Naktį iš šeštadienio į sekmadienį prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Vilniuje atsirado kryžius. Jį pastatė neva žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko darbu ir priimamais sprendimais nepatenkinti žemdirbiai, prieš tai žiniasklaidai išplatinę savo reikalavimų ir pretenzijų ministru bei ŽŪM sąrašą. Deja, anoniminių žemdirbių protestas nesibaigė prie derybų stalo, jiems teks aiškintis teisėsaugai, nes sostinės savivaldybė kreipėsi į policiją, kad nustatytų asmenis, be savivaldybės leidimo pastačiusius kryžių, suvežusius akmenis ir kelmus.

Keisčiausia, kad jau kuris laikas Lietuvos žemdirbių organizaciniu štabu prisistatantys asmenys savo protestui pasirinko naktį. Dar keisčiau, kad vadinamasis štabas, žiniasklaidai išplatinęs daugiau kaip dešimties punktų pareiškimą su reikalavimais, nedrįsta viešai atskleisti savo pavardžių, o, kaip žinoma, anoniminių protestuotojų nelabai kas paiso. Tad ar iš to bus nauda žemdirbiams? Nebent pasiektas tikslas toliau skaldyti ūkininkus, mat kryžiaus panaudojimas aiškiai sufleruoja į Lietuvos ūkininkų sąjungą, o plakatas prie jo nurodo Žemės ūkio rūmus. Tokios spekuliacijos rodo labiau asmeninius, o ne visų Lietuvos žemdirbių, kaip prisistatoma, interesus.

Beje, tokio darinio, kaip Lietuvos žemdirbių organizacinis štabas, nėra. Bet yra Eltos fotokorespondento naktį prie ŽŪM darytos nuotraukos, kuriose užfiksuotas ne tik kryžius, bet ir statytojai.

Žiniasklaidos interneto portaluose išplatintas „žemdirbių“ laiškas sulaukė nemažai komentarų. Nors ŽŪM ir ministro pusėn gana dažnai skrieja daug kritikos strėlių, šįkart nėra nė vieno komentatoriaus, palaikančio protestuotojus. Vienas labiausiai užkliuvusių dalykų – kryžiaus naudojimas protestuose. Tai sakralu, rašoma, ir spręsti savo problemoms siūloma pasirinkti kitokius būdus bei priemones.