Prie staliukų smuklėse ir „karčemose“ gali sėdėti tik po du, uždarytos didesnės parduotuvės. Tokios ir kitokios nuobaudos už tai, kad nepasiskiepijai nuo COVID-19 viruso. Arba, jei neturi pažymos, vadinamojo galimybių paso (GP). Esi antrarūšis. Tokias Lietuvos realijas nupiešė dabartinė šalies Vyriausybė, o verslams, kurie „nerūšiuos“ klientų ir darbuotojų, valdantieji viešai grasina patikrinimais bei represijomis.

Aiškinti, kas yra koronavirusas ir kokius pavojus jis kelia, nebereikia. Kas sirgo, patys tai pajuto, kas neteko artimųjų, taip pat supranta. Tik štai valdžios kovos su šiuo blogiu metodai atrodo abejotini. Pradžioje viską uždaryti, vėliau drausti ir varžyti. Taip pat sugalvoti elektronines žmonių kontrolės priemones. Ir ne tik sugalvoti, bet ir už mokesčių mokėtojų pinigus pirkti. Būtent – pirkti, o vėliau sekti pasakas, neva tos priemonės atsiranda nemokamai.

Suabejojo buvusi auditorė

Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė raštu kreipėsi į ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, prašydama pateikti išsamią informaciją apie GP naudojimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) pateikė atsakymą į paklausimą Seimo narei R.Budbergytei dėl valstybės išlaidų GP. Ministerija atsakyme ir komentaruose pažymėjo, kad „išganingoji“ pažyma Lietuvai nekainavo nieko, o jį parsisiuntė daugiau nei 600 tūkst. šalies gyventojų.

„Turime žinoti, kiek iš viso valstybei kainavo ar kainuos GP priemonės kūrimas, plėtojimas, diegimas, administravimas ir priežiūra, įskaitant parengiamuosius darbus. Tai, kas buvo padaryta, suskirstė žmones į turinčius galimybes ir ne, daliai žmonių tai tapo kliūtimi gauti viešąsias paslaugas. Ir lig šiol neaišku, kiek visa tai kainavo, kaip užtikrinamas asmens duomenų saugumas. Manau, šis sumanymas buvo A.Armonaitės užgaida“, – teigė buvusi valstybės kontrolierė R.Budbergytė.

Ministerijos atsakymai, kad GP beveik nieko nekainavo, Seimo narės neįtikino. Tačiau tas, kas bent kiek supranta ekonomiką, žino, jog bet koks produktas turi savikainą.

Visgi kainavo

Oficiali versija apie tai, kad kažkas tiesiog apdovanojo Lietuvą genialia galimybe išvengti viruso, ne vienam sukėlė santūrų šypsnį. Žmonės juk dirbo, įrangą naudojo, atsitraukė nuo kitų projektų, kaip patys viešai pripažino, ir viskas veltui, kaip kokioje pasakoje?

Rimtos informacinių technologijų įmonės vadovas, nepanorėjęs viešai savęs įvardinti (redakcijai vardas, pavardė ir įmonė žinomi, pokalbio įrašas yra, – aut. past.), „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad minėtas produktas (GP) savo kainą visgi turi.

„Jeigu buvo reikalinga integracija su e. sveikata (valstybinė visų medicinos įstaigų ir Lietuvos piliečių gydymo platforma – aut. past.), tai nėra jokių galimybių, kad priemonės sukūrimas būtų nemokamas“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė pašnekovas. Pasak jo, produkto SAVIKAINA (kai projekto ar priemonės kūrėjas negauna pelno – aut. past.) būtų mažiausiai 20 tūkst. Eur. Daug tai ar mažai valstybės mastu, būtų galima ginčytis, tačiau kam taip akivaizdžiai meluoti apie nemokamus pietus?

Kas administruoja visą sistemą? Ogi jau seniai abejotinos reputacijos kontekstuose garsėjanti valstybės įmonė Registrų centras, kuriai vadovauja buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Saulius Urbonavičius. Taip – čia ta pati įmonė, kurios prižiūrima e. sveikatos sistema ne taip seniai buvo „nulūžusi“ dėl banalaus santechninio incidento – lietus tiesiogine to žodžio prasme užpylė serverinę. Pasirodo, buvo sutaupyta atsarginei dubliuojančiai sistemai, kuri prieš tai, tiesa, egzistavo, bet jos atsisakyta, nes įstatyme nenumatyta, jog tokia sistema privaloma.

