LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Vyriausybei palikus izoliuotas 16 savivaldybių, žemdirbiams iškilo rūpesčių dėl pasiruošimo pavasario darbymečiui. Daugelis jų jau gavo baudų, nes nesugebėjo įrodyti, kad į kitą savivaldybę važiavo ūkio reikalais. Kad netektų visų pinigų išleisti baudoms, jie norėtų, kad pareigūnui užtektų parodyti ūkininko pažymėjimą. Vidaus reikalų ministerija (VRM) nurodo, kad judėjimą reikia pagrįsti sutartimis ar kitais dokumentais. Gąsčiojant dėl naujų COVID-19 atmainų jau kalbama ne apie karantino laisvinimus, o apie ribojimų sugrąžinimą, tad sunkumų gali būti dar daugiau.
Drausminami baudomis
Užkardomis apsuptose savivaldybėse gyvenantys žemdirbiai ima nerimauti, kad judėjimo ribojimai gali apsunkinti pavasario darbymetį. Kai kurie ūkininkai su tuo jau susidūrė. Vieni buvo neįleisti į kaimyninį rajoną, kur važiavo įsigyti detalių, kiti dar „apdovanoti“ ir baudomis.
Pasakojama ir apie tokius atvejus, kad bauda buvo skirta už tai, jog ūkininkas į laukus važiavo be kaukės.
„Valstiečių laikraščio“ pašnekovai iš izoliuotų savivaldybių neslėpė abejonių, kad ligi šiol ribojant judėjimą perlenkiama lazda. Jie tvirtino pastebintys, kad tiek savo artimoje, tiek tolimesnėje aplinkoje susirgimų mažėja, tad griežti ribojimai tampa beverčiai. Žmonės taip pat prasitarė nuogąstaujantys dėl ryškėjančių prastų reiškinių valstybėje, kai kovojant su pandemija atsiranda vis daugiau priešų – jais tampa ne tik vis naujų atmainų virusai, bet ir piliečiai, kurie išsako valdžiai nepalankią nuomonę. Vienas iš pašnekovų karčiai juokavo, kad kasryt skuba pasitikrinti, ar neatsirado naujų draudimų ir ribojimų ne tik dėl judėjimo, bet ir dėl kalbėjimo.
Iki kovo pabaigos draudimas judėti be svarbių priežasčių galioja 16-oje savivaldybių: Biržų, Kupiškio, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Utenos ir Varėnos rajonų, Panevėžio miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono, Klaipėdos miesto, Marijampolės, Neringos bei Visagino. Į juodąjį sąrašą pateko tos savivaldybės, kur 14 dienų naujų COVID-19 atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekė 200 ir daugiau.
Pasipiktino sprendimu
Dabar situacija daug kur pasikeitusi, tačiau ribojimai išlieka. Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis iškart po Vyriausybės sprendimo piktinosi, kad jo vadovaujama savivaldybė nepelnytai liko uždaryta.
„Ta diena, kai Vyriausybė priiminėjo sprendimą, mums buvo nesėkminga. Sergamumo rodiklis buvo ties „juoda“ riba, todėl ir patekome į tą sąrašą. Manau, kad skaičiavimo metodika yra ydinga. Rajono bendruomenės buvo nusiminusios, nes susirgimų atvejų nedaug. Skambinau ir vidaus reikalų ministrei, ir sveikatos apsaugos ministrui, bet valdžia su manimi nešnekėjo. Pas mus protrūkių nėra, susirgimų atvejai reti: vakar nustatyti du atvejai, šiandien nė vieno, o teigiamų tyrimų dalis per pastarąsias 7 paras sudaro 5,7 proc.“ – aiškino meras.
Jis teigė negirdėjęs, kad dėl apriboto judėjimo būtų nukentėję ūkininkai, kuriems jau reikia daugiau judėti ir rūpintis artėjančiu darbymečiu. „Epidemijos valdymo priemonės reikalingos, bet jos neturi stabdyti ūkinės veiklos ir neigiamai paveikti perspektyvą. Jeigu ūkininkas važiuoja sudaryti kontrakto su trąšų ar chemikalų pardavėju ir turi atitinkamą dokumentą, jo neturėtų grąžinti namo ar bausti. Jeigu žemdirbiai negalės įsigyti reikiamų prekių, bus žala ne tik ūkiams, bet ir valstybei, nes jie neužaugins ir nepagamins produkcijos. Ribojimai labiau galioja norintiems dėl pramogos pasivažinėti, paiškylauti“, – samprotavo P.Žagunis.
Persistengia dėl ribojimų
Tačiau policijos pareigūnų logika gali būti kitokia. Juolab kad niekur ant popieriaus nėra parašyta, kokios tos neatidėliotinos priežastys, kai vykti į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę neišvengiamai būtina. Dar izoliuotos Biržų rajono savivaldybės ūkininkas Arvydas Džiulna sakė pats nesusidūręs su griežtais policijos pareigūnais, tačiau žino, kad jo kaimynas ūkininkas, važiavęs į Pasvalį nusipirkti detalių, buvo sugrąžintas atgal. „Jam reikėjo geležėlių įsigyti, bet neįleido. Dabar pasvaliečiai dar labiau atsitvėrė nuo biržiečių, nieko neįsileidžia“, – pečiais gūžčiojo vyras.
Ūkininkas neslėpė, kad daug kas ima svarstyti, ar valdžia nepersistengia dėl ribojimų. „Pagal bendrąją statistiką sergančių nėra daug, bet draudimai galioja. Nesuprantame tų skaičiavimų, kuriais remiantis įvesti ribojimai, kodėl atsidūrėme sąraše savivaldybių, kurios dar liko uždarytos“, – teigė A.Džiulna.
