio sveikatos organizacija teigė, kad ribojimų priemonės turi būti labai apgalvotos, turi būti ribotos tiek vietos, tiek laiko prasme. Jei vien tiktai koncentruotis į draudimų priemones, neaiškinti, kaip ir kodėl kiekvienas žmogus turėtų saugoti save ir savo artimuosius, tai galime pasiekti tik kažkokį trumpalaikį, ne ilgalaikį efektą, kas ir matosi“, – tv3.lt sakė S. Čaplinskas.
Virusologo manymu, Vyriausybė kartu su specialistais turėtų megzti
dialogą su visuomene, bandydami išsiaiškinti, kodėl jie nepasitiki
vakcinomis ar apsaugos priemonėmis.
„Reikia ieškoti priežasčių ir klausti, kodėl žmonės nesiskiepija, kodėl
neteisingai dėvi kaukes, kodėl nevėdina patalpų ir panašiai. Neatsakant į
šiuos klausimus, mes ilgalaikio efekto nepasieksime“, – kalbėjo S.
Čaplinskas.
Mokslininkas, matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius
taip pat teigia, kad viruso plitimas, ypač dabartinis naujų užsikrėtimų
šuolis, labai susijęs su tuo, kaip žmonės elgiasi.
„Viskas priklauso nuo žmonių elgesio. Pasižiūrėkite, dabar daugiausiai
sergančiųjų yra Klaipėdos, pajūrio regionuose, kur didesnė žmonių
koncentracija. Pasižiūrėjus, daugiau sergančių Klaipėdoje yra tarp
moterų. Moterys, jeigu žiūrime į aptarnavimo sektorių, ten kur kas
dažniau dirba negu vyrai. Galime kelti hipotezę, kad tai susiję.
Jeigu tu būni lauke, o patalpoje būni tik su kauke, rizika užsikrėsti
šiuo metu yra maža, ypač, jei esi vakcinuotas“, – tv3.lt sakė V.
Zemlys-Balevičius.
Ribojimų gali ir nepavykti išvengti
Vis dėlto J. Sejonienė ragina atkreipti dėmesį į kitų šalių, kurios jau
paskiepijo didžiąją dalį savo gyventojų, pavyzdžius. Stebint, kaip
pandemija klostosi JAV, Didžiojoje Britanijoje ar Izraelyje, tampa
aišku, kad griežtesnių ribojimų rudenį gali ir nepavykti išvengti.
Pavyzdžiui, Izraelis, kur paskiepyta dauguma gyventojų, dėl naujos
užsikrėtimų bangos buvo priverstas įvesti naujus ribojimus šalyje, o
dabar ima galvoti ir apie karantino galimybę. Visa tai tam, kad šalies
ligoninės nebūtų perpildytos sunkiais COVID-19 pacientais.
„Izraelio, Didžiosios Britanijos, JAV pavyzdžiai, kur irgi stebimi
protrūkiai vakcinuotų žmonių populiacijose, aišku, į juos reikia
atsižvelgti. Taip pat reikia atsižvelgti į esamą situaciją Lietuvoje.
<...>
Tikrai niekas negali duoti šiuo metu jokių garantijų dėl rudens, ar
reikės, pavyzdžiui, griežtesnių ribojimų, karantinų, kokius turėjome, ar
mums pavyks tą situaciją valdyti vakcinacijos pagalba ir tų žmonių
dėka, kurie laikysis rekomendacijų, bet nelauks, kol tai bus privaloma,
kol bus draudimai“, – sakė Seimo narė.
„Jeigu skaičiai bus nevaldomi, jeigu vėl žymiai didės sergamumas,
ligoninių užimtumas, mirčių skaičius, matyt, rekomendacijos vėl taps
prievole“, – pridūrė J. Sejonienė.
Čia pat parlamentarė pažymi, kad ne nuo vienos valstybės sėkmės valdant
COVID-19 plitimą priklauso pandemijos eiga. Svarbiausia, kad visos
valstybės sugebėtų užkardyti viruso plitimą.
„Tikrai nėra pavienių šalių, kurios pajėgtų suvaldyti pandemiją.
Pandemija yra viso pasaulio situacija. Labai priklausys nuo to, kaip sparčiai skiepysis tos šalys, kurios šiuo metu, deja, neturi galimybės, negali įsigyti pakankamai vakcinų. Tikrai situacija yra neprognozuojama laiko prasme, kiek laiko užtruks, kol tikrai pasaulis visas galės pakankamai efektyviai valdyti šitą pandemiją“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Ką daryti su vaikais?
Nerimo specialistams kelia rugsėjį duris atversiančios mokyklos, kur
vaikai grįš į kontaktinį mokymą. Kalbėdamas apie artėjančius mokslo
metus, S. Čaplinskas akcentuoja, kad nereikėtų pakartoti pernykštės
klaidos, kuomet visus metus moksleiviai mokėsi nuotoliniu būdu.
„Jeigu mes apskritai galvosime apie platų nuotolinį mokymą, manau,
padarysime didžiulę žalą mūsų vaikams.
Kitas klausimas, kad reikėtų operatyviai sekti vaikučių sveikatą ir
pajutus menkiausią įtarimą atlikti diagnostiką. Jeigu matome, kad yra
poreikis izoliuoti, tai reiktų izoliuoti klasę ar mokyklą, bet anaiptol
ne visą miestą ar visą šalį“, – teigė S. Čaplinskas.
