LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Keli praėję pavasariai lepino šiluma ir šykštėjo lietaus, o šis pateikė kardinaliai priešingą scenarijų. Per gegužę išlytos net kelių mėnesių lietaus normos, gūžtis vertė ir santūri šiluma. Žiūrėdami į laukus ūkininkai netrykšta optimizmu: kai kur laukus pavasarį teko atsėti vasarojumi, javų augintojai tokio gausaus grūdų derliaus kaip pernai sulaukti jau nebesitiki. Maža to, pažliugusiuose laukuose vėluojama kovoti su kenkėjais, piktžolėmis. Žemdirbiai liūdnai prognozuoja, kad dėl piktžolėtų pasėlių šiemet gali netekti iki trečdalio derliaus. Vėluojant pirmajai šienapjūtei nepatenkinti ir gyvulių augintojai – derlius mažesnis, pašarai prastesni.
Lietingiausia per 70 metų
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHT) duomenimis, pirmi du gegužės dešimtadieniai pasižymėjo išskirtinai dideliu kritulių kiekiu. Įprastai per šiuos du dešimtadienius Lietuvoje iškrenta 25–43 mm kritulių – mažiausiai pajūryje, daugiausiai pietryčių Lietuvoje. Tačiau 2021 metais kritulių kiekis kai kuriuose regionuose viršytas keletą kartų! Mažiausiai kritulių iškrito pajūryje ir šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje, o štai vidurio ir pietryčių Lietuvoje kritulių kiekis 2–3 kartus viršijo įprastą dviejų dešimtadienių normą. Per 100 mm iškrito Vilniuje, Molėtuose ir Buivydžiuose (Joniškio r.), kai įprastai iškrenta 36 mm.
LHT klimatologė Viktorija Mačiulytė svarsto, kad tai viena lietingiausių gegužių per 70 metų. „Gegužės mėnuo buvo tikrai pavojingas ūkininkams. Didesnių prognozių vasarai nedrįstame teikti, nes atmosferos cirkuliacija pas mus yra per daug kaiti“, – pabrėžia klimatologė.
Kokio birželio laukti?
Remdamasi daugiamečiais duomenimis V.Mačiulytė gali prognozuoti tik birželio mėnesį. Pasak jos, jis gali būti kiek sausesnis nei įprasti lietuviški birželiai. Pirmasis vasaros mėnuo neturėtų pasižymėti dideliais karščiais ar liūtimis, vidutinė mėnesio oro temperatūra – apie 16 laipsnių šilumos. Panašios šilumos galime ir tikėtis, o kritulių gali iškristi 10 proc. mažiau nei įprastai. „Įprastai birželį iškrinta 68 mm kritulių, todėl 10 proc. svyravimo galime net nepajausti. Tiesa, reikia nepamiršti, kad toks kiekis gali būti išlyjamas ir per vieną dieną“, – akcentuoja klimatologė.
Apžvelgdama gegužės mėnesį vyravusius orus, V.Mačiulytė primena daugelyje Lietuvos rajonų gegužės pradžioje vyravusias šalnas. Tačiau pastarosios pridaryti žalos neturėjo, nes augalų vegetacija dar nebuvo įsibėgėjusi.
Purkšti dar negali
Linas Šateika, Šiaulių krašto daržininkas, auginantis morkas ir svogūnus, sutinka, kad vėlyvas pavasaris šiek tiek išderino sėjos planus. Jo teigimu, vėlyvosios morkos pasėtos savaite vėliau nei įprastai. Dirbti trukdo ir pažliugę laukai, į kuriuos ūkininkas neįvažiuoja net ir vikšrinę važiuoklę turinčiais traktoriais. Tačiau jis viliasi, kad vasarą pasitaisius orams, didelių praradimų skaičiuoti neteks, mat ant laukų kritęs lietus buvo ramus, be krušos, todėl nei svogūnų, nei morkų sėklos neišplautos. Problema tik ta, kad šiuo metu neįmanoma kovoti su piktžolėmis. Pasėti svogūnai pasiekė vėliavėlės stadiją, todėl herbicidų naudoti ūkininkas negali, nors piktžolės jau stipriai stiebiasi į viršų. „Purkšti negalime ne tik todėl, kad neįvažiuojame į laukus, to daryti mums šiuo metu neleidžia dar ir augalų vegetacijos fazė“, – atsidūsta pašnekovas. Jo svarstymu, herbicidus bus galima panaudoti tik po savaitės.
