Rubrika

Krašto viešbučiai vos suduria galą su galu

Metai laiko. Tokia sukaktis minima buvo kovo viduryje – visoje Lietuvoje prieš metus buvo įvestas pirmasis karantinas, o kone labiausiai suspenduotas buvo viešbučių ir kavinių bei restoranų verslas.

Visai neseniai Vilniuje vykusioje viešbučių savininkų protesto akcijoje, kurioje siekta atkreipti dėmesį į šios verslo srities žūtbūtinę kovą bandant nebankrutuoti, kėdainiečiai nedalyvavo. Jie sako, nors ir sunku, bet stengiasi laikytis optimistiškai. O labiausiai laukia ne išmokų ir pagalbos paketų, o tiesiog galimybės atidaryti duris ir dirbti.„Grėjaus namas“ tiek pirmojo, tiek antrojo karantino metu remontuojasi. Pirmiausia buvo sutvarkyta virtuvė, dabar – didžioji salė.

„Rinkos aikštė“ susisiekė su Kėdainiuose veikiančiais viešbučiais-restoranais (su viešbučiu-restoranu „Smilga“ susisiekti nepavyko). Visi kaip vienas tvirtino, kad laikai nelengvi, tad džiugina net ir mažiausias judesys.

Štai „Raganėje“ vis apsigyvena po kelis svečius, „Novus Rex“ priiminėja maisto užsakymus į darbą ar namus, o „Grėjaus namas“ sezonui ruošiasi remontuodamas ir naujindamas patalpas.

„Be abejo, užimtumas yra labai stipriai sumažėjęs. Būna tai po vieną, tai po du gyventojus, dažniausiai įmonių darbuotojai. Kėdainių ligoninės du ekipažai kurį laiką gyveno.

Judėjimas buvo, nors ir kuklus“, – sako „Raganės“ vadovė Dalia Gronskienė.

„Novus Rex“ vadovas Mantas Mikliušas sako, kad nors ir nuostolingai, bet dirba visą karantino laikotarpį.

„Visą karantino laikotarpį dirbome su maisto išvežimu, svečių namai taip pat dirba. Aišku, nuostolingai.

Galima klausti, kodėl apskritai tokiu atveju dirbame, tačiau aš tikiu, kad jei nors kažkokios apyvartinės lėšos yra generuojamos, tai jau yra gerai. Jos palaiko judėjimą, leidžia atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojai gali palaikyti savo kompetencijas.

Po kelių mėnesių buvimo prastovose grįžti į darbą visa jėga būtų tikrai nelengva“, – sako pašnekovas ir priduria, kad visą šį laiką dirbant tenka suktis toje pačioje rutinoje. Resursų dideliems pokyčiams ar naujovėms tiesiog nėra.

Tuo tarpu „Grėjaus namas“ priėmė sprendimą laukti sezono remontuodamiesi, ir tą daro iš sutaupytų lėšų.

„Kaip ir pirmojo karantino metu, taip ir dabar – remontuojamės. Jei prieš tai susitvarkėme virtuvę, įrangą atnaujinome, tai dabar tvarkome didžiąją salę, keičiame jos dizainą.

Norime sulaukti karantino pabaigos ir tada kibti į darbus visa jėga.

Žinoma, viskas yra linksma ir gerai, kai porą mėnesių negauni pajamų ir gali tą laiką ramiai išnaudoti remontams.

Tačiau dabar – jau pusmetis, kai negauname pajamų, ir, manau, viskas taip pat tęsis iki gegužės ar birželio vidurio. Toks laikas be pajamų jau yra visai nebelinksmas, ir tie remontai ir atsinaujinimai vyksta liūdnesnėmis nuotaikomis“, – pripažino verslininkas Mantas Petrulis.

Darbuotojai prastovose

Visų kalbintų viešbučių dauguma darbuotojų – prastovose. Valstybė jiems moka išmokas, tuo tarpu pats verslas sukasi kaip išmano.„Novus Rex“ dirbo viso karantino metu, nors ir nuostolingai. Darbuotojai į prastovas išėjo vos prieš porą mėnesių – iki tol dirbo maisto vežimo veikloje./Andriaus Kasparavičiaus/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

„Dauguma darbuotojų yra prastovose. Aišku, kavinės darbuotojai beveik visi prastovose – nes kas mieste dar išsinešti gali užsisakyti, o čia, užmiestyje, niekas į namus maisto ir neužsakinėja.

Už prastovas kas gauna – viskas iki paskutinio cento darbuotojams nueina, o pačiam verslui parama tiesiog juokinga. Nuostoliai labai dideli, bet laukiame, kada gi galėsime atsidaryti ir imti dirbti“, – sakė D. Gronskienė.

