Rubrika

Paukštynai vis dar kaunasi dėl paramos

Sunkumų patiriančiam paukštininkystės sektoriui Vyriausybė pažadėjo paramą, tačiau gali prikaišioti papildomų ir Europos Komisijos nereikalaujamų saugiklių jai gauti. Dėl to nuogąstaujantiems Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynams Vyriausybė siunčia ženklą, kad juos gelbėti turėtų motininė bendrovė „Kauno grūdai“. Paukštynų atstovai perspėjo, kad žlunga visa 30 metų kurta paukštienos gamybos sistema.

Ruošia pagalbos paketą

Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) vėl buvo aptariamos karštos problemos, su kuriomis susiduria paukštininkystės, kiaulininkystės, daržininkystės, sodininkystės ir uogininkystės sektoriai. Panašu, kad labiausiai „dega“ paukščių augintojų ir perdirbėjų reikalai.

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai jau anksčiau išplatino informaciją, kad perspėjo Lietuvos ūkininkus, iš kurių superka mėsinius viščiukus, jog nuo gegužės bus stabdomas paukščių supirkimas ir nutraukiamos sutartys. Taip pat pranešta, kad artimiausiu metu planuojama priimti sprendimą dėl Kaišiadorių paukštyno, kuris jau dabar dirba nepilnu pajėgumu, uždarymo. Paukštininkystės atstovai vasario pabaigoje apgailestavo, kad premjerė Ingrida Šimonytė iki šiol nepademonstravo įsitraukimo į šios problemos sprendimą.

KRK posėdyje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pranešė, kad paukštininkystės sektoriui ruošiamas pagalbos paketas. „Ministrės pirmininkės prašymu pagalbos paketas turėtų būti patvirtintas kitą trečiadienį, dabar su Finansų ministerija vyksta derinimai dėl paramos teikimo sąlygų, terminų ir intensyvumo“, – informavo jis.

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis pasigedo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovo, tačiau jo, kaip ir praeitame posėdyje, nebuvo.

"Paukščių augintojas priminė, kad pernai Vyriausybė patvirtino daugiau nei 20 mln. eurų paukštininkystės sektoriui, tačiau jį pasiekė mažiau nei trečdalis numatytos paramos."

Stebina „kreivi“ sprendimai

Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis sakė, kad sektorius laukia greitesnių sprendimų, nes problemos kasdien vis aštrėja, nuostoliai dėl pandeminės krizėsauga. Jis išsakė susirūpinimą, kad norima derinamos paramos lubas susieti su sumokėtais gyventojų pajamų (GPM) ir pelno mokesčių dydžiais. Pasak V.Tėvelio, tai sudarys sunkumų adekvačiai paramai gauti.

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas perspėjo kalbėsiąs tiesiai šviesiai: „Nuvairavome į paramos apribojimus dėl sumokėto GPM. Tokiu atveju visi smulkūs paukščių augintojai, taip pat Jono Jagmino kooperatyvas, iškrenta iš paramos schemos. Manau, tai neteisinga. Kitas dalykas – dėl mūsų paukštynų. Per 2019 metus sumokėjome 5 mln. GPM, o iš viso – daugiau nei 13 mln. eurų mokesčių. Kodėl valstybė skaičiuoja tik dalį gaunamos naudos? Manau, kad tai didelė finansinė klaida.“

Jis nuogąstavo, kad jeigu numatant paramos paketą bus prikaišiota papildomų apribojimų, 30 metų su ūkininkais kurta sistema „Nuo lauko iki stalo“ nebus išgelbėta. Paukštynų vadovas stebėjosi, kad Lietuva pati nori įvesti administracinius apribojimus, nors EK komunikatas leidžia valstybėms narėms skirti didesnę paramą savo verslui, EK neįveda limitų.

