Jei šiuo metu į krosnį metate akmens anglis ar durpes, tai gali būti vieni iš paskutiniųjų metų, kai šildotės tokiu būdu. Seimas artimiausiu metu svarstys, ar uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą ir plėsti galimybes savivaldybėms imtis oro taršos mažinimo iniciatyvų. Jei parlamentarai pritars, draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglis, lignitą, durpes – įsigalios nuo 2026 m. gegužės 1 d. Išimtis bus taikoma tik pramoninėms krosnims.

Anglimis šildosi nuo seno

Šią savaitę spustelėjus šaltukui, krosnys dirba didesniu pajėgumu. Nuo jaunystės iki dabar savo seną trobelę Stasys Andrulionis iš Jurbarko r. šildo būtent anglimis. Vyriškis sako, kad taip jau įpratęs, o anglių jis su vaikais nusipirko seniai, todėl nesuka galvos dėl išaugusių kainų.

Paklaustas, ar girdėjo, kad Seime svarstoma drausti gyventojams šildytis taršiu kietuoju kuru, senolis nustebo. „Kur man reiks tada anas dėt“, – plačiai nusišypsojo senolis, juokaudamas, kad iš anglių sriubos nevirs.

Jis sako, kad pats keisti katilo negali, nes tam neturi sveikatos, o ir pensija kukli, todėl jei jau tvarka pasikeis, tuomet įpareigos vyriausią sūnų pasirūpinti nauju katilu arba malkomis, briketais.

Kietasis kuras – vis retesnis

Akmens anglimi krosnis kūrenti lietuvaičiai daugiausia įprato sovietų okupacijos laiku. Tuo metu anglis buvo pigesnė alternatyva, o ir kaitra buvo didesnė nei kito kietojo kuro. Tačiau su laiku vis daugiau privačių namų perėjo nuo anglių prie malkų, nuo malkų prie briketų ir kitų alternatyvių šildymosi būdų. Prasidėjus plataus masto karui, kai Rusija užpuolė Ukrainą, anglies kainos šovė į rekordines aukštumas, todėl anglies populiarumas dar labiau sumenko.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė sako, kad, jų turimais duomenimis, 2019 m. kas dešimtas namų ūkis, turintis kietojo kuro katilą, naudojo akmens anglį. Šiemet tokių ūkių jau per pusę mažiau.

„Tendencija yra teigiama, gyventojai su valstybės ir savivaldybių pagalba vis aktyviau keičia kietojo kuro katilus ir pereina prie atsinaujinančių išteklių“, – tikino A.Kazlauskienė.

Teisė ir pareiga

Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos (AM) parengtoms Aplinkos apsaugos įstatymo, Aplinkos oro apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kurios padės spręsti lokalias taršos problemas miestuose, miesteliuose, gyvenamosiose teritorijose ir sustiprins savivaldybių galias įgyvendinant funkcijas aplinkos apsaugos srityje.

Numatoma nuo 2026 m. gegužės 1 d. uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą (akmens anglis, lignitą, durpes), išskyrus atvejus, kai toks kuras dėl jo aukšto šilumingumo yra technologijos dalis pramoninėse krosnyse.

Aplinkos ministras tikisi, kad šiais įstatymų pakeitimais visoms šalies savivaldybėms bus suteikiama ne tik teisė, bet ir pareiga imtis oro taršos mažinimo iniciatyvų, o tose gyvenamosiose teritorijose, kur tarša didžiausia, nustatyti papildomus normatyvus ar taisykles.

Anglis atpigo, bet jos nebenori

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos (LSSA) prezidentas Rolandas Bružas pripažįsta, kad meilė anglims sodybose ir privačiuose ūkiuose išblėso ne dėl siekių tausoti aplinką, o dėl stipriai išaugusių anglies kainų.

