Seime ruošiama nauja teisinė paspirtis gerokai šlubuojančiai kovai su korupcija bei kitais neteisėto praturtėjimo būdais. Ar ji galės ką nors pakeisti?

Penkios minutės gėdos

Kovos su valstybės pamatus graužiančia korupcija žanras per tris nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius beveik nepasikeitė. Kad ir kokia bjauri būtų viena ar kita dienos švieson išvilkta istorija, kad ir kaip suktųsi jos siužeto vingiai, grėsmingai priartėdami prie neišvengiamo atpildo ešafoto, pabaiga vis tiek būna laiminga. Sugautieji už rankos – tais atvejais, jei jų vis dėlto neatsiprašoma ir neatsilyginama didesnėmis ar mažesnėmis kompensacijomis, – atsiperka tokiomis simbolinėmis bausmėmis, kad pavydūs žiūrovai ima svarstyti, jog tai visai nebloga kaina už penkias minutes gėdos ir visam laikui išsaugotą šešėlinį turtą.

Esame pripratę, kad politikų žodinis karas su korupcija tampa aršesnis artėjant naujam rinkimų ciklui – rinkėjus, nors ir gerokai silpniau, vis dar veikia ryžtingi raginimai bei pažadai griežtinti bausmes, rauti su šaknimis, kamšyti landas, užkardyti ir nesitaikstyti. Tačiau po rinkimų tikrovėje niekas nesikeičia. Visi ir toliau dirba savo darbą, už kurį jiems mokama: slaptieji agentai seka, klauso, gaudo už rankos, televizija ir spauda žvaliai rodo bei aprašinėja, prokurorai tempia į teismą, teismas svarsto ir nagrinėja, kol visi tą istoriją pamiršta. Sugautieji patylom paleidžiami, atsiperka baudelėmis ar gauna kompensacijas už neteisėtus atleidimus bei kitą patirtą žalą. Sulig kita istorija viskas kartojasi iš naujo: kad ir šlubčiodama, lietuviška teisingumo sistema vėl kyla į naują nuožmų mūšį... Tačiau kyla įtarimų, kad tokią migdančią žanro monotoniją gali išblaškyti Seime svarstoma iniciatyva įsteigti naują teisinį institutą – civilinį neteisėtai įgyto turto konfiskavimą. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete rengiamas įstatymų projektų paketas, kuris turėtų padėti pasiekti persilaužimą kovoje su korupcija, kontrabanda ir kitais neteisėto praturtėjimo būdais.

Turės pagrįsti pajamas

Agnė Širinskienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė, pabrėžė, kad kalbėti apie rengiamų įstatymų projektų turinį dar anksti, nes jie dar ruošiami, ir priminė bendrąjį teisės principą: iš neteisės teisė neatsiranda. „Jei žmogus praturtėja abejotinais ar aiškiai neteisėtais būdais, savaime suprantama, kad jis neturėtų disponuoti savo turtu. O tas, kuris sukaupia turto teisėtais būdais, labai lengvai įrodys, kad jį įgijo už legalias savo pajamas“, – sakė pašnekovė.

Agnė Širinskienė

Pasak A.Širinskienės, praktika rodo, kad baudžiamasis turto konfiskavimas, kai naudojami baudžiamosios teisės instrumentai, yra labai sudėtingas procesas. „Puikiai žinome, kad yra situacijų, kai tiesiog nepakanka įrodymų kaltei pripažinti, tad tyrimas nutraukiamas arba net nepradedamas. Kartais pasitaiko, kad įtariamasis būna labai jauno amžiaus, o disponuoja didelėmis pajamomis, bet vėlgi negalima vykdyti baudžiamojo persekiojimo dėl per jauno amžiaus. Yra daug atvejų, kai žmogus galimai verčiasi neteisėta veikla, bet nėra tinkamo teisinio mechanizmo tą įrodyti. Paprastai įsiveliama į labai ilgą ir sudėtingą teisinį procesą, kuris realiai baigiasi niekuo“, – sakė komiteto pirmininkė.

Civilinio turto konfiskavimo mechanizmas esą įsijungtų tada, kai nesėkmingai pasibaigtų baudžiamasis procesas ar jis išvis būtų nepradėtas, tačiau valstybės institucijos turėtų kriminalinės žvalgybos ar kitokio pobūdžio duomenų, jog tas asmuo turi daug turto, įgyto galimai neteisėtais būdais. Turto, kurio teisėtumą vargu ar sugebėtų pagrįsti savo teisėtomis pajamomis.