„Visos valstybės skolinasi arba naudoja savo rezervą, kad sumažintų neigiamą poveikį savo žmonėms, o Lietuva elgiasi atvirkščiai. Kodėl? Pagal komunikatą Kaišiadorių paukštynas, patyręs daugiau nei 30 proc. apyvartos sumažėjimą, galėtų gauti iki 10 mln. eurų nuostolių kompensaciją, o mums prognozuojama 1,8 mln. eurų. Kodėl? Šis paukštynas už paskerstus paukščius, kuriuos superka iš ūkininkų, galėtų gauti papildomai 1 mln. eurų paramos, bet ši priemonė išimama iš paketo. Vilniaus paukštynas taip pat galėtų gauti 1 mln. paramos už paskerstus paukščius, bet to nežadama. Ir darbuotojams, ir ūkininkams – šokas. Investuojame į kaimo plėtrą ir užimtumą, o kur dėsime 760 darbuotojų, kai bus uždarytas vienas iš fabrikų? Šokiruoja „kreivi“ sprendimai“, – emocingai aiškino D.Gudačiauskas.

Apeliuoja į akcininkus

Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius griežtu tonu atsikirto, kad spekuliuojama paramos sumomis ir sąlygomis. „Matau, kad yra informacijos nutekėjimas iš Žemės ūkio ministerijos, ir tuo spekuliuojama. Apie paramos sumas kalbėsiu, kai pinigai bus sąskaitoje, o apie paramos teikimo sąlygas – kai tai patvirtins Vyriausybė“, – rėžė jis.

P.Lukševičius taip pat bandė paaiškinti, kad dėl minėtos paramos vyksta sunkios derybos.„Finansų ministerija asignavimus skiria iš rezervo. Kito sektoriaus didelės įmonės nėra remiamos. Ministerija sako, kad tegu tos įmonės, kurios turi stiprias motinines įmones, tokias kaip „Kauno grūdai“,skolinasi iš Valstybinės investicijų valdymo agentūros“, – Vyriausybės siunčiamus ženklus paukštynams nusakė žemės ūkio viceministras.

KRK narys konservatorius Andrius Vyšniauskas paragino kolegas pirmiausia apsibrėžti, ko, kalbant apie paramą,siekia parlamentarai. „Juk nesiekiame kištis į į privačios įmonės finansinius srautus, mūsų taikinyje du subjektai – darbuotojai ir ūkininkai, kurie augina paukščius. Mums svarbu, kad nebūtų atleidžiami darbuotojai ir nenukentėtų ūkininkai“, – pabrėžė jis.

Parlamentaras siūlė, kad teikiant paramą reikia įvertinti paukštynus valdančios įmonių grupės pajamas. „Įmonių grupė „KG Group“ turi gero pelno. Tad klausimas, kaip čia įvyksta: vienos įmonės pelningos, kitos – ne. Nepatinka dar vienas dalykas: vykstant diskusijoms nebuvo įvardyta, jog minėtą grupę norima parduoti. Bet koks paramos skyrimas gali lemti sandorio vertę, todėl nesinorėtų, kad valstybė tame dalyvautų“, – sakė A.Vyšniauskas.

Paukštynų vadovas aiškino, kad pagrindinio akcininko pasikeitimas niekaip nekeičia visos paukštienos gamybos grandinės, kuri dabar patiria sunkumų dėl pandemijos, problemų sprendimo galimybių. Jis taip pat priminė, kad Konkurencijos taryba nėra priėmusi sprendimo dėl pardavimo. Verslininko Tautvydo Barščio valdomą „KG Group“ nori pirkti kita stambi įmonių grupė „Linas Agro Group“.

„Akcininkams paprasta išspręsti šią problemą – išmokėjai 2 mln. eurų išeitinių išmokų ir atiduodi visas kitas problemas valstybei. Bet kas bus po to? Ką gaminsime ir kur įdarbinsime žmones?“ – klausė D.Gudačiauskas.

Skirtingas šalių požiūris

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas priminė apie šio sektoriaus problemas. „Latvija jau skyrė paramą, greitai sugebėjo rasti lėšų ir suderinti su EK. Akivaizdžiai matome skirtingą šalių požiūrį ir veiksmus. Kodėl atsiliekame? Nežinome jokių detalių, kokia bus parama ir sąlygos“, – apgailestavo jis.