Jai antrino ir M. Petrulis pridurdamas, kad verta pasidžiaugti bent tuo, kad nereikėjo darbuotojų atleisti. Toks scenarijus būtų grėsęs, jei valdžia būtų liepusi viešbučiams ir restoranams dirbti visu pajėgumu tuomet, kai kone visa veikla buvo supančiota itin griežtų karantino suvaržymų.

„Novus Rex“ iš pradžių darbuotojų į prastovas neleidęs, vėliau visgi turėjo tą padaryti, nes patiriami nuostoliai yra per dideli, kad būtų galima išmokėti visiems darbuotojams atlyginimus.

„Pirmaisiais karantino mėnesiais visus darbuotojus metėme į maisto išvežiojimo veiklą. Tačiau dabar jau prasideda trečias mėnuo, kai dalis darbuotojų yra prastovose.

Lyginant 2020 metus su 2019 metais pardavimai krito 12 proc. Tuo tarpu lyginant 2021 m. su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, pardavimai yra kritę 65 proc., kai išlaidos sumažėjo tik 40 proc.

Kas dėl apgyvendinimo – šiais metais užimtumas vos pasiekia 50 proc. 2019 metais buvusio lygio.

Iš vienos pusės gerai, kad nors kažkoks judėjimas yra. Bet iš kitos pusės tie 50 proc. yra labai liūdna situacija“, – kalbėjo M. Mikliušas.

Nei juoktis, nei verkti

Faktas, kad dažnas lietuvaitis žiemą atostogavo užsienio šalyse, gyveno užsienio viešbučiuose ir valgė užsienio restoranuose, kurie veikia be apribojimų, buvo tikrų tikriausias smūgis žemiau juostos mūsų krašto verslininkams. Savame krašte keliauti negalima, bet po užsienius blaškytis – prašom!

Be kita ko, valstybės parama viešbučių ir restoranų verslui užsienyje yra gerokai solidesnė.

„Galima sakyti, kad nieko negavome“ – kaip susitarę sako visos Lietuvos viešbučių ir restoranų verslo atstovai. Ne išimtis ir Kėdainiai.

D. Gronskienė sako, kad kol kas laikosi iš to, ką turi susitaupę, iš lengvatinio kredito bei tų kelių klientų, kurie apsigyvena „Raganėje“. Valstybės gauta parama yra tiesiog juokinga.

„Žiema buvo šalta, komunaliniai mokesčiai labai dideli. Turime nesumokėtų mokesčių, jau nekalbant apie tai, kad kasmet reikia einamojo remonto. Nuostoliai yra dideli, o padėtis nepavydėtina.„Raganė“ karantino metu vis sulaukia pavienių lankytojų. Viešbutis laikosi iš lengvatinio kredito, santaupų, tačiau skolos slegia vis labiau./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.Per pirmąjį karantiną buvo galima paimi lengvatinį kreditą, kurį panaudojome atsiskaitymui su tiekėjais. Tačiau jau nuo liepos jį reikės pradėti grąžinti.

Gavome ir dalies GPM grąžą, tačiau tai buvo 1 700 eurų – galite suprasti, kad verslui tai yra labai maži pinigai.  

Vien už dujas mokesčiai sudaro apie 2 tūkst. eurų, o kur dar vanduo, elektra, kitos išlaidos. 

Valstybė numeta kąsniuką ir sako „štai, mes jums padėjome“. Bet iš tiesų mes jokios adekvačios paramos nejaučiame. Ir ne tik iš Vyriausybės, bet ir iš savivaldybės“, – sako verslininkė.

Jai antrina ir M. Petrulis, kuris sako, kad šiuo metu verslas laikosi tik iš santaupų.

„Nors turime nemažai darbuotojų, grąžintas GPM buvo tikrai menka paguoda – suma juokinga, apie jokius remontus iš jos net galvoti nebūtų galima. Papildomai nesame nieko beveik gavę.

Tiesa, pernai kreipėmės į savivaldybę ir gavome paramą – sumažintą nekilnojamojo turto mokestį. Kadangi senamiestyje turime nemažai pastatų, ta suma susidarė gana solidi.

Tačiau iš valstybės realiai visiškai nieko negavome, o juk esame visiškai užblokuoti jau šitiek laiko“, – kalbėjo „Grėjaus namo“ atstovas.

„Iš valstybės yra tik pažadai, o ir tas pats subsidijų mokėjimas yra stipriai pavėluotas, ir apskritai neatitinkantis realybės, – kolegoms pritaria ir „Novus Rex“ vadovas. – Iš pirmojo pagalbos paketo gavome subsidiją, vienkartinę išmoką už visą karantino laikotarpį, kuri sudarė 40 proc. vieno mėnesio darbo užmokesčio.

Tai galima nesunkiai suprasti, kokia ta pagalba – gal kelis procentus nuostolių ir galima būtų ja padengti. 

