Į tradicinę mugę „Lietuvos žiedai“ Kairėnuose, Vilniaus Botanikos sode, ir šiemet suplaukė daug žmonių, nes čia galima įsigyti ir retesnių krūmų ar vaismedžių, taip pat egzotiškų augalų. Atvyksta čia ir tie, kurie nori vertingų patarimų, o augintojai negailėdami juos dalina.

Mažieji sodai

Nors į renginį žmonės plūsta ne tik pasigėrėti mūsų šalyje auginamų gėlių grožiu, bet ir įsigyti patikusių augalų daigų, augintojai pripažįsta, kad pirkėjai darosi išrankūs. Vis dėlto metų metus pagrindiniai dėmesio objektai lieka bemaž tie patys. Daugelis pirkėjų domisi koloniniais vaismedžiais. Jais prekiavusi sodininkė Janina pripažino, kad tokie mini sodai jau kelerius metus yra labai populiarūs. „Koloniniai vaismedžiai neužima daug vietos, visas jų aukštis yra 1,7 m, o pagrindinis darbas yra tik genėti, karpyti, – sakė ji. – Tai vaismedžiai su įprasto dydžio vaisiais, tačiau dėl paties medelio mažo augumo laja neviršija 1,5–2 m. Dėl šios priežasties šiuos medelius patogu auginti ir vazonuose, kuriuos galime pastatyti prie durų ar ant terasos, o žiemai tiesiog įkasti darže su visu vazonu.“

Autorės nuotr.

Mini obelys, mini kriaušės, mini vyšnios, mini nektarinai ir kt. vaismedžiai gali būti sodinami kaip gyvatvorė ar dekoratyviniai augalai. Labai gražiai atrodo vazonuose, tačiau žiemai reikėtų įnešti į patalpą. Lietuvoje pradėtos auginti persikų ir nektarinų veislės, kurios pakenčia didesnius temperatūros svyravimus žiemą. Pasodinti užuovėjoje, pietinėje sklypo pusėje, persikai ir nektarinai džiugina gausiu derliumi. Tačiau po šaltesnių žiemų jie dažniau už kitus kaulavaisius suserga grybinėmis, bakterinėmis ir virusinėmis ligomis. Todėl šiuos kaulavaisius reikia laiku profilaktiškai purkšti fungicidais ir kitomis augalus stiprinančiomis priemonėmis. Nektarinas labai panašus į paprastąjį persiką, nuo jo skiriasi tik giliai dantytais lapo kraštais, kvapniais žiedais ir plikais vaisiais. Auginimas ir dauginimas – kaip persikų. Soduose auginamos kultūrinės nektarinų veislės. Štai ‘Harco‘ – kanadietiška nektarinų veislė, kurios vaisiai prinoksta rugpjūčio viduryje ir pabaigoje. Tai viena iš tinkamiausių auginti mūsų sąlygomis nektarinų veislių, pasižymi geru derliumi ir skaniais vaisiais.

Vaisiai puikios išvaizdos, geltoni, beveik ištisai padengti intensyviu, violetinio atspalvio raudoniu, vidutinio stambumo (90–120 g). Minkštimas šviesiai geltonas, vidutinio kietumo, sultingas, aromatingas, desertinio skonio, gana gerai atsiskiria nuo kauliuko. Vaismedžiai stipraus augumo, vainikas glaustas. Veislė dera gausiai, savidulkė, ištverminga žiemą. Vaisių kokybei pagerinti rekomenduojama retinti užuomazgas. Kaip ir persikus, nektarinus patartina sodinti šiltesnėje, apsaugotoje nuo vėjų sodo vietoje.

Autorės nuotr.

Skiepytos hortenzijos

Šluotelinės hortenzijos įgyja vis daugiau savo gerbėjų. Šios rūšies hortenzijos pelnė meilę sau ilgu, gausiu žydėjimu, žiedų grožiu ir nekaprizingu auginimu. Kasmet augintojai pasiūlo rinkai vis naujų rūšių. Žiedų spalvos labai įvairios – nuo žalios, žaliai baltos, įprastos baltos, rausvos, skaisčiai raudonos iki bordo. Joms labai lengva atrasti vietą savo sodyboje, nes būna įvairių aukščių – nuo nykštukinių iki labai didelių.