„2021 m. anglies kainoms išaugus kone dvigubai, didelė dalis žmonių ėmė šildytis malkomis arba pasinaudoję parama įsidiegė pažangesnius šildymosi būdus, pavyzdžiui, „oras-oras“, „oras-vanduo“ sistemas. Nors anglys atpigo, šiandieną jomis ar kitu iškastiniu kuru šildosi tiktai labai mažas procentas šalies gyventojų. Žinoma, mes tyrimo neatlikome, tačiau apie tai daug diskutavome mūsų asociacijoje. Apie siūlymą drausti kūrenti anglis, durpes ir kitas taršias, kenksmingas medžiagas dar diskutuosime lapkričio pabaigoje. Tarp kitų klausimų ir šis yra mūsų darbotvarkėje. Tikiuosi, kad AM atstovai ras laiko atvykti ir atsakyti į mūsų klausimus“, – pratęsti diskusijas tikisi R.Bružas.

Jam antrina ir Endriejavo (Klaipėdos r.) seniūnė Laimutė Šunokienė. Pasak jos, akmens anglimi kaimuose ir miesteliuose šildytis nori vis mažiau gyventojų ir dėl kitos priežasties. Anglis ne tik pabrango – ją reikia sandėliuoti, o ne visi turi tam tinkamas patalpas.

„Mūsų seniūnija jau penkti metai šildoma geoterminiu šildymu, naujieji kultūros namai ir biblioteka taip pat šildysis tokiu būdu. O pavieniai gyventojai daugiausia šildosi senomis krosnimis, bet į jas meta malkas. Tokių krosnių gyventojai keisti neskuba, nes ant jų dar kai kas ir maistą gamina“, – pažymi pašnekovė.

Kaltinėnų (Šilutės sav.) seniūnas Antanas Bertašius taip pat pastebi, kad anglimi šildosi retas sodietis jo krašte, dažniausiai krosnin keliauja briketai.

„Mūsų seniūnija kaimiška. Vieni žmonės apsirūpina malkomis iš savo miško arba jas perka, kiti renkasi briketus. Dabar jau niekas nenori anglių – kas nori vaikščioti paišinas? Anglys sunkios, vyresniems žmonėms sunkiau jas kūrenti, o briketai supakuoti, juos kūrenti daug patogiau, švariau, be to, mažiau aplinka teršiama“, – užtikrina pašnekovas.

Brangu net ir su kompensacija

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žadėjo, kad gyventojai ir toliau gaus subsidijas pasikeisti taršius šildymo įrenginius. Socialiai remtiniems asmenims bus kompensuojama 85 proc. išlaidų, kitiems – 50 proc. išlaidų, taip pat sudarytos galimybės norintiesiems jungtis prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo.

LSSA prezidentas tikisi, kad gyventojai pasinaudos galimybe pasikeisti senus ir taršius katilus į naujesnius, tačiau atkreipia dėmesį, kad net ir naudojantis kompensacija pakeisti katilą yra nepigus malonumas. Be to, pastaraisiais metais brango ir medžio granulės, todėl reikia kruopščiai skaičiuoti, koks šildymosi būdas bus palankiausias piniginei.

„Manau, kad dėl kompensacijos kreiptųsi daugiau gyventojų, tačiau norint gauti paramą reikia atitikti nemažai kriterijų, tarkime, namas turi būti apšildytas. Tokios kartelės neperlipa nemažai kaimiškų sodybų, – teigia R.Bružas. – Nors kompensacija nemaža, alternatyvūs katilai išlieka brangūs. Tarkime, pastaraisiais metais brango ir medžio granulės, todėl gyventojai nelabai nori investuoti į granulinius katilus. Ne visi kaimo gyventojai, ypač senjorai, gyvenantys tik iš pensijos, ir socialines išmokas gaunančios šeimos, net ir su kompensacija, gali sau leisti nusipirkti, tarkime, granulinį katilą.“

Renkasi pigiausią

Tuo metu vienos katilais prekiaujančios elektroninės parduotuvės atstovas Artūras pastebi, kad, nepaisant kietojo kuro kainų, žmonės ieško alternatyvų ir vietoje anglimis, malkomis kūrenamos krosnies renkasi granulinius židinius. Kadangi įmonė padeda klientams užpildyti paraiškas kompensacijai gauti, seno tipo katilus žmonės keičiasi gana noriai. Per metus, preliminariais Artūro skaičiavimais, su kompensacija naujas krosnis įsigijo šimtas klientų.

