LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Apie ekologinį ūkininkavimą daugelis jau žino, nieko nenustebinsi, o štai biodinaminis ūkininkavimas dar yra šiokia tokia naujovė. Teoriškai apie jį šiek tiek žinome, o štai savo akimis retas matėme ar iš taip ūkininkaujančių girdėjome, kad galima ne tik išgyventi, bet ir džiaugtis gyvenimu. LR Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vykdomas projektas „Atviras ūkis“suteikė puikią galimybę ūkininkams ir konsultantams aplankyti vieną iš šalyje veikiančių ekologinių-biodinaminių ūkių. Aplankėme Žemaitijos nacionaliniame parke,Visvainių kaimo (Plungės r.)miške pasislėpusį ir šalia pelkės prigludusį sertifikuotą biodinaminį ūkį„Miško sodai“.
Ko reikia žmogui, kad jis būtų laimingas?
Vaiva Jundulaitė-Kosienė ir jos vyras Giedrius Kosa ūkininkavo ekologiškai, tačiau 2013 metais nusprendė pakelti ekologinio ūkininkavimo kartelę – pasirinko biodinaminę kryptį. Kodėl?
„Sutapo ieškojimai bei lemtingi susitikimai. Daug skaitėme apie galimybes išsilaikyti itin prastoje žemėje, juk čia – žvyras! Paaiškėjo, kad įmanoma išsilaikyti. Be to, siekiame ne kiekybės, o kokybės“, – pasakojo ūkininkė.
Biodinamio ūkininkavimo esmė –žemė nenualinama besaikiu naudojimu, o kasmet papildoma biodinaminėmis priemonėmis, skatinančiomis dirvožemio regeneraciją, mikroorganizmų dauginimąsi, humuso sluoksnio atstatymą. Dėl šio proceso užauginamas sveikas pilnavertis produktas.
Pasak Vaivos, biodinaminės krypties pasirinkimo filosofija kyla iš žmogaus ieškojimų, atsakant į klausimą: „Ko reikia žmogui, kad jis būtų laimingas?“
„Miškas, pelkė... pradėjome nuo vaistinių augalų. Mokiausi iš žinomų vaistažolininkių. Palengva išplėtėme biodinaminę kryptį visame 4 ha ūkyje. Turime pievų, sodų, šiltnamių ir 26 arus dirbamos žemės, kurioje auginame daugybės rūšių augalus“, – pasakojo Vaiva.
Produkcijos asortimentas
Nedideliame biodinaminiame ūkyje surandama vietos per šimtui rūšių augalų.
„Auginame vaistinius augalus bei gėles, daržoves (morkas, burokėlius, pupeles, žirnius, ropes, aronijas, svarainius, avietes ir kt.),vieninteliai Lietuvoje auginame dvimetį vaistinį augaląYAM šaknį (Dioscorea batatas)“, – vardijo Vaiva.
Augalų įvairovė biodinaminiame ūkyje yra labai svarbi, nes prastoje žemėje kiekvienais metais reikia taikyti sėjomainą – antrais metais toje pat vietoje derlius itin prastas. O juk čia biodinaminis ūkis, nepripažįstantis cheminių trąšų. Biodinaminiuose ūkiuose naudojamas tik biomasės kompostas, papildant biologiniais preparatais.
Šiame ūkyje dirbama įvertinant ir biodinaminio ūkininkavimo kalendorių, sudarytą įvertinus Mėnulio, Saulės ir planetų padėtį erdvėje.
„Būna, tiesiog jauti, kad tą dieną negali dirbti kai kurių darbų. Pasitikrini kalendoriuje ir matai, kad jausmas neapgavo. Toks kalendorius Vokietijoje sudaromas jau šešis dešimtmečius – viskas išbandyta ir patvirtinta“, – pasakoja Vaiva.
Apie biodinaminio ūkininkavimo pelningumą
Kai kurie tradiciškai ūkininkaujantys svečiai abejojo, tačiau „Miško sodų“ savininkai tikino, kad ūkis dirba pelningai. Žinoma, kokiam nors kelis tūkstančius javų auginančiam Jonui tokio pelno būtų per mažai, tačiau Vaivai ir Giedriui užtenka.
„Dviese ūkininkaujame ir išgyvename, be to, dar sūnų į mokslus Vilniuje išleidome, jį remiame“, – sakė Vaiva.
Pasak Vaivos, jeigu norime ką nors pakeisti savo gyvenime, turime pradėti nuo mąstymo, populiariai kalbant – nuo galvos.
„Turime sau atsakyti: kokios mūsų vertybės, ko siekiame gyvenime? Jeigu mums reikia ko nors kuo daugiau, gal net neverta imtis biodinaminės ūkininkavimo krypties“, – patarė Vaiva.
Žinoma, ūkininkai netinginiauja, turi „suktis“ ūkyje. Štai šiltnamiuose kai kurių kultūrų sugeba nuimti net tris derlius. Kaip tai pavyksta? Pavyksta, kai galvoji ir domiesi.