Tam pačiam Registrų centrui anksčiau vadovavęs Arvydas Bagdonavičius teigia, kad jo nestebina EIMIN ir įmonės teiginiai apie „nemokamą“ projektą. Jei būtų mokamas, iškart kiltų klausimų – o už ką mokėti?

A.Bagdonavičius pastebi, kad GP pradėtas diegti Lietuvoje vos prieš savaitę, kai įsigaliojo ES skiepų sertifikatas. Tas pats, apie kurį buvo daug ir iš anksto kalbama. Tas, kuris iš tiesų visoms ES šalims yra nemokamas. Tai kam mums reikėjo kurti savo, nacionalinį GP? Teiginiai, kad vienas reikalingas kelionei į užsienį, o kitas šeimyninei vakaronei ar draugiškam vizitui į smuklę – daugiau nei juokingi.

GP išvis nereikalingas?

Madinga sakyti, kad GP priešininkai yra kvaili ir tamsūs žmonės (knygos nematę, kaip sakė viena Europos Parlamento narė) ir nesupranta, jog reikia turėti vairuotojo pažymėjimą, aukštojo mokslo diplomą. Šie dalykai prilyginami GP. Jei neturi, tai viskas su tavimi aišku – esi nemokantis vairuoti, prisisegti saugos diržų ir net skaityti kvailys. Skamba įspūdingai, bet neturi jokio santykio su tikrove.

Šiais pažangių technologijų laikais (o juk GP entuziastai save laiko labai pažangiais) jau nebereikia vežiotis vairuotojo pažymėjimo. Kodėl? Todėl, kad bet koks policininkas iškart, realiuoju laiku (on-line) sužinos, turi teises ar jas praradai arba niekad neturėjai. Nepavyks apgauti net jei turėsi suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Tas pats ištiktų, jei bandytum apsimesti diplomuotu specialistu ir atsineštum suklastotą diplomą. Apgavystė paaiškėtų akimirksniu. Bent jau ES realijose tai galėtų veikti ir skiepų atveju. Netgi už ES ribų tai, pasirodo, puikiai veikia.

Buvęs Azerbaidžano Respublikos ambasadorius Lietuvoje Hasanas Mamadzada „Valstiečių laikraščiui“ papasakojo, kokia situacija šioje Kaukazo valstybėje, kur COVID-19 apribojimai gerokai griežtesni.

„Bet kuris policininkas patikrina Jūsų asmens dokumentą ir iškart mato, ar skiepijotės, ar ne. Viskas yra internete. <...> Galima turėti ir elektroninį, ir popierinį skiepų pažymėjimą. Tačiau sužinoti, ar skiepijotės, gali bet kuris pareigūnas ir be jokio pažymėjimo. Tiesiog pagal asmens dokumento duomenis“, – sakė diplomatas.

Ta proga galima priminti, jog būtent šią šalį Lietuva šefavo pagal partnerystės programą Europos vardu – mokė demokratijos ir elektroninės valdžios subtilybių. Azerbaidžane nuo COVID-19 vakcinuoti vos apie 20 proc. žmonių, tačiau, kaip pabrėžė pašnekovas, nesant duomenų, kad esi skiepytas, negalėsi dalyvauti net šeimos renginiuose, pvz., vestuvėse, laidotuvėse ir pan. Tokiuose renginiuose Kaukaze tradiciškai dalyvauja labai daug žmonių. Bandyti dalyvauti, kaip supratau, žmonės gali, bet jei policija patikrins ir pagaus, bauda bus labai didelė – iki kelių tūkstančių eurų.

H.Mamadzada: „Bet kuris policininkas patikrina Jūsų asmens dokumentą ir mato, ar skiepijotės, ar ne. Viskas yra internete.“

Visi turi ką veikti

Taigi, jei jau Vyriausybė nutarė susekti bei nubausti smuklininkus ir kitus verslininkus, ūkininkus bei jų klientus, kam patį kontrolės procesą daryti sudėtingesnį? Bet kas, kas skiepijosi, žino, jog jo asmens kodo pagrindu skiepijimosi faktas gali būti lengvai patikrinamas. Užeikite į bet kurį „skiepų kioską“, apsimeskite kvailiu ar užuomarša, pateikite asmens dokumentą ir įsitikinsite, kad jūsų skiepo statusas kaip ant delno. Tai kam versti žmones imti GP? Gąsdinti, sekti jų judėjimą? Sąmoningai priešinti? Klausimų daug, o atsakymo nėra.

