Kas dieną – vis po naujieną: Klaipėdoje, Utenoje, Kėdainiuose, Vilniuje… Visiems staiga atsivėrė akys ir kilo pasiryžimas aplinkos teršimui padaryti galą. Seimas susirinko į neeilinę sesiją. Neatsakingų pramonės įmonių sukelti juodi debesys pranašauja, kad iš stalčių veikiausiai bus ištraukti ūkininkų veiklai nepalankūs teisės aktų projektai.

Įkarštį skatina skandalai

Ketvirtadienį į neeilinę sesiją Seimas susirinko dėl aplinkos apsaugos efektyvumo ir taršos prevencijos įstatymų pataisų paketo, kuris buvo svarstomas nuo praėjusių metų liepos.

Politikų entuziazmas spręsti problemas padidėja po kiekvieno aplinkosauginio skandalo. Aplinkosauginių įstatymų pataisų aktualumą išryškino gaisras Alytaus padangų perdirbimo įmonėje. Metams baigiantis parlamentarų įkarštis tarsi sumažėjo, tačiau nubudo kartu su „Grigeo“ skandalu. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas sausiui įpusėjus sujudo svarstyti pataisas, kurios du mėnesius buvo nejudintos. Atsižvelgiant į naujausius įvykius, atsirado patobulinimų – papildymų, patikslinimų. Trečiadienį komitetas baigė svarstyti klausimą, todėl skubiai sušaukta neeilinė Seimo sesija.

Gaisrų gesinimo stilius tęsiasi, nors problemos yra įsisenėjusios. Tokiam darbo organizavimo stiliui parlamento senbuviai nepritaria, bet sutartinai pripažįsta, jog aplinkosaugos sistemoje pokyčiai reikalingi.

Svarstė, kas kaltas

Spalvingoje diskusijoje buvo pasvarstymų, kodėl gi įsisenėjusios aplinkos taršos problemos iki šiol nebuvo sprendžiamos. Įvardyta ne viena priežastis: A – aplinkosaugos inspektoriai buvo „bedančiai“: neturėjo teisės be perspėjimo įeiti į įmonės teritoriją, neturėjo galios sustabdyti teršimo leidimą, o įstatymų pataisos taps tokiu įrankiu. Galima bus atlikti netikėtas patikras; numatyta aiški atsakomybė privalomojo nurodymo nepaisymo atveju, atsiras galimybė veiklą stabdyti nedelsiant; kaip aplinkos tarša bus kvalifikuojamas teritorijos už įmonės ribų šiukšlinimas; pajudės kvapų kontrolės įmonėse problema – tam bus suteiktas mandatas visuomenės sveikatos specialistams. Be to, svarstoma, kad aplinkos teršėjai bus paskatinti investuoti į taršą mažinančias technologijas, mat aplinkos taršos mokestis bus du tris kartus padidintas.

B – buvo korumpuotų pareigūnų: aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai žmonės esą dabar siunčia informaciją su nuotraukomis, kokius prabangius „penkiaaukščius“ namus turi pasistatę kai kurie inspektoriai, gaudami palyginti mažus atlyginimus. Ministras patikino, kad yra pasirengęs sistemą išgydyti.

C – tai bene įdomiausiai nuskambėjęs teiginys, esą kai kurios įmonės buvo globojamos aukščiausių politikų, ir tik dabar atsirado sąlygos teršėjus prigriebti.

Tiesa, du pastarieji punktai yra labai migloti, neparemti jokiais konkrečiais faktais ir įrodymais. Pagaliau su įstatymų pataisomis nieko bendra neturi.

Trumpai drūtai: po svarstymo aplinkosauginiam pataisų paketui buvo pritarta. Antradienį Seimas dėl jo balsuos dar kartą.

Įpareigos Valstybės kontrolę

Seimo posėdyje taip pat buvo pritarta, o antradienį pakartotinai balsuojama dar dėl vieno susijusio dokumento – įpareigojimo Valstybė kontrolei iki gegužės 1-osios atlikti valstybinį auditą, jo metu įvertinti aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumą bei rezultatyvumą.

Auditui parinktas trumpas terminas. Mat šios kadencijos Seimo laikas jau eina į pabaigą, o parlamentarai dar nori pagal būsimo audito išvadas parengti bei priimti reikiamus teisės aktų pakeitimus.