UAB „Vilniaus žalumos“ atstovės teigimu, kad šios gražuolės būtų dar labiau matomos, sugalvota jas pakelti kuo aukščiau. „Pradėta šluotelines hortenzijas skiepyti į įvairaus aukščio hortenzijų medelius, todėl skiepytos hortenzijos dabar jau gali būti kaip medelis, – pasakojo augalų augintoja. – Hortenzijų medelių priežiūra tokia pati kaip ir krūminių hortenzijų. Visos hortenzijos mėgsta rūgščią durpę. Jas tręšti reikėtų specialiomis hortenzijų trąšomis. Pavasarį apkarpome, suteikiame formą krūmeliui ir visą sezoną daugiau nieko daryti nereikia. Aišku, išskyrus laistymą ir tręšimą. Žydi šluotelinės hortenzijos nuo liepos vidurio iki šalčių. Žiemai dengti nereikia“. Šiuo metu įmonė siūlo įsigyti šias šluotelinių hortenzijų-medelių rūšis: „Vanille Frise“, „Phanton“, „Levana“, „Pinky Winky“, „Kyushu“.

Autorės nuotr.

Išskirtinis eukomis

Augalų pardavėjai jau žino, kad vazonai su augalais turi būti gražiai išdėlioti, sukurtos išradingos ekspozicijos – jei nori parduoti savo prekę, kad ir kokia graži ar vertinga ji būtų, turi mokėti ją pateikti. Tačiau paprasti sodininkai, kurie čia susirenka iš visos Lietuvos, ne visuomet tokių taisyklių paiso. Štai gėlininkei Danutei Matulaitienei pakako tik ant pakylos pastatyti žaliąjį eukomį ir visi klausinėjo, kas tai per grožis. Eukomis – daugiametis svogūninis dekoratyvinis augalas, priklausantis hiacintinių šeimai. Jo išskirtinumas ‒ nedideli žiedeliai, kuriuos karūnuoja lapų kuotas. Dėl to eukomis kartais dar vadinamas ananasine gėle, ananasine lelija arba tiesiog ananasu. Ilgai žydintis, vešlią lapiją turintis eukomis papuoš bet kurią gėlių lysvę. Eukomius nėra sudėtinga auginti ir prižiūrėti. Juos galima sodinti tiek į vazonus, tiek tiesiai į dirvą. Augalas dauginamas sėklomis arba dukteriniais svogūnėliais.

Vazonuose eukomiai sodinami balandžio, dirvoje ‒ gegužės mėnesį. Jie žydi birželį‒liepą, žiedeliai būna balti, rausvi ar net violetiniai. Šios gėlės užauga nuo 30 iki 60 cm aukščio, pasižymi dideliais ilgais lapais, kurie būna žalios arba tamsiai raudonos spalvos. Eukomius reikia sodinti šviesioje ir saulėtoje sodo vietoje. Jiems tinkamiausia gerai drenuojama, derlinga, lengva priesmėlio ar priemolio dirva.

Prieš sodinant lauke, eukomius galima pasodinti į vazoną, mėnesį palaikyti jame ir į dirvą persodinti tik praėjus šalnoms. Eukomius taip pat galima sodinti į vazoną ir laikyti kieme ar oranžerijoje. Juos reikia sodinti į įprastinį, rupų substratą, skirtą vazoninėms gėlėms, apačioje galima papilti molio granulių.

Šilumą mėgstantys eukomiai nėra atsparūs šalčiui, todėl jų negalima palikti žiemoti lauke. Prieš pirmąsias šalnas, nunykus antžeminei daliai, svogūnėliai iškasami, dedami į dėžutę su smėliu ar pjuvenomis ir užpilami sausomis durpėmis. Laikomi vėsioje, nuo 0 iki 10 °C patalpoje.

„Auginu dėl savęs, gėles augino mama, anyta, dabar augina dukra ir sesuo, – pasakojo Danutė. – Gyvenu Suvalkijoje ir galiu pasakyti, kad būtent augalai mane išgydė. Gėriau daug vaistų, kai pradėjau dirbti su augalais, pasveikau, mečiau visus darbus ir atsidaviau augalams ir dabar pensijoje padedu vaikų šeimai, kad neišvyktų į užsienį. Ką galiu pasakyti – dirbu ne pinigui, daugelį tik noriu supažindinti su augalais“. Beje, jos eukomį jau įsigijo ir gėlininkai, pripažinę, kad žalio nėra matę.

Autorės nuotr.

Vaiskrūmiai ir uogakrūmiai

Profesionali sodininkė ir mokslų daktarė Loreta Buskienė, „Buskų medelyno“ direktorė, priminė, kad dabar dar ne metas sodinti vaismedžius. Pirkti galima tik vazonuose auginamus medelius. „Kadangi vaismedžiams dar ankstoka, atsivežėme daug uogakrūmių, – produkciją pristatė ji. – Labiausiai žmones domina šilauogės, sausmedžiai, pastarųjų turime naujų rūšių, su skaniomis uogomis, be kartumo, juk visi nori vitaminingų, sveikų ir skanių uogų.“