Tuo metu duomenų V. Zemlys-Balevičius mano, kad geriausias būdas
užtikrinti, kad vaikai moksleiviai nepradėtų sirgti, – laikytis nuo
rudens įsigaliosiančių ribojimų.
„Vaikai perdavinėja virusą, tačiau jie nėra šeimose izoliuoti, todėl
turime laikytis apribojimų, kad apsaugotume vaikus. Ribojimai, kurie
mažina kontaktą su neskiepytais, jie mažina riziką, kad epidemija plis. O
jei epidemija neplis, tai reiškia, kad ir mokyklose bus saugiau“, –
sakė V. Zemlys-Balevičius.
Vis dėlto, anot mokslininko, kito kelio kaip apsaugoti vaikus be vakcinacijos nėra. „Labiausiai neramina, kad mokyklose visi vaikai neskiepyti. <...> Reikia vakcinuoti vaikus, kuriuos galima vakcinuoti. Kurių negalima, juos reikia nuolat testuoti ir stebėti situaciją, kad nebūtų protrūkių, kad būtų užkirstas kelias didesniam plitimui nuo vaikų, kurie neišvengiamai susirgs. Testavimas ir kaukių nešiojimas yra priemonės, kurios visada pasiteisina“, – akcentavo V. Zemlys-Balevičius.
Kaip teigia mokslininkas, jau per vėlu šnekėti apie tai, kad nebūtina skiepyti visų šalies gyventojų, užtektų paskiepyti tik rizikos grupes. „Jei nebūtų delta varianto, kuris yra ženkliai užkrečiamesnis, galėtume šnekėti apie epidemijos suvaldymą, galimą būtų šnekėti, kad kažkas gali nesivakcinuoti, nes užtektų vakcinuoti tik rizikos grupes. Su delta tos prabangos nebeturime, jos nebeliko. Kai keičiasi situacija, reikia keisti sprendimus“, – pažymėjo V. Zemlys-Balevičius.
J. Sejonienė taip pat tikisi, kad ne tik Vyriausybė, bet ir savivaldybės
skatins moksleivių nuo 12 metų amžiaus vakcinavimą.
„Tikiuosi, kad kiekviena savivaldybė pasistengs užtikrinti ir paraginti
tėvus ir moksleivius skiepytis arba sudaryti sąlygas testuotis.
Vakcinuotis vaikams nuo 12 metų yra tikrai labai rekomenduojama“, – sakė
Seimo narė.
Čia pat ji priduria, kad savivaldybėms bei mokykloms teks pasukti
galvas, kaip pasirūpinti vaikais, kurių tėvai nesutinka nei jų skiepyti,
nei reguliariai testuoti dėl COVID-19.
„Numatytos įvairios priemonės, kaip galėtų būti perskirstomos klasės,
jei būtų kažkokioje klasėje protrūkis ir dalis vaikų turi izoliuotis,
kad būtų galima kombinuoti mokinius, kurie gali mokytis kontaktiniu būdu
iš skirtingų klasių, ir kartu vesti nuotolines pamokas vaikams, kurie
tuo metu turi izoliuotis“, – teigė J. Sejonienė.
Grįžimas į mokyklą
Laukia griežtas ruduo
Nuo rugsėjo 13 dienos galimybių paso neturintys asmenys negalės
apsipirkti prekybos centruose ar nebūtinų prekių parduotuvėse. Jiems bus
leidžiama apsipirkti tik nedidelėse maisto ar veterinarijos prekių
parduotuvėse, optikose. Šios įstaigos privalės turėti atskirą įėjimą iš
lauko bei būti ne didesnės nei 1500 kv. m ploto.
Be to, be galimybių paso draudžiama lankytis grožio salonuose, viešojo
maitinimo įstaigose, pramogų vietose, renginiuose, išskyrus atvirose
erdvėse vykstančius renginius, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 500
žmonių.
Taip pat galimybių paso neturintiems asmenims kaukės paslaugų teikimo ir
viešose uždarose vietose liks privalomos, o imunitetą turintiems
asmenims – tik rekomenduojamos.
Galimybių paso neturintys asmenys galės naudotis tik smulkiomis remonto
paslaugomis, kai kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir teikėjo neviršija 15
min.
Taip pat bus leidžiamos laidojimo paslaugos ir laidojimo reikmenų
parduotuvių lankymas, muziejų ekspozicijų ir parodų lankymas, bibliotekų
lankymas tik atsiimant ar grąžinant knygas.
Leidžiamos asmens sveikatos priežiūros, socialinės, teisinės,
psichologinės, veterinarijos, finansinės paslaugos. Taip pat leidžiama
vežti keleivius. Galiausiai, leidžiamas visų pakopų ugdymas.
Tiesa, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad, jei
vakcinacijos tempai bus aukšti, ribojimų gali būti atsisakyta.
„Jeigu skiepijimosi tempai artimiausiomis savaitėmis išliks aukšti, gali
būti, kad Vyriausybė galės sprendimą atšaukti ar jį modifikuoti. Tačiau
kol kas galime turėti tik tokią viltį. Turėti pagrįsto lūkesčio tokio
negalima“, – žurnalistams yra sakiusi I. Šimonytė.
Ribojimų išvengs nuo COVID-19 pilnai pasiskiepiję asmenys, taip pat tie,
kurie įgijo imunitetą persirgę koronavirusu arba turintys per
pastarąsias 48 val. atliktą neigiamą PGR testą. Apribojimai netaikomi ir
vaikams iki 16 metų.