Bijo dėl pašarinių morkų derliaus
Nors morkos mėgsta drėgmę, L.Šateika nerimauja, kad pernelyg įmirkusi žemė lems morkų šakotumą. „Morkos, kurias pasėjau, sudygo 100 proc. Šiuo metu daigai jau matyti. Kai yra per daug drėgmės, šaknytė stiebiasi ne gilyn, o ima šakotis. Jeigu laikysis perteklinė drėgmė, turėsiu daugiau nerūšinių morkų. Žaliavinės morkos superkamos labai nedideliais kiekiais, o prekybininkai nori tik tiesių, gražių morkų“, – pasakoja daržininkas.
Rapsų derliaus nuostoliai akivaizdūs
Raimundas Juknevičius, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, sako, kad situacija atskiruose Lietuvos rajonuose skirtinga. Tai lemia ne tik iškritęs nevienodas kritulių kiekis, bet ir dirvos struktūra, melioracijos sistema.
Pasak jo, nemažai ūkių žieminius rapsus, kviečius pavasarį turėjo atsėti, o dalis vasarojaus atsidūrė po vandeniu. Be to, ūkininkai neįvažiuoja į laukus nupurkšti žieminių rapsų. „Šiame etape purškiame nuo ankštinių paslėptastraublių. Jie į užsimezgusią ankštarą padeda kiaušinėlius, ten išsirita vikšreliai ir dėl to ankštara lieka bevaisė. Taip pat būna ir papildomas maitinamasis purškimas, tai reiškia, kad augalai gauna azoto. Kuo daugiau maistinių medžiagų gauna rapsai, tuo gausesnis derlius. Taip pat šiuo laiku papildomai purškiama nuo ligų, pelėsių, kurie puola pasėlius, vystosi kekeriniai puviniai. Taigi, jeigu neatliksime šių purškimų, galima skaičiuoti, kad tai lems vidutiniškai 10 proc. derliaus netekimą“, – mažesnį rapsų derliaus potencialą dėl vėluojančių purškimų įžvelgia pašnekovas.
Piktžolės kėsinasi į derlių
Vėluoja ir piktžolių kontrolė. Ūkininko R.Juknevičiaus teigimu, dėl nesėkmingos kovos su piktžolėmis netenkama apie 30 proc. derliaus. Jis svarsto, kad vieni ūkiai gali likti pasėlių visai nenupurškę, kiti tai padarys stipriai pavėlavę: „Nežinia, ar bus laiku spėta kovoti su piktžolėmis. Joms peraugus, chemija jų gali taip stipriai nepaveikti. Be to, vėluojant su purškimu, kultūriniai augalai į chemiją reaguos stipriau. Dėl to gali sumažėti derliaus potencialas.“
Skęsta ir dzūkai
Gyvulių augintojai lietinga geguže taip pat nesidžiaugia. Lietaus dosni, o šilumos „skūpi“ gegužė pirmąją žolės pjūtį pastūmė kelioms savaitėms į priekį. R.Juknevičius pažymi, kad ūkininkai įprastai ima 4–5 žolės derlius, o šiemet, regis, bus viena pjūtimi mažiau. „Dėl pažliugusių pievų gyvulininkai vieną šienapjūtę jau praleido. Vadinasi, vėliau nupjauta žolė nebus tokia maistinga, ji spės peraugti ir dėl to bus mažiau kokybiško pašaro. Atitinkamai dėl to kris produktyvumas – mažės primilžiai, mėsos prieaugis“, – sako R.Juknevičius.
Nors Dzūkijoje vyrauja lengvos priesmėlio dirvos, Varėnos krašto mišraus ekologinio ūkio šeimininkas Vytautas Samauskas neslepia, kad čia situacija ne ką geresnė nei Šiaurės Lietuvoje: vėluoja ir javų sėja, ir pirmasis žolės dorojimo laikas, pievos šiemet retesnės, skurdesnės. 50 mėsinių galvijų auginantis žemdirbys sako pradėti darbų dar negalintis, nes nuo kiaulpienių nenukrito pūkai, žolė dar nėra pilnai subrendusi.
Grikiai dar nepasėti
Dzūkų laukuose kai kur stovi vanduo, dėl to vėluoja grikių sėja: „Daug kur grikiai dar nepasėti, nes negalime įdirbti žemių. Paprastai grikius sėjame gegužės viduryje, o mėnesio pabaigoje sėją baigiame. Grikiai nemėgsta šalčio. Pas mus naktimis vyrauja vos 7 laipsnių temperatūra, o tai tikra pražūtis grikiams.“
Ūkininkas sako, kad po žiemos daug kur pražuvo žieminiai kviečiai, kvietrugiai. V.Samauskui labai gaila rugių, kurie iš rudens atrodė ypač gražiai, o po sniegingos žiemos iššuto. Kai kurie žemdirbiai laukus atsėjo vasarojumi: kviečiais, avižomis, kvietrugiais.