Spanguolėmis žmonės taip pat domisi. Viena iš klasikinių veislių – „Piligrim“. Pasak augintojos, nors laukinėse mikroelementų ir naudingųjų medžiagų yra daugiau, jos aromatingesnės, kultūrinių spanguolių derlius yra labai didelis. „Jos gausiai dera ir žmonės jų labai nori, kas perka šilauoges, labai dažnai paprašo ir spanguolių, – patikino L.Buskienė. – Patarčiau sodinant užpilti 25 cm rūgščios durpės, taip pat nukasus patiesti agrodangą, kad durpės neprapultų.“

Ji siūlė ir šilkmedžių – tai prastų nederlingų žemių augalas, kuris labai dažnai būdavo sodinamas prie dvarų: „Kas turi vietos, tikrai rekomenduočiau – ne tik dėl skanių ilgai derančių uogų, bet ir dėl lapų, kurie turi daug gydomųjų savybių.“ Tingesniam sodininkui ji rekomendavo nelepų sausmedį, jį genėti labai paprasta, taip pat paprasta prižiūrėti ir sedulas, aktinidijas. „Šiemet labai gerai perka agrastus, labiausiai juodus, naujiena – violetinės avietės, kurios labai gražiai dera prie geltonų aviečių. Pastarosios ilgai dera – apie tris mėnesius.“

Pasak profesionalios augintojos, populiarios vadinamosios remontantinės avietės, derančios ne tik ant dvimečių, bet ir ant vienamečių stiebų, t. y. du kartus per metus. Kadangi vasarą dera įprastinės avietės, remontantinės labiau domina tuos, kurie derlių nori skinti rudenį. Remontantinių aviečių derėjimo laiką galima pakeisti genint. Vėlai rudenį visus stiebus nupjovus iki žemės paviršiaus, kitais metais dera tik vienamečiai ūgliai, kurie brandina vieną, tačiau ankstyvesnį ir gausesnį rudeninį uogų derlių.

Autorės nuotr.

Egzotiški augalai

Jūratė ir Vidas Maldučiai specializuojasi augindami gan egzotiškus augalus. Prieš kurį laiką Jūratė metė mokytojos darbą ir atsidėjo augalų auginimui. „Kadaise man viena močiutė turguje yra pasakiusi – vaikeli, eik pora žingsnių į priekį ir siūlyk tai, ko kiti dar neturi, tuomet verslas seksis, – tai jos žodžių ir stengiuosi paisyti, – prisipažino ji. – Todėl kai neturi daug konkurentų, norom nenorom nosis užsiriečia.“

Ji didžiuojasi savo sumedėjusiais bijūnais, hortenzijomis, viendienėmis, pakalnučių medžiu plunksnalapiu lekėčiumi, lauko orchidėjomis, kurios nereikalauja daug rūpesčio, brugmansija, kurią, beje, jai padovanojo viena mergina iš Širvintų. „Prikroviau jai iš daržo į siuntinį daug negailėdama ir išsiunčiau, tai ji man atsidėkodama brugmansiją padovanojo“, – pasakojo Jūratė.

Pasak jos, gal kai kuriuos gąsdina ir kaina, bet suskaičiavus, kiek įdėta darbo, atiduoti dykai augalo, apie kurį trepsėta metus ar daugiau, neišeina, o pirkėjui trys ar penki eurai irgi nemaži pinigai, juolab, kad norisi ne vieno, o kelių ar keliolikos augalų. Tačiau pati ji pripažino susidūrusi su tuo, kad kai kuriose vietose sodininkus organizatoriai tiesiog apiplėšinėja: „Tarkim, norint prekiauti prie „Banginio“ („Senukų“ Vilniuje – aut. past.) parduotuvės, už metro plotelį reikia sumokėti 120 eurų, – pripažino ji. – Beje, ir Utenoje turgus nėra aukščiausios kokybės. Kai buvo senasis direktorius, jis ateidavo pas prekiaujančius ir veltui pasiimdavo viską, ką norėdavo, įdomu, kaip bus dabar, kai dirba kita direktorė. Dažnai matau, kad žmonės žiūri, daug kuo žavisi, o perka nedaug. Tai suprantama, nes augalas – ne duona, ne pati būtiniausia prekė“, – sakė gėlininkė.

Beje, tradiciškai šioje mugėje pateikiama ir įvairių kompozicijų iš šiųmečio derliaus – štai pintas arklys veža senoviniame vežime vos pakeliamus muskatinius moliūgus. Dekoratyviniais tarsi iš molio nulipdytais moliūgais galima puošti netgi eglutę. Kieti lyg akmenukai įvairiaspalviai gali išsilaikyti kelis metus. O kokių tik formų jų būna: ąsočio, gyvatės, paukščių formos stebino daugelį mugės lankytojų. O juk juos užauginti nėra taip sudėtinga – tereikia geros žemės.