„Valstietis“ Kęstutis Mažeika išsakė nuostabą, kad kolega parlamentaras A.Vyšniauskas nemato problemų paukštininkystės sektoriuje. „Tikiuosi, kad Vyriausybė rimčiau įsigilins į tai, nes dabar sprendimai dėl paukštininkystės sektoriaus sunkumų nepasistūmėjo, problema tik gilėja. Šviesos tunelio gale dar nesimato. Šiandien nieko konkretaus neišgirdome, neaišku, kokios bus paramos schemos. Jas rengiant sektorius turi žinoti, kas numatoma, kad galėtų išreikšti savo nuomonę“, – teigė seimūnas.

Kur dingo numatyta parama?

KRK posėdį stebėjęs Kaišiadorių rajono paukščių augintojas Sigitas Petkevičius, per metus užauginantis apie 1,5 mln. mėsinių viščiukų, VL sakė, kad jam susidaro įspūdis, jog nelabai suvokiama, kokia yra paukštininkystės sektoriaus struktūra ir kokios problemos jį ištiko.

„Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai – pagrindinis sektoriaus integratorius. Visi kartu sukūrėme tvarų paukštienos gamybos modelį: jie investavo į paukštynus, ūkininkai – į paukštides. Jeigu paukštynams bus blogai, mums – dar blogiau, nes neturėsime kur dėti paukščių“, – aiškino ūkininkas.

Ilgamečio paukščių augintojo fermos dabar tuščios, auginamų paukščių kiekį jis ėmė mažinti dar gruodį. „Kaip gali auginti, jeigu pašarų kainos „kosminės“, o mėsos nelabai kam reikia?Laukiame Vyriausybės sprendimų. Jeigu paramą skirs tik ūkininkams, nieko gero nebus, nes mes esame surišti tarpusavyje. Nauja valdžia, matyt, nespėjo suvokti, kas čia vyksta, be to,stinga kompleksinio požiūrio. Pavyzdžiui, Švedijos „Volvo“ gamykla 5 metus dirbo nuostolingai, bet valstybė rėmė gamintojus, kad išlaikytų gamybą, darbo vietas ir gautų mokesčių. Lietuvoje niekas to nesupranta“, – nusivylimo neslėpė S.Petkevičius.

Pasak jo, jeigu sustabdys Kaišiadorių paukštienos fabriką,rajonui ir valstybei teks daugiau nuostolių ir problemų, nei prašoma paramos, nes daugiau negu 700 darbuotojų liks be darbo, augintojai be užsakymų, nebus mokesčių. „Vien tik mūsų įmonė, kurios metinė apyvarta siekia 3 mln. eurų, per metus sumoka apie 90 tūkst. eurų mokesčių, įdarbina 15 darbuotojų. Dabar jau trys mėnesiai prastovų ir jokių mokesčių“, –ko griebtis,neišmano ūkininkas.

Paukščių augintojas priminė, kad pernai Vyriausybė patvirtino daugiau nei 20 mln. eurų paukštininkystės sektoriui, tačiau jį pasiekė mažiau nei trečdalis numatytos paramos. „Niekas nesiryžta atsakyti, kur dingo tie pažadėti pinigai“, – liūdnai konstatavo ūkininkas.

Pažadėjo remti daržininkus

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė sakė pasigendanti diskusijos apie paramos schemas daržininkams, kurie taip pat patiria nuostolių dėl pandeminių apribojimų.

„Viešbučių, restoranų ir kavinių tinklas, į kurį orientavosi mažesni, iki 25 ha daržovių ir bulvių auginantys daržininkai, dar neatsidaręs. Dabar situacija dvejopa:geresnes saugyklas turintysūkiai čia laiko 50 proc. ar daugiau neparduotos produkcijos, o kiti produkciją veža į biofabrikus, nes „Maisto bankui“ daug daržovių nereikia. Dalį bulvių didesniems ūkiams pavyko eksportuoti į Ukrainą, bet tik už minimalią kainą. Nuostolių patiria ir dideli prekiniai ūkiai, kurie gamino kulinarinę produkciją. Taigi, situacija sudėtinga, o dėl paramos neaišku“, – daržininkų problemas išklojo jų atstovė.

Žemės ūkio viceministras patikino, kad nežada pamiršti ir daržininkų, sodininkų. „Kai išspręsime paukštininkų, kiaulių augintojų reikalus, imsimės daržovių ir vaisių augintojų problemų“, – pažadėjo jis.