Rubrika

Dūmų detektorių neturi pusė Klaipėdos rajono gyventojų

Gargždų PGT ugniagesių pagalbos įvairiuose įvykiuose praėjusiais metais prireikė 585 kartus – panašiai kaip ir 2019 m. Pernai Klaipėdos rajone kilo daugiau gaisrų – 215, trečdaliu padaugėjo suodžių gesinimo atvejų, tačiau mažiau liepsnojo automobilių, sodo namelių, ir svarbiausia gaisruose nežuvo nė vienas žmogus.

Mažiau degė automobilių

Pernai Klaipėdos rajone įsiplieskė 215 gaisrų, o ankstesniais metais – 206. Dėl įvairių priežasčių – gedimo elektros instaliacijoje, kuro sistemoje – užsidegė 24 transporto priemonės (2019 m. – 27). Pasak Gargždų PGT vyriausiojo specialisto Arūno Armalio, automagistralėje du vilkikai užsidegė dėl važiuoklės gedimo.

Ugniagesiams teko 4 kartus gesinti gaisrą Dumpiuose, regioniniame sąvartyne, įsiplieskusį dėl savaiminio medžiagų kaitimo. Be to, vasarą tiek pat kartų skubėjo gesinti prie Gargždų miesto stadiono užsidegusios apšvietimo stulpo elektros skydinės. http://gargzdai.lt/300x250_2.html

Nuostolių patyrė sodo namelių savininkai: gaisrai įsiplieskė 13-oje (2019 m. – 17) dėl elektros instaliacijos, šildymo sistemos gedimo, priešgaisrinės saugos reikalavimų neatitinkančių dūmtraukių, taip pat dėl neatsargaus žmogaus elgesio.

Pamiršta išvalyti dūmtraukius

Praėjusiais metais 22 gaisrai nusiaubė gyvenamuosius namus arba butus – tiek pat kaip ir 2019 metais. Tačiau trečdaliu padaugėjo suodžių degimo dūmtraukiuose atvejų. Pernai jų gesinti ugniagesius kvietė 35 kartus, o 2019 m. – 22. Vien gruodžio mėnesį suodžiai įsiplieskė 10 kartų, o užpraėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu – tik 3 kartus.

A. Armalio manymu, įtakos turėjo karantinas, suvaržęs gyventojų judėjimą. Būdami namuose, jie daugiau šildė patalpas. „Gruodis – trečias šildymo sezono mėnuo. Šeimininkai nepasirūpino išvalyti dūmtraukius, nors tai daryti privaloma kartą per tris mėnesius ar net dažniau, priklausomai nuo to, kokiu kuru kūrenama“, – akcentavo pareigūnas.

Pernai 4 gaisrai įsiplieskė katilinėse, o jų pagrindinės priežastys – per arti šildymo įrenginių laikomos degios medžiagos: malkos, pjuvenos, anglys. Iškritus žarijai, jos užsidega ir sukelia gaisrą. Gruodžio pabaigoje Priekulėje užsidegus katilinei gaisras buvo laiku pastebėtas ir užgesintas. A. Armalio teigimu, dažniausiai katilinės įrengtos ūkiniuose pastatuose arba rūsiuose, todėl į gyvenamąsias patalpas ugnis neišplinta ir pavyksta išvengti didelių nuostolių.

Žolę gesino gruodį

Praėjusį gruodį ugniagesiams teko 3 kartus gesinti žolę prie Kairių miško, Stančių kaime ir Kretingalės miestelyje prie geležinkelio. Manoma, jog į nenupjautą išdžiūvusią žolę kažkas numetė nuorūką, o gal dėl iššokusios kibirkšties ji užsiliepsnojo. „Per savo netrumpą praktiką neprisimenu, kad pirmąjį žiemos mėnesį būtume atviroje erdvėje gesinę žolę“, – kalbėjo A. Armalis.