„Derlius geras. Kai kurie stebisi, pavyzdžiui, mūsų užaugintomis salotomis. Jos ne tik didelės, bet ir išskirtinio skonio – prekybos centruose tokių skanių salotų tikrai nerasite“, – tikina Vaiva.
Kaip jau minėjome, ūkyje plačiai naudojamas biomasės kompostas. Ūkininkė papasakojo, kaip jį gamina. Kompostas irgi kelių rūšių, tarp jų – gaminamas galvijų raguose, kurie pripildomi tam tikrų biomedžiagų ir užkasami į žemę. Vieni užpildyti ragai užkasami pavasarį ir iškasami rudenį, o kiti užkasami rudenį per lygiadienį ir iškasami pavasarį. Tokiu būdu gaunamas ypatingas krištolo preparatas, kuriuo purškiama dirbama žemė. Kiek tokio preparato reikia?
„Naudojame labai nedideles dozes. Viename galvijo rage pagaminto preparato užtenka hektarui žemės“, – šiek tiek biodinaminio ūkininkavimo niuansų atskleidė Vaiva.
Produkcijos perdirbimas
Prieskoninių ir vaistinių augalų perdirbimu užsiimančios Vaivos sesers Nijolės Makiejevienės biodinaminis ūkis yra įsikūręs, kaip ji sako, čia pat, už kelio.
„Daug ką darome kartu, pavyzdžiui, vaistažolių arbatas“, – sakė Vaiva.
Užsukime į Nijolės ūkį. Iš išorės net nepasakysi, kad kukliame namelyje džiovinamos arba vytinamos seserų užaugintos bei surinktos vaistažolės ir kiti augalai. Po to iš jų gaminami ir pakuojami mišiniai arbatoms, prieskoniai. Kiek rūšių? Iš viso 140.
„Kai kurių augalų atskirai pateikiame po kelis produktus, pavyzdžiui, žiedus, uogas, lapus ir šaknis. Gaminame iš viso 40 pavadinimų mišinių ir dar apie 80 pavienių produktų. Pakuojame gavę užsakymus“, – pasakojo Nijolė.
Kiek laiko vaistažolės išsaugo savo savybes?
„Kai kurie augalai, pavyzdžiui, avietės lapai, kaip ir žiedai,gydomąsias savybes išlaiko dažniausiai metus, o erškėčių žiedai – du metus. Uogos ir šaknys gydomąsias savybes išsaugo trejus metus, debesylo šaknis – net keturis metus. Žinoma, vaistažolių veiksmingumą lemia saugojimo sąlygos“, – pasakoja Nijolė.
Įdomu tai, kad panaudojamas ir džiovinant vaistažoles gautas kondensatas. Nijolės mama juo pakeitė tabletes nuo kraujo spaudimo.
Ant sienos – 2017 m. LR ŽŪR padėka Nijolei Makiejevienei už svarų indėlį puoselėjant kokybiško maisto tradicijas ir aktyvų dalyvavimą LR ŽŪR mugėje „Kokybiškas maistas – sveikas žmogus ir aplinka“.
Produkcijos realizavimas
„Miško sodų“ produktus nusižiūrėjo penkios šeimos iš Vilniaus, Klaipėdos bei Palangos. Joms ūkio produkcija tiekiama kiekvieną savaitę. Be to, ūkis dalyvauja mugėse bei gamina dovanas įvairių švenčių proga.
„Pabandžiusiųjų mūsų produktus įtikinėti jų išskirtinumu nebereikia. Žmonės supranta, kad tokių produktų nenusipirks prekybos centruose ar įprastuose turguose bei turgeliuose. Vartodami jie pajaučia, kad biodinaminių produktų reikia mažiau nei vartojamų paprastai“, – sako Vaiva.
„Miško sodų“ ūkyje svečius pasitiko itin linksmas kaimynas Donatas Abrutis, prižiūrintis bitininkystės ūkį „Medaus klėtelė“. Jo bitutės labai laukiamos Vaivos ūkyje.
Prie biodinaminio ūkininkavimo ūkininkai prisiduria atlikdami edukacinę veiklą moksleiviams ir kolegoms ūkininkams. Ūkyje svečiuojasi turistai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių, ypač daug turistų atvyksta iš Vokietijos. Be to, žiemą Vaiva randa laiko prisėsti prie audimo staklių.
„Atviro ūkio“ projekto tikslas– nacionaliniu mastu viešinti įvairiose Lietuvos apskrityse sėkmingai veikiančius ūkius, pasinaudojusius KPP priemonėmis, išsiskiriančius inovacijų, tvaraus ūkininkavimo, kooperuotos veiklos, trumposios maisto grandinės, originalių verslo idėjų, žiedinės bioekonomikos taikymu bei prisidedančius ne tik prie šalies, bet ir prie visos Europos tvarios žiedinės bioekonomikos plėtros, naudingos Europos visuomenei, aplinkai ir ekonomikai. Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.