Juo labiau kad ne visas išlaidas galima sumažinti. Mūsų versle yra daug tokių nematomų išlaidų, kurios netiesiogiai susijusios su parduodamomis prekėmis ar paslaugomis.

Tarkime, visos sutartys su ryšio tiekėjais yra likusios, nutraukti jų negalime. Yra ir kitų išlaidų, kurios niekur nedingsta“, – sakė verslininkas.

Kreipsis į savivaldybę

„Grėjaus namas“ jau gavo savivaldybės palaikymo paketą, kai buvo sumažintas NT mokestis. „Raganė“ ir „Novus Rex“ taip pat žada kreiptis į vietos politikus.

„Sužinojome apie galimybę gauti ir savivaldybės paramą vėliau, tad užpildėme prašymą visai neseniai ir tikimės, kad mums bus skirtos mokestinės lengvatos.

Tačiau faktas tas, kad niekas nesistengia informuoti apie tą galimą pagalbą. Pats turi ieškoti, nagrinėti, aiškintis. O jei per darbus kažko nepastebi, ir lieki it musę kandęs.

Kai mokesčius mokėti reikia, visada tiksliai viską žinai, bet kai kalba pasisuka apie pagalbą – niekas nesuinteresuotas apie tai pranešti.

Norėtųsi, kad nors savivaldybė tiesiogiai praneštų apie visas paramos galimybes. Smulkiems verslininkams tikrai nėra lengva susimedžioti visą informaciją apie pagalbą, kuri išsimėčiusi skirtingose vietose“, – sakė D. Gronskienė.

Tuo tarpu viešbutis „Novus Rex“ veikiausiai turės ir daugiau reikalų su savivaldybe, mat jiems buvo išrašyta kone tūkstantį eurų siekianti sąskaita už... atliekų išvežimą. Viešbučio vadovas sako, kad tokia suma – visiškas nesusipratimas, o ypatingai tokiu laiku, kai veiklos vykdymas yra toks mažas.

Kainų nekels

Klientui, žinoma, iš to karantino rūpi viena – kada bus galima nueiti pavakarieniauti į restoraną, ir kiek verslininkai pakels kainas, siekdami sumažinti patirtus nuostolius.

Tačiau, panašu, drastiško kainų kėlimo tikėtis tikrai nereikėtų. Verslininkai sako – kainas padiktuos rinka, o jei klientų bus daug, kainos bus patrauklios.

„Tikrai nekelsime kainų vien todėl, kad padengtume nuostolius. Žinoma, brangstančios žaliavos, didėjantis atlyginimas gali lemti šiokį tokį kainų padidėjimą, tačiau vėlgi – jei vasara bus gera, klientų bus gausu, kainas galėsime išlaikyti patrauklias.

Juk kuo didesnė klientūra, tuo didesnės galimybės kainas sumažinti, ypatingai dėl tų nematomų išlaidų, apie kurias kalbėjau anksčiau – jos pasidalina didesniam žmonių skaičiui, ir kaina vartotojui sumažėja“, – kalbėjo M. Mikliušas.

„Apie paslaugų branginimą tikrai negalvojau. Jei leis veiklą, ne apie pelną galvosime, o apie tai, kad galime dirbti ir išsilaikyti nors tuo momentu.

Faktas, kad daugelyje sektorių kainos sukilo – kad ir statybos, nors jis nebuvo „numarintas“ karantino metu.

Bet mes kainų kelti kol kas neplanuojame.

Aišku, darbuotojai, išbuvę prastovose tiek laiko, tikrai ne minimumo nori, bet dabar pagrindinė mintis – tik leiskite mums dirbti“, – sako D. Gronskienė.

Apie galimybę pagaliau atverti duris svajojantys verslininkai viliasi, kad vasara bus gera, valdžios reikalavimai paslaugų teikimui bus sveiko proto ribose. Gera vasara leistų verslui bent šiek tiek tvirčiau atsistoti ant kojų.

„Novus Rex“ vadovas viliasi, kad prireiks kelių gerų mėnesių, ir verslas įsivažiuos. „Grėjaus namo“ perspektyvos kiek labiau rezervuotos.

„Manau, kad pirmiausia reikia suvaldyti ligą. Kai koronavirusas bus suvaldytas, susirgimų skaičiai bus nedideli, praeis dar bent metai, ir tik tada viskas ims kopti aukštyn“, – svarstė M. Petrulis.

D. Gronksienė taip pat svarstė, kad veikiausiai dar bent metus verslas bus priverstas trypčioti vietoje – tai palaisvinant, tai vėl suvaržant veiklą.

Tačiau visi kaip vienas tikisi geriausio, o labiausiai nori ne paramos,

Eglė KUKTIENĖ