Biržietis pasakojo, kad jo pažįstamoje aplinkoje sergančių COVID-19 retai pasitaikė, keli atvejai buvo susiję su infekcijos židiniu senelių namuose ir iš darbovietės parsineštu virusu. Visais atvejais žmonės persirgo lengva COVID-19 forma.
Ūkininkui į akis krenta prieštaringumai: „Pastebime visokių nesuprantamų dalykų. Pavyzdžiui, kelias iš kaimo į Biržus uždarytas, o iš miesto į kaimą važiuoti galima. Taigi, vienas kelias uždarytas, kitas laisvas. Pristinga logikos.“
Atskyrė nuo klientų
Stambus Kupiškio rajono grūdininkas Antanas Dobrovolskis teigė, kad nesėdi užsidaręs, tačiau be reikalo nevažinėja. „Yra trukdžių tvarkant reikalaus, bet ką padarysi. Matyt, visaip ūkininkams pasitaiko, bet pats aštrių susikirtimų su policijos pareigūnais neturėjau. Kai reikia pasiimti prekes, parodau sąskaitas ir praleidžia“, – nesiskundė ūkininkas.
Kitas Kupiškio rajono ūkininkas Henrikas Gineika, auginantis mėsinius galvijus ir savo ūkyje įrengtame perdirbimo ceche ruošiantis galvijienos produktus, dar vasario mėnesį pasakojo, kad yra atskirtas nuo savo klientų, kurių daugiausia gyvena didesniuose miestuose. Dabar ūkininkus, vystančius trumpąją maisto tiekimo grandinę, visi kelia į padanges, tačiau per karantiną jie tapo įkaitais.
„Kai įvedė judėjimo apribojimus, skambinau aiškintis, ar galiu vežti savo produkciją pavieniams vartotojams į Vilnių, Kauną ir kitur. Pareigūnai sakė, kad negaliu. Jeigu mėsą vežčiau į parduotuvę, leistų judėti, bet tiesiai žmonėms tiekti esą nevalia. Liepė sėdėti namie, tad ir sėdžiu, niekur nesiveržiu“, – sakė ūkininkas.
Kreipėsi į ministrę
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Juozas Baublys tvirtino sulaukęs žemdirbių skundų, kad važiuojant tvarkyti ūkinių reikalų jie buvo sudrausminti baudomis. Ūkininkai sunerimę, kad kai kam gali neužtekti pinigų baudoms susimokėti, nes per pavasario darbymetį prireikia atsivežti ne tik suplanuotų prekių, kurių pirkimą galima pagrįsti sąskaitomis, bet ir netikėtų smulkesnių pirkinių, pavyzdžiui, detalių. „Žmonės pasakojo, kad nubausti ūkininkai – vyras ir žmona –susimokėjo po 250 eurų, nes nesugebėjo pagrįsti, kodėl važiavo į miestą. Žemdirbiai gąsčioja, kad bus sudėtinga per darbymetį, nes reikia apsirūpinti sėkla, detalėmis, remontuoti techniką ir kt.“ – teigė jis.
Parlamentaras tvirtino pasiūlęs vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei sudaryti sąlygas ūkininkams judėti tarp uždarytų savivaldybių turint ūkininko pažymėjimą. „Ministrė tam pritarė ir pažadėjo teikti atitinkamą išaiškinimą Policijos departamentui. Kol kas atsakymo neturiu, bandysiu dar pasiteirauti“, – sakė J.Baublys.
Sprendžia policininkas
Šiuo metu sprendimas praleisti žmones iš vadinamųjų juodųjų savivaldybių ar ne – policijos pareigūno valioje. „Kiek žinau, kai kurie ūkininkai, prieš važiuodami į kitas savivaldybes ūkio reikalais, kreipėsi į policiją leidimo, tačiau jiems buvo pasakyta, kad tai priklausys nuo konkretaus policijos pareigūno požiūrio, geranoriškumo. Nėra gera išeitis, kai palikta spręsti tik policininkui. Suprantu, kad Vyriausybės nutarime visko surašyti neįmanoma, bet teisės akto išaiškinime turėtų būti aprašyta detaliau. Darbo reikalais galima judėti, darbdaviai savo darbuotojams išrašo atitinkamas pažymas, kurios leidžia judėti. Bet ūkininkai negali išsirašyti tokių pažymų, todėl pagrindas judėti galėtų būti ūkininko pažymėjimas“, – išeitį siūlo seimūnas.
VRM teiravomės, ar ūkininkai gali judėti iš izoliuotų savivaldybių darbo reikalais: važiuoti į laukus, įsigyti ūkio darbams reikalingų prekių, vežti parduoti ūkiuose pagamintą produktą? VRM atsakyme raštu primenama, kad šiuo metu 44 savivaldybės yra raudonoje sergamumo zonoje, tad judėjimas tarp tų savivaldybių nėra draudžiamas, todėl žemdirbiai gali vykti darbo reikalais ir ruoštis sėjai, pristatyti prekes. Taip pat pabrėžiama, kad jeigu norima vykti į savivaldybę, kuri yra vadinamojoje juodojoje zonoje, reikėtų turėti įrodymus, pavyzdžiui, sutartį ar kitus dokumentus, kurie pagrįs, kad ūkininkas turi priežastį vykti į savivaldybę. VRM dar priminė, kad judėjimas tarp žiedinių savivaldybių nėra apribotas.
Tad kaip pagrįsti, kad, pavyzdžiui, reikia detalės technikai remontuoti – klausimas atviras. Vadinasi, sėjos sėkmė priklausys nuo policijos pareigūnų geranoriškumo.