Pavasarį ugniagesiai organizavo prevencinius reidus po atviras erdves, siekdami nustatyti žolės deginimo atvejus, pažeidėjus. Tačiau pastaruosius sulaikyti – retas atvejis Lietuvoje. http://gargzdai.lt/300x250_3.html

Praėjusią vasarą pareigūnai tikrino renginių vietas, nors jų buvo nedaug. „Per Gargždų miesto gimtadienį Minijos slėnyje vyko cepelinų virimo čempionatas. Organizatorių teko įspėti, jog trūko pirminių gaisro gesinimo priemonių – gesintuvo“, – sakė A. Armalis.

Javapjūtės metu tikrinę ūkininkų pasiruošimą darbymečiui pareigūnai pastebėjo, kad jie apsirūpinę gesintuvais, nedegiu audeklu. Pernai gaisras įsiplieskė viename grūdų sandėlyje, sugedus grūdų džiovinimo įrangai.

Pernai Gargžduose iš „Vaivorykštės“ gimnazijos teko evakuoti visą bendruomenę dėl elektros instaliacijos gedimo viename kabinete kilus gaisrui. „Ankstesniais metais ugdymo įstaigose vyko mokomosios evakuacijos pratybos, tą kartą įgytas žinias teko pritaikyti realybėje“, – dėstė pareigūnas.

Koronavirusas apsunkino darbą

Dėl koronaviruso pandemijos ugniagesių darbas tapo sudėtingesnis – jie negalėjo organizuoti įprastinių akcijų „Gyvenkime saugiai“, „Kūrenkime saugiai“. Todėl nelankė gyventojų, kuriems būtų paaiškinę, kaip sutvarkyti krosnis, elektros instaliaciją, įspėję, kad būtina išsivalyti dūmtraukius ir įsigyti dūmų detektorius. A. Armalis akcentavo, jog daugiau nei pusė rajono gyventojų neturi jų. „Betgi šie prietaisai įspėtų apie pavojų, kambaryje kilusį gaisrą ir padėtų išvengti didelių nuostolių. Pernai Vėžaičiuose, viename name suveikus dūmų detektoriui, šeimininkas patikrino gyvenamąsias patalpas ir rado kambaryje degantį kompiuterį, kurį užgesino savo gesintuvu“, – dėstė A. Armalis. Jis patikino, jog pagal bendrąsias gaisrinės saugos taisykles kiekviename gyvenamajame name privalėtų būti ne mažesnės nei 4 kg talpos gesintuvas.

Gargždų PGT neaplenkė COVID–19 virusas: praėjusią savaitę užregistruoti 3 užsikrėtusieji, o trims teko izoliuotis. „Susirgus darbuotojams, neliko pamainos – vietoj keturių dirba trys, vienai tenka dirbti kas antrą parą, – kalbėjo Gargždų PGT viršininkas Tomas Taučius. – Sunku apsisaugoti, išlaikyti reikalaujamą atstumą, kai mūsų buitinės patalpos tokios ankštos.“ Rudenį irgi buvo panaši situacija: susirgus vienam darbuotojui, izoliavosi kiti pamainos vyrai.

---

• Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia gaisruose žūsta kaimo gyventojų. Pernai per nepilnus 12 mėnesių juose žuvo 93, iš jų 71 – kaimo vietovėse. Skaudžių gaisrų daugėja, nes beveik pusė gyventojų kaime nėra įsirengę autonominių dūmų detektorių.
• Šiemet daugiausia žmonių gaisruose žuvo Kauno apskrityje – 23, Panevėžio – 16, Vilniaus – 15, Alytaus – 10, po 8 Klaipėdos (iš jų 3 – Skuodo rajono savivaldybėje) ir Šiaulių apskrityse, Utenos – 6, po 3 – Telšių ir Marijampolės, Tauragės – 1.
• 35 žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo (ankstesniais metais – 26), 19 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 13 – dėl krosnių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 6 – dėl pašalinės ugnies šaltinio, 8 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 – dėl krosnių, židinių, benzininių įrenginių eksploatavimo pažeidimų.
• Žuvusiųjų amžiaus vidurkis – 62 m. Dauguma tragiškų gaisrų kilo nuo 10 iki 20 mėnesio dienos, kai išmokamos pašalpos. Dieną gaisruose žuvo 54 gyventojai, naktį – 38.

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.