„Jei turtą valdytų asmuo, policijos duomenimis, priklausantis nusikalstamai grupuotei ar įtariamasis baudžiamojoje byloje, tai būtų signalas valstybės institucijoms patikrinti to žmogaus turtą. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad turto vertė, kurios žmogus negali pagrįsti savo teisėtomis pajamomis, viršija 100 tūkst. eurų, būtų pradėta turto vertinimo procedūra. Prokuratūros vadovaujamos institucijos, tarkime, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, imtų analizuoti, iš kur ir kokias pajamas tas asmuo yra gavęs. Prisijungtų ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Įvertinus, kad ta 100 tūkst. eurų turto vertės riba yra peržengta, būtų kreiptasi į šį asmenį prašant paaiškinti turto kilmę. Taigi, žmogus dar neprasidėjus civiliniam procesui galėtų pagrįsti teisėtą savo turto kilmę – galbūt gavo palikimą iš turtingo giminaičio užsienyje. Bet jeigu asmeniui nepavyktų įrodyti savo pajamų ir turto kilmės teisėtumo, prokuroras priimtų sprendimą kreiptis į teismą“, – sakė A.Širinskienė.

Reikia politinės valios

Teisme įrodinėjimo procesas vėl būtų kartojamas, teismas įvertintų ir turto savininko, ir prokuroro, ir valstybės institucijų pateiktus duomenis apie valdomo turto kilmės teisėtumą. Paskui, pasak A.Širinskienės, būtų sprendžiama, ar turtas yra galimai sukauptas neteisėtais būdais ir konfiskuotinas, ar teisėtas. „Tokia būtų labai grubi schema, kaip galėtų būti vykdomas turto konfiskavimas. Iš jos gana aiškiai matyti, kad jis būtų vykdomas gana retais atvejais, kai disbalansas tarp teisėtų pajamų ir valdomo turto yra labai didelis, siekiantis 100 tūkst. eurų. Be to, įtariamasis turėtų būti susijęs su nusikalstamu pasauliu ar figūravęs ikiteisminiuose tyrimuose dėl korupcinių ar kitų veikų. Tikrai ne dėl kiekvienos įtariamos veikos žmogus galėtų būti įtrauktas į civilinio turto konfiskavimo procesą, o tik dėl susijusių su gana sunkiais ekonominiais nusikaltimais“, – teigė A.Širinskienė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, mano, kad ši naujovė iš tikrųjų padėtų kovoti su korupcija. „Tuo metu, kai buvau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku, priėmėme neteisėtai įgyto turto konfiskavimo baudžiamąja tvarka priemonę, ji jau naudojama baudžiamosiose bylose. Aišku, jų nėra daug, nes valstybei labai sudėtinga įrodinėti tokį dalyką. Yra nemažai atvejų, kai žmogus per metus uždirba tiek, kiek kainuoja vien jo namų laiptai. Iš ko tada jis pasistatė namą? Baudžiamąja tvarka gal ir sudėtinga įrodyti, kad jis, pavyzdžiui, užsiiminėjo kontrabanda ar kitokiu nelegaliu verslu, tačiau įtariamieji turėtų pagrįsti savo pajamas. Deklaruok, iš kur tu tuos pinigus gavai, o jei negali įrodyti, atsiranda civilinio konfiskavimo galimybė. Dar tada, kai priėmėme atitinkamas Baudžiamojo kodekso įstatymo pataisas, sakiau Teisingumo ministerijos atstovams, kad šių priemonių nepakaks, reikia galvoti apie papildomas. Bet ilgą laiką tam nesiryžta, nebuvo parengta reikiamų įstatymų projektų. Dabar jie jau ruošiami, manau, gal šiemet ir priimsime. Esu už tai“, – sakė S.Šedbaras.

Kodėl tokio teisinio instituto Lietuvoje reikėjo laukti net 30 metų, nors iš aukščiausių tribūnų buvo deklaruojama negailestinga kova su korupcija? Pasak pašnekovo, buvo remtasi kitų šalių patirtimi, Italijoje ir kai kuriose kitose valstybėse tie dalykai taip pat labai sunkiai prigijo. „Tuoj pat atsiranda sakančiųjų, kad tai nuosavybės teisių pažeidimas, neteisėti dalykai. Mūsų komitetas taip pat yra gavęs nemažai atsiliepimų, neva taip bus pažeidžiamos žmogaus teisės ir Konstitucija. Man atrodo, kad žmogus, kuris neteisėtai įgijo turtą, negali pagrįsti, iš kur jį gavo, nesumokėjo mokesčių, o gal net įgijo iš nusikalstamos veiklos, pažeidžia visos visuomenės narių teises. Tokiu atveju iš neteisės teisė negimsta. Lobistų buvo ir visada bus, ir tie patys, kuriems gali tai grėsti, taip pat nesėdi rankų sudėję. Šiuo atveju reikia politinės valios, ryžto, ir padarysime“, – teigė S.Šedbaras.