„Daugiau pajamų gaunu iš javų nei iš mėsos auginimo, todėl tikiuosi, kad javai gražiai užaugs, turėsiu derliaus. Bet jeigu ir toliau bus tokie vėsūs ir drėgni orai, situacija bus labai liūdna“, – sako susirūpinęs varėniškis E.Samauskas.
Didžiausia problema – pasėlių priežiūra
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza pabrėžia, kad sunkiose, suspaustose dirvose kiekvienais metais tos pačios problemos – sunkioji technika neįvažiuoja, darbai vėluoja, dėl to nukenčia ir būsimas derlius.
„Lietus daugiausia žalos padaro šiauriniams šalies laukams. Esame ištyrę, kad ten dirvožemis neturi tiek porų, kurios praleidžia vandenį, – į pilnai neišdžiūvusius laukus siųsti sunkiosios technikos mokslininkas griežtai nerekomenduoja. – Suslėgti dirvą galime greitai, o jai atitaisyti reikės dirbti metų metus. Suslegiamas ne tik armuo, bet ir gilesni sluoksniai. Pavojus visuomet didelis, kai dirvos labai šlapios“, – pažymi mokslininkas.
Situacija gali kardinaliai keistis
Jis įsitikinęs, kad šiuo metu didžiausia ūkininkų problema – pasėlių priežiūra. Daug kur laukai neįvažiuojami. Galime prognozuoti, kad šiemet pasėliai bus labiau piktžolėti nei pernai. Kiek teko bendrauti su ūkininkais, visi kaip vienas sako, jog žieminiai rapsai užpulti kenkėjų. Manau, prie to prisidėjo ir vėlyvas, šaltas, drėgnas pavasaris, naikinti kenkėjus ūkininkams pritrūko laiko. Visa tai lėmė, kad susidarė itin palankios sąlygos daugintis kenkėjams“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas.
V.Feiza prognozuoti šių metų derliaus nesiryžta. Ūkininkai tarytum įprato vieną mėnesį kentėti nuo drėgmės pertekliaus, o kitą – žiūrėti į džiūvančius laukus. „Situacija dar gali kardinaliai keistis. Žinoma, rekordinių derlių, tokių kaip pernai, tikėtis neverta“, – mąsto agronomijos mokslų daktaras. Mokslininkas neabejoja, kad susiklosčius niūriausiai lietingos ir vėsios vasaros prognozei dalis laukų liktų nenuimti.
Prašė nebausti dėl vėluojančių deklaracijų
Vėsi ir lietinga gegužė trukdė įprastus pavasario darbus, todėl ūkininkai prašė Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atidėti deklaravimui skirtus terminus ir netaikyti sankcijų. „Iš ministerijos patarėjo supratome, kad jie išgirdo žemdirbių prašymą ir klausimą spręs“, – sako LŪS pirmininkas.
Viešojoje erdvėje taip pat nuskambėjo kai kurių ūkininkų nuogąstavimai, kad dėl prastų oro sąlygų būtų kompensuojama dalis patirtų nuostolių. Tačiau to daryti bent kol kas nesiruošia, nes nėra paskelbta ekstremalioji padėtis. R.Juknevičius svarsto, kad kompensacijos ne visada išeitis, mat taip tik glaistoma, o ne sprendžiama viena pagrindinių ūkininkų problemų – melioracija. „Jeigu to nespręsime, ir toliau maudysimės baloje“, – pabrėžia R.Juknevičius.
Orų bangavimai graso bankrotu
Šiaulių krašte ūkininkaujantis R.Juknevičius dėsto, kad verslą kuriant po atviru dangumi, rizika visuomet aukšta. Jis prisimena 2012–2015 metus, kai laikėsi palankūs orai ir ūkininkai stabiliai uždirbo pelną. Anot jo, tai ūkininkams leido pinigus investuoti į ūkio plėtrą, modernizavimą: „Kadangi buvo generuotas didesnis pelnas, bankai ūkiams leido daugiau skolintis. Dėl to buvo padarytos didelės investicijos, kurių pagrindą sudarė skolintas kapitalas. Stojo prastesni metai ir taip tęsėsi beveik ketverius metus, ir jei būtų penkti (2020-ieji) metai prasti, neabejotinai būtų prasidėjusi ūkių bankrotų lavina. Daug kas priekaištauja, kad važinėjame su modernia technika. Tačiau mums tai įrankis dirbti našiau, gaminant prekes kiek įmanoma sumažinti jų savikainą. Bet jeigu orai blogi, technika mūsų neišgelbės, kai paprasčiausiai neįvažiuoji į laukus prižiūrėti ar nuimti derliaus“, – reziumuoja R.Juknevičius.