Tie, kas perka be kompensacijos, dažniausiai renkasi kietojo kuro katilus, tik vietoje anglių degina malkas. Priežastis paprasta – tokio tipo katilai išlieka pigiausi. Anot pašnekovo, tokias krosnis renkasi ne tik pensininkai, bet ir jaunos šeimos, kurios tiesiog neišgali įsigyti brangesnių.

„Sename name šilumos siurblio „oras-oras“ nepastatysi, nes namas nelaiko šilumos. Be to, elektros kaina didelė – kas nori ir gali mokėti už šildymą 400 Eur per mėnesį? Kai kuriems provincijoje gyvenantiems žmonėms tai tiesiog per didelė prabanga“, – tikina katilais prekiaujančios įmonės atstovas Artūras.

Kontrolė – savivaldybės rankose

Jei numatyta tvarka bus priimta, savivaldybių administracijų tarnautojams bus suteikiama teisė vykdant aplinkos apsaugos kontrolę patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.).

AM pranešime teigiama, kad savivaldybės taip pat galės apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, kai aplinkos oro užterštumas azoto oksidu ar kietosiomis dalelėmis KD2,5 viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą lygį, ir nustatyti buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisykles, pavyzdžiui, katilams, židiniams, smulkiems remonto darbams.

Planuodama priimti sprendimą riboti taršią kuro rūšį, savivaldybė privalės suteikti pakankamą laikotarpį arba finansines paskatas gyventojams, kad jie galėtų pasiruošti ir prisitaikyti prie numatomo draudimo.

Administracinių nusižengimų kodekse siūloma numatyti administracinę atsakomybę už buitiniams taršos šaltiniams taikomų aplinkos oro taršą ribojančių reikalavimų ir taisyklių pažeidimą gyvenamosiose teritorijose. Nagrinėti šiuos administracinius nusižengimus būtų suteikiama teisė savivaldybių administracijų valstybės tarnautojams.

Savivaldybių tarybos organizuotų patikrą, ar asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas ar eksploatuojantys individualiųjų nuotekų valymo įrenginius, vykdo šių įrenginių priežiūrą nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše bei nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente nustatyta tvarka. Taip pat savivaldybėms būtų suteikiama teisė vykdyti neteisėto atliekų deginimo buitiniuose taršos šaltiniuose kontrolę.

Skatina pereiti prie elektros

LSA patarėja aplinkos ir energetikos klausimais A.Kazlauskienė savo ruožtu tikina, kad savivaldybės suteikia ne vieną galimybę siekti švaresnės aplinkos. Iš savivaldybių biudžetų gyventojams skiriamos kompensacijos netaršiam kurui.

„Savivaldybės taip pat skatina elektros naudojimą šildymui – kompensuoja didžiąją išlaidų dalį gyventojams perėjus prie šildymosi elektra. Be to, tarybų sprendimu savivaldybės iš savo biudžetų gali skirti paramą katilų keitimui mažas pajamas gaunantiems asmenims bei asmenims su negalia. Gyventojai visomis šiomis galimybėmis noriai naudojasi“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad egzistuoja ir valstybės lygmens parama – Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) subsidijuoja taršių katilų keitimą fiziniams asmenims.

APVA Nacionalinių programų valdymo departamento Klimato kaitos skyriaus patarėjas Egidijus Petraitis „Valstiečių laikraščiui“ patikslino, kad APVA administravo du kvietimus, kurie susiję su kompensacinėmis išmokomis socialiai remtiniems asmenims. 2022 m. APVA pasiekė 131 paraiška, 2021 m. – 169 paraiškos.

E.Petraitis pažymėjo, kad pagal turimą informaciją AM artimiausiu metu neplanuoja skelbti analogiškų kvietimų. Tikėtina, kad tokius kvietimus bus galimybė finansuoti iš socialinio klimato fondo, bet jis pradės veikti negreitai, t.y. 2026 m.

Kai kurios savivaldybės pačios imasi iniciatyvos. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, rūpindamasi visuomenės sveikata, nustatė, kad mieste iš viso negalima deginti taršaus kuro.