Valstybės kontrolė į esamas problemų valdymo spragas dėmesį atkreipė dar 2008 m. pabaigoje užbaigtame valstybiniame audite dėl ekstremalių situacijų valdymo organizavimo.

Audito ataskaitoje minimi pavyzdžiai… 2002 m. kilus durpynų gaisrams aplink Vilnių ekstremali situacija nebuvo skelbiama (degė daugiau kaip 600 ha plotas), padariniams likviduoti prireikė 21 dienos. O 2008 m. gaisrui Rokiškio r. Juodupės sen. esančiame Degėsynės durpyne (100 ha) užgesinti prireikė penkių dienų. Savivaldybės administracija apie parą delsė priimti sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos, kariuomenė buvo pasitelkta praėjus 18 val. nuo gaisro pradžios. Be kita ko, tuomet audito ataskaitoje buvo konstatuota: „Ekstremalios situacijos paskelbimo procedūra nėra reglamentuota, todėl iškyla sunkumų priimant sprendimus dėl ekstremalios situacijos paskelbimo ir priemonių jai likviduoti taikymo, o tai gali padidinti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai bei padidinti turtinius nuostolius“.

Neseni įvykiai rodo, kad žinybiškumo, sprendimų priėmimo problema niekur neišnyko. Gaisras Alytuje buvo kaip karšta bulvė: Vilnius manė, kad tai vietos lygmens dalykas.

Kokia Seimo „agrarininkų“ pozicija?

Audringose diskusijose dėl aplinkosauginių reikalų Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai prie mikrofono nesiveržė. Paskutiniu žodžiu dėl garsiojo aplinkosauginio paketo tapo išvada, priimta lapkričio viduryje.

Šią savaitę komitetas rinkosi į pirmąjį šių metų posėdį. Svarstymų kryptis, tiesą sakant, skiriasi nuo aplinkosauginių nuotaikų bangos pakilimo.

Iš tiesų yra sudėtinga: kaip sėkmingai išlaviruoti tarp pavojingų politinių slenksčių – išaugus aplinkosauginių problemų aktualumui apsaugoti žemdirbius, kad jie nepagrįstai nenukentėtų, apginti ūkininkų interesus?

KRK pakvietė Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. rengėjus paaiškinti: kaip atsitiko, kad paskutinę praėjusių metų darbo dieną dokumentas buvo patvirtintas Vyriausybėje ir perduotas Europos Komisijai (EK) tačiau nebuvo tinkamai suderintas su socialiniais partneriais, o žemės ūkio sričiai numatyti įpareigojimai yra žalingi Lietuvai.

Pagal Nacionalinį planą, žemės ūkis CO₂ emisijas iki 2030-ųjų turi sumažinti 9 proc. Tokį įpareigojimą KRK ryžtingai kritikuoja: tai reiškia, kad Lietuvos žemdirbiams ir ateityje nelemta pasivyti Vakarų Europos lygio. Skirtingai nei Lietuva, Estija žemės ūkio gamybos intensyvumo mažinti neketina, didesnius klimato kaitos valdymo įsipareigojimus paskirstė kitiems sektoriams.

Paaiškėjo, kad bene didžiausia kaltė tenka ankstesnei ŽŪM vadovybei, mat kaip tik ji pritarė tam, kad žemdirbiams būtų numatyti papildomi įsipareigojimai, kurie ateityje mažintų jų konkurencingumą. Neapgynė sektoriaus, kurį ši Vyriausybė laiko prioritetiniu.

Numatytos žemės ūkio pokyčių kryptys, kuriomis ketinama švelninti klimato kaitą (taikyti neariminę technologiją, plėsti ekologinę gamybą, mažinti kuro sąnaudas ir pan.), politikams taip pat yra rodiklis, kad nacionalinį dokumentą rengė su žemės ūkiu nesusiję žmonės.

Seimo „agrarininkai“ pasisako už tai, kad būtų grįžta prie Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m., žemės ūkio sričiai aktualių klausimų. Dėl to nutarta kreiptis į Seimo valdybą.

Laukiama, kol birželio mėnesį EK Lietuvai pateiks savo pastabas dėl nacionalinio dokumento. Įdomu, kiek Seimui pavyks jį pakoreguoti. Ir… ar ryšis dabar parlamentas sudaryti darbo grupę tam, kad žemės ūkiui numatytų įpareigojimų naštos dalis būtų sumažinta? Pagal vyraujančias bendras nuotaikas, tai mažai tikėtina.

Irma DUBOVIČIENĖ