Šlyninkos kaimo (Zarasų r.) malūnininkai Regina Veselienė ir Stasys Sutkauskis saugo seną tradiciją – savo malūne mala miltus ir kepa duoną, pyragus, meduolius, blynus, kūčiukus. Malūnas kaimui tarnauja nuolat, o prieš šventes – ypatingai lankomas.
Kūčiukų laikas
Malūno šeimininkės teigimu, malimo tradicija perduota iš ankstesnės kartos, o kepykla atsirado vėliau, tai jau buvo jų pačių sumanymas. Dabar jiems tai ne tik verslas, bet ir gyvenimo būdas. Produktus mielai degustuoja visi trys malūno šeimininkai – Regina ir Stasys bei amžiumi vyriausioji 94 metų malūnininkė Stefanija Malakauskienė, kuri yra Reginos mama.
Šiemet kepti kūčiukus jie pradėjo lapkričio pabaigoje ir keps, kol šios produkcijos žmonėms reikės. Kūčiukų sezonas paprastai kasmet prasideda nuo gruodžio 1-osios. Kūčiukai paklausūs visą gruodžio mėnesį. Malūno kepėjai šventes pajuto vos prasidėjus Adventui – pas juos padidėjo lankytojų srautai. Malūno savininkai pasakojo, kad savaitgaliais būna labai daug svečių, o atvykusieji ne tik dalyvauja edukacijose, bet ir namo išsiveža kūčiukų, todėl kasdien juos pradeda kepti nuo ankstyvo ryto.
Tradicinių kūčiukų kepimas jiems labai atsakingas, bet kartu ir didelį malonumą teikiantis darbas. „Mes šio sezoninio darbo laukiame visus metus. Tai ir džiaugsmingas darbas, labai smagu, kai iškepti kūčiukai žmonėms patinka, sako, kad yra minkšti, skanūs. Mums ir patiems palankus metas – minkant tešlą, formuojant miniatiūrinius gaminius labai gerai dirba rankų motorika“, – linksmai pasakojo malūnininkė.
Kepiniams – šilti miltai
Greta malūno įkurtuose Amatų namuose į kepimo procesą įtraukiami ir svečiai. Nuo gruodžio pradžios į Šlyninkos malūną važiuoja ekskursijos, šeimos, pavieniai žmonės. Jiems vietoje sukurtos sąlygos turiningai praleisti laiką, todėl šis malūnas – gausiai turistų lankoma vieta.
„Mes turime autentišką malūną, kuriam jau daugiau nei 300 metų, bet jis dar iki šiol puikiai veikia pagal paskirtį. Jame malūnininkas mala grūdus“, – pasakojo malūno savininkė R.Veselienė.
Pikliavotus miltus išgauna girnomis, dar siūlo ir valcuotų miltų. Iš vietoje susimaltų miltų jie kepa pyragus, kūčiukus. R.Veselienė sakė, kad tokie miltai pasidaro tik iš gražaus ir balto grūdo viduriuko, o patys miltai – labai susmulkinti ir itin baltos spalvos, užtat ir kūčiukai būna skanūs.
Jos teigimu, labai svarbu, kad miltai būtų šilti – jie niekada
neruošia mielinės tešlos iš šaltų miltų. Malūnininkė pataria ir kitiems, prieš ruošiant
tešlą mieliniams gaminiams, leisti miltams natūraliai apšilti. Anot pašnekovės,
šilti miltai veikia daug geriau.
Šlyninkos vandens malūnas – 300 metų iki šių dienų veikiantis unikalus technikos paveldo statinys su išlikusia autentiška įranga. Čia gaminami tautinio paveldo miltai, kruopos, sėlenos.
„Mielinė tešla ir mielinis gaminys mėgsta nedidelius temperatūros svyravimus. Tam, kad nebūtų savotiško šoko, miltai į kepyklos patalpas atnešami iš vakaro, nes mielinei tešlai reikalingas trumpas užplikymas, geras išmaišymas ir kilimas. Jeigu miltai šalti, sumaišyta tešla gali net nepakilti“, – pastebėjo R.Veselienė.
Kasdien 10 kg kūčiukų
Šlyninkos kepykloje darbas prasideda anksti ryte. Pirmosios ateina šeimininkutė ir pati savininkė, nes tai ne vieno žmogaus darbas. Pirmiausia moterys pasirūpina, kad būtų tinkamai iškūrenta duonkepė krosnis, taip pat iš anksto užmaišo tešlą.
Kasdien moterims reikia iškepti daug kūčiukų ir ruošimo procesas
reikalauja daug kruopštaus rankų darbo. Pats malūnininkas S.Sutkauskis taip pat
dalyvauja šiame procese. Jis vakare atneša šeimininkėms miltų.
„Mes jau anksti ryte juos imame, semiame, dedame priedus – sausas mieles, dėl saldumo įberiame cukraus, gardiname aguonomis, užpilame šiltu pienu ir tada viską sumaišome. Mes naudojame tik sausas mieles“, – recepto ingredientus pristatė, bet visiškai iki galo recepto neatskleidė Regina, priminusi, kad itin svarbu „nesudeginti“ mielių – per daug neužkaitinti pieno.
Per dieną jie prikepa tiek kūčiukų, kiek reikia. Jeigu tą dieną nėra edukacinės programos, neatvyksta į malūną vaikų grupių, per dieną iškepa apie 10 kg kūčiukų. Į 1 kg telpa daug, nes jie labai mažiukai, lengvi, kruopščiai daromi rankų darbo gaminiai. Vos ištrauktų iš duonkepės krosnies karštų kūčiukų nesveria, jiems leidžiama atvėsti, tada pats malūnininkas juos susveria, o atvykus lankytojams, parduotuvėlėje bendrauja su jais.
Pasistiprina „razavų“ miltų blynais
Tradiciją kepