Buvę vilniečiai Angelina ir Dainius Kurauskai nesigaili Musninkų kaime (Širvintų r.) savo sodyboje įkūrę „Gėlių upės ūkį“. Jauni skinamųjų gėlių augintojai šildomų šiltnamių neturi, todėl specialiai kovo 8-ajai gėlių neaugina. Kurauskai pavasarines gėles savo lysvėse pradeda skinti balandį.

Siautėjo pelės

Šiųmečio sezono darbymetį Kurauskai pradėjo gėlių sėja vasario mėnesį. Jie augina vienmetes bei daugiametes gėles skynimui. Renkasi tas, kurios gerai laikosi skintos, dera viena su kita, yra tekstūriškos. Ūkio šeimininkės teigimu, šilta žiema buvo itin palanki rožėms, kitiems šiltesnį klimatą mėgstantiems augalams. Tai juos džiugina. Tačiau gėlių augintojai šią žiemą neišvengė ir rūpesčių.

Pirmieji pražysta ankstyvieji narcizai bei tulpės, bet pastarųjų šiemet bus kur kas mažiau. Gėlininkai pasakojo, kad svogūnines gėles lysvėse labai puolė graužikai. Jų atakas pajuto dar užpraeitą žiemą. Nuo to laiko pelės ir pelėnai puikiai išgyveno ir priveisė naujų vadų.

Pasak Angelinos, šiemet graužikams ir vėl buvo palankios sąlygos, todėl belaukdami pavasario jie smaginosi, grauždami jos svogūnines gėles bei kitus augalus. O gėlininkams teks skaičiuoti pelių padarytus nuostolius. Ūkio šeimininkė apgailestaudama sakė, kad pernai iš 4 tūkst. tulpių liko tik apie 1 tūkst. svogūnėlių, o kiek beliks po šios žiemos, paaiškės pašvietus pavasario saulei, kai tulpės pasistiebs.

Kol ūkis smulkus, daigyklą Kurauskai įsirengia vonios kambaryje, ant palangių. Vėliau sėja ir paprastame lauko šiltnamyje bei lauke.

„Jos graužia tai, kas patinka. O tulpės auga gana tankiai, viename kvadratiniame metre – apie 300 tulpių svogūnėlių, tai joms labai patinka! Minta tiesiog lysvėje arba išsineša svogūnėlius į savo saugyklas“, – pelių daromą žalą vardijo gėlininkė.

Dabar jauna moteris daigina vėdrynus, nes pastarieji lauke nežiemoja – būna iškasami. Be svogūninių ankstyvųjų gėlių, dar augina nemažai daugiamečių pavasarinių augalų. Kurauskai neaugina standartinio asortimento. Stengiasi surasti naujų nematytų veislių. „Pavasarį, manome, kad bus įvairių gėlyčių skynimui“, – sakė ji, tačiau neneigė, kad pavasarį pas juos gėlių žiedų įvairovė mažesnė nei rugsėjį ar derlingiausią žiedais rugpjūtį.

Kurauskai nerizikuoja stengtis gėlių žiedų pasiūlyti kuo anksčiau pavasarį. Tą darys artėjant Motinos dienai. Tada planuoja parduoti narcizus, vėdrynus ir smulkias gėlytes, tokias kaip bergenijos ir kitos, o po to jau sezonas suintensyvėja.

Kurauskai nesirenka standartinių gėlių asortimento.

Išmoko per praktiką

Sutuoktiniai pasakojo, kad 2011 metais nusipirko sodybą Musninkuose, kurioje rado vieną apgriuvusį namelį, o kitą – naujai pastatytą, bet penkerius metus negyventą. Sodyboje jau stovėjo restauruota klėtis ir išsaugotas senas klojimas. Į sodybą iš Vilniaus naujieji šeimininkai persikėlė 2012 metais.

Pradėjo kurti šeimą, o vėliau sugalvojo ir verslo modelį, kad galėtų būti skinamųjų gėlių ūkis, nes tam turi žemės. Angelina pamena, kad jiems atsikėlus į sodybą čia iš viso nebuvo augalų. Tiesa, nebuvo ir žinių – juk jie su vyru atsikraustė iš miesto. Bemąstydami, kaip apželdinti savo sodybą, jie tuo labai domėjosi – mokėsi iš įvairios literatūros, o daugiausia išmoko per praktiką.

„Mes pradėjome daiginti įvairius augalus – ne tik gėles, bet ir krūmus, medžius. O tam reikia specifinių žinių, tai kai pasijutau stipri, galinti išauginti ir užauginti bet ką, tuomet ir pradėjome. Aišku, ir meilė gėlėms yra didžiulė“, – prisipažino gėlių augintoja.

Jos teigimu, ta linkme eiti jie pradėjo nuo bijūnų lysvės. Iš pradžių nedrąsiai pasodino 50 bijūnų kelmų. Dabar tai jiems atrodo kiek juokinga, nes šiuo metu jų augina apie 1 tūkst. Šiais metais tikisi pasodinti apie 3 tūkst. daugiamečių jurginų. Iš viso savo gėlių ūkyje jie suskaičiuoja apie 60 rūšių augalų ir daugiau nei 200 jų veislių.

Bijūnų sodinimas nėra lengvas darbas

Jų žydėjimas, anot ūkio šeimininkų, išsidėsto per visą sezoną ir surinktomis veislėmis bei turimu kiekiu užpildo visą sezoną, nuo balandžio iki spalio mėnesio. Po narcizų, tulpių skina bijūnus, o po jų sužysta jurginai, kitos daugiametės bei vienmetės gėlės.

Ūkio įkūrėjai pagalvojo ir apie ramybės laikotarpį, kai gėlės nebežydi – augina gėles džiovinimui. Šios naudojamos šaltuoju sezonu įvairiems dekoravimo darbams. Džiovintas gėles tiekia ir floristams, ir žmonėms, rengiantiems įvairias dirbtuves. Patys Kurauskai padekoruoja erdves, iš džiovintų gėlių kuria proginius vainikus.

Ieško gerų sprendimų

„Gėlių upės ūkio“ šeimininkai ateityje galvoja įsirengti ir šildomų šiltnamių. Tada juos naudotų kaip daigynus arba auginimui tokių gėlių, kurių vegetacijos laikas nėra ilgas, o žiedus pavyktų išauginti per 2,5 mėnesio. Jeigu žiema ir vėl bus šilta, tai ir sąnaudos nebus didelės, be to, jie naudoja alternatyvius šilumos šaltinius – vėjo bei saulės jėgaines. Sako, kad yra gėlių, kurios mėgsta vėsesnį klimatą, tad pakaktų šiltnamyje temperatūrą palaikyti kiek daugiau nei nulis. Pastebi, kad šią žiemą nešildomame šiltnamyje gerai peržiemojo eukaliptai.

Saulėgrąžos užauga iki 2 metrų.

Iki šiol savo gėlynams jie beveik visur naudojo polietileno plėvelę, nes yra įsirengę ir specialią laistymo sistemą. Plėvelė ant žemės turi ir privalumų, ir trūkumų. Gėlių ravėti beveik nereikėjo, bet pelėms įsikurti po plėvele – labai gera vieta. Tik jos ne bijūnus, o kitus skanesnius augalus bei svogūnines gėles gerokai praretino. Vėl sodins daugiamečių augalų, kurių daigų užsisakė apie 2 tūkst., todėl ūkio gėlininkai nusprendė sodinti nenaudojant plėvelės vien dėl to, kad sodinukai nenukentėtų nuo graužikų.

„Po to būna gaila augalų ir laiko. Daugiamečiui augalui užaugti reikia bent 1 ar 2 metų. Jeigu jį sugraužia – nieko neturi. O daugiamečių gėlių daigai brangesni negu vienmetės gėlės daigelis“, – sakė sutuoktiniai.

Jų teigimu, gėlių žydėjimas – romantiškoji dalis, bet apie 90 proc. ūkyje sudaro „juodas“ darbas. Viskas prasideda nuo dirvos paruošimo – jie naudoja grybų kompostą, organines trąšas. Abu planuoja, skaičiuoja, nes tai yra bendros šeimos investicijos. Angelina sakė, kad vyras jai ir gėles padeda skinti, nes vasarą tai būna pagrindinis darbas ūkyje.

Tuomet didžiausią dėmesį skiria produkcijai, gėlių žiedus skina 2–3 kartus per savaitę ir pristato klientams.

Pradėję nuo 7 arų dabar jie gėles augina 30 arų žemės plote. Atvirame lauke vienmečių gėlių užaugina daugiau nei 10 tūkst. maždaug 5 arų plote. Pasak Angelinos, jie pasirinko tam tikrą techniką – gėles augina labai intensyviai, tankiai dėl to, kad nereikėtų ravėti, stiebai būtų ilgesni. Plotas nedidelis, o žiedų kiekiai būna nemaži. Stengiasi efektyviau panaudoti žemę – kuo mažiau jos palikti takeliams, bet kuo daugiau uždirbti iš aro.

Gėlininkė sakė, kad jurginai nėra pelningiausia gėlė, bet jos privalumas tai, kad gali užpildyti gėlių žiedų stygių nuo liepos iki pat šalnų, o tam, kad atsipirktų, parduoda ne tik žiedus, bet ir jurginų gumbus.

„Mes visiškai pakeitėme profesiją. Aš iš informacinių technologijų srities perėjau į ūkininkavimą, vyras yra elektromontuotojas, bet prireikus skina gėles. Tai mūsų nauja pradžia. Kas sprendžia, kiek naujų pradžių per gyvenimą gali būti?“ – atviravo 33 metų A.Kurauskienė.

Moteris pasakojo, kad persikėlę gyventi į kaimą kartu su vyru labiau atsigręžė į gamtą, ekologiją. Šiemet jų ūkyje bus trečias rimtas gėlių skynimo sezonas.