Kažkam dreba kinkos?

Ar Seime svarstomas civilinio turto konfiskavimo mechanizmas nėra tradicinis jaukas rinkėjams artėjant naujiems Seimo rinkimams? Politologas Bernaras Ivanovas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas, sakė taip nemanantis. „Tai ne kokia nors parodomoji ar populizmo priemonė, anaiptol – tai visuotinai priimta praktika. Tai būdas nubausti tuos korupcionierius, kurie galbūt už rankos nepagauti, bet kurių apstu ir Lietuvoje, ir kitose posovietinėse šalyse, ir Lotynų Amerikoje. Politologų, sociologų, kitų specialistų mes ne be reikalo lyginami su Lotynų Amerika, nes socialinė atskirtis, korupcijos išplitimas ir kiti dalykai yra labai panašūs. Teismų sistema ten gana silpna, ypač kai būdavo susiduriama su politikų ar verslininkų korupcijos bylomis. Tokiais atvejais teisingumas sunkiai skinasi kelią, mes tą matome ir Lietuvoje“, – teigė pašnekovas.

Bernaras Ivanovas

Tačiau, pasak B.Ivanovo, yra lengva patikrinti pajamas ir išlaidas, todėl tai esąs vienas efektyviausių būdų kovojant ne tik su korumpuota valdžia, bet ir mafija. „Pamename, kad Al Kaponę nuteisė ne už banditizmą, o už mokesčių nemokėjimą. Taigi, čia viskas logiška, ir aš suprantu, kad mūsų sisteminės korupcijos adeptams dreba kinkos. Lietuvos politinė sistema iš tikrųjų yra kiaurai korumpuota, ir man kelia nuostabą, kad atsiranda dalis politikų, kurie pasiryžę kovoti su korupcija ne vien žodžiais, bet ir darbais. Pasipriešinimas bus didžiulis, reikia suprasti, kad sistema korumpuota nuo apačios iki viršaus, nepotizmas klesti, prekiaujama politine galia. Nereikia toli ieškoti, pakanka besti pirštu vos ne į kiekvieną daugiau ar mažiau žinomą veikėją. Tad palaukim, pažiūrėkim, kokia bus to įstatymo projekto galutinė redakcija. Svarbiausia, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai savivalei, kad tai netaptų susidorojimo priemone, kad veiktų skaidriai ir teisingai“, – sakė politologas.

Tai kovos imitacija

Gintautas Bartkus, advokatas, Vilniaus universiteto docentas, „Deloitte Legal“ vadovaujantysis partneris

Ar civilinis turto konfiskavimas leistų pasiekti persilaužimą kovoje su korupcija? Mano supratimu, jokiais būdais ne. Tokios kokybės įstatymo projektas, koks dabar yra svarstomas, iš tikrųjų, mano supratimu, neturėjo pasiekti net Seimo prieigų. Tai tikrai labai netinkamai parengtas teisės akto projektas, kuris turi be galo daug spragų, įvairių netikslumų, nėra suderintas su egzistuojančia teisine sistema. Reikėtų manyti, kad, be problemų, jis nieko daugiau neatneš. Kai kurios valstybės tikrai turi tokį institutą. Pavyzdžiui, jis taikomas Italijoje, bet reikėtų suprasti, kad šios šalies teisinė sistema skiriasi nuo mūsų. Paimti kokį nors teisinį instrumentą ar institutą, kuris naudojamas, pavyzdžiui, Italijoje ir tikėtis, kad perkėlus į Lietuvos teisinę sistemą jis veiks, yra labai klaidinga. Dažniausiai tokie mechaniniai idėjos perkėlimai tikrai neveikia, nes jie nesuderinti su egzistuojančia teisine sistema. Kitaip sakant, toks civilinio turto konfiskavimo įstatymas visų pirma turi būti suderintas su mūsų baudžiamosios teisės sistema, su civiliniu procesu ir kitais dalykais. Jei tokį institutą norėtųsi įdiegti, reikia atsakyti į visą eilę klausimų, tokių kaip įrodinėjimo naštos paskirstymas, nekaltumo prezumpcijos įtvirtinimas. Yra daug aiškesnių ir paprastesnių būdų, kaip galima kovoti su korupcija. Mano supratimu, šis įstatymas ne tik nepadeda to daryti – jis tėra tik tokios kovos imitacija. Kai žmonės nenori realiai kovoti su korupcija, tai ima teikti tokio pobūdžio pasiūlymus. Bet aš labai abejoju, ar tai yra tikrasis jų tikslas, nes iš tiesų yra daug efektyvesnių priemonių, kaip tą galima daryti.