Registrų centrui anksčiau vadovavęs A.Bagdonavičius neslepia ironijos: „Jei ministrai išvažiuotų iš Vilniaus, link kokių Švenčionėlių ar Šalčininkų, pastebėtų, ką dabar veikia provincijos šeimos gydytojai. Ten gyvenantys senoliai, kurie nesinaudoja išmaniosiomis technologijomis, prašo popierinio paso. Poliklinikų šeimos gydytojai tuo tik ir užsiima. Spausdina“, – sakė jis.

Iki šiol lieka neaišku, kodėl GP nuo jo išgalvojimo dienos reikdavo pratęsti kas savaitę net tiems, kas paskiepytas dviem dozėmis. Koks signalas apie skiepų patikimumą tokiu būdu buvo siunčiamas? Kad vakcina galioja 7 dienas, o paskui, kaip lygtinai teistas registruojasi policijoje, turi prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų arba prašyti poliklinikoje šeimos gydytoją, kad vėl atspausdintų savaitę galiojantį GP? Kodėl pasiskiepijus (vieną ar du kartus, kiek pagal kurią versiją priklauso) tas pats žmogų paskiepijęs asmuo negali čia pat atspausdinti lapelio su tuo išganingu kodu, jei jo taip reikia, ir nurodymu, nuo kada jis galioja?

Dabar Registrų centras, Vyriausybės „parėdymais“, vis tobulins ir pratęsinės niekam nereikalingo GP galiojimo laiką. Ir visa tai, kaip byloja oficialioji legenda, vyksta nemokamai, nenaudojant jokių valstybės ar jos įmonės išteklių. Galite tuo patikėti?

Klausimas žinovams – ką mūsų vardu nupirko dabartinė Vyriausybė ir kam? Sovietmečiu tamsesnėse pakampėse kriminaliniai elementai praeiviams siūlydavo „pirkti plytą“ ir duodavo aiškiai suprasti, kas bus, jei nepirks.

Panašu, kad savo plytą mes jau nusipirkome

Remigijus Žemaitaitis, Seimo Sveikatos komiteto narys, Lietuvos regionų frakcija

Aš galimybių pasą, aišku, turėsiu. Bet kiti mano kolegos tikrai nerodys, nes Seimo valdyba neturi teisės reikalauti dokumentų iš Seimo narių. Juk nėra ir negali būti jokios darbo sutarties nei su Seimo valdyba, nei su konservatorių frakcija ar Seimo pirmininke.

Kaip seimo narys sakau: skiepijausi. Jei privatus žmogus pats nusprendžia viešinti savo sveikatos duomenis, jo reikalas, tačiau bandymas įpareigoti tai daryti grasinant sankcijomis – keistas. Tada jis turi deklaruoti savo alergijas bei visas įmanomas negalias?

Lietuvos, o gal ir ne tik jos, eterio žvaigždžių rėkavimai, kad neskelbiantys apie savo skiepus yra „buduliai“ ir „lochai“, yra susiję tik su jų kišene. Daugelis žvaigždžių neturi elementaraus išsilavinimo ir yra įpratę keliauti, valgyti, gerti už pinigus tų, kas juos samdo. Vadinamieji influenceriai per praėjusius metus neteko rėmėjų paramos, jų už dyką nebevežioja į Meksiką ar Turkiją, nėra renginių, kuriuos vesdavo. Todėl jie taip isteriškai ir rėkauja apie paprastus žmones, kad šie durni.

Per praėjusius metus turbūt vienintelė Natalija Bunkė iš visų mūsų žvaigždžių pasakė, kad pirko namą ir net nežino, kur jis. Kitų už dyką nebeaptarnauja kavinės ir restoranai, kuriuose jie anksčiau pietavo. Todėl dėsninga, kad jie niršta. Juk jie nori, kad „chaliava“ tęstųsi, o rėmėjai jų nebesamdo. Tai ir aiškina, kad bet kuris nedeklaravęs skiepų yra „budulis“ arba „lochas“. Jie rėkauja dėl savo asmeninės kišenės, o ne iš pilietinės pareigos.