Rugpjūčio 10 d. Vilniuje prie Seimo apie 10 tūkstančių žmonių susirinko į mitingą prieš valdžios ketinimą visus Lietuvos piliečius priverstinai skiepyti, o atsisakantiems skiepytis sudaryti nepakenčiamas gyvenimo sąlygas.

Mitingo rengėjai reikalavo Lietuvos Vyriausybės atsistatydinimo: „Dėl dabartinės valdžios Lietuvos Konstitucijos laužymo, vykdomų represijų, žmonių segregacijos ir nelegalių migrantų problemos nesprendimo reikalaujame Vyriausybės skubaus atsistatydinimo ir diskriminuojančių žmones sprendimų atšaukimo! Neisime į darbus ir mitinguosime iki tol, kol ši diktatūrinė I.Šimonytės Vyriausybė pasitrauks ir bus įvykdyti teisėti Tautos reikalavimai!"

Kaip parodė šių metų rugpjūčio pabaigoje vykusi gyventojų apklausa, daugiau nei pusė (54 proc.) suaugusių šalies gyventojų palaiko rugpjūčio 10 d. prie Seimo legaliai vykusį mitingą ir jo reikalavimus (22 proc. visiškai palaiko ir 32 proc. greičiau palaiko), o kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jie nepalaiko šio mitingo ir jo reikalavimų (16 proc. visiškai nepalaiko ir 20 proc. greičiau nepalaiko). Dešimtadalis (10 proc.) respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Trečdalis (32 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad dėl riaušių, kurios kilo prie Seimo po legaliai vykusio mitingo, labiausiai yra kalti radikaliai nusiteikę asmenys, likę prie Seimo pasibaigus mitingui, trečdalis (30 proc.) nurodė, kad dėl to yra kalta Vyriausybė, ketinanti priimti griežtus ribojimus neturintiems imuniteto nuo COVID-19 asmenims. Septintadalis (14 proc.) apklaustųjų dėl kilusių riaušių kaltina mitingo organizatorius, dešimtadalis (10 proc.) mano, kad labiausiai kalti mitinge dalyvavę ir kalbėję politikai ir Seimo nariai, o 4 proc. dėl kilusių riaušių labiausiai kaltina užsienio jėgas, norinčias destabilizuoti situaciją Lietuvoje. Kas dešimtas (11 proc.) respondentas neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Gyventojai, kurie palaiko rugpjūčio 10 d. vykusį mitingą ir jo reikalavimus, dėl po to kilusių riaušių daugiau linkę kaltinti Vyriausybę dėl jos planuojamų priimti griežtų ribojimų (44 proc.), o šio mitingo nepalaikantys dėl riaušių labiau kaltina radikaliai nusiteikusius asmenis (39 proc.) bei pačius mitingo organizatorius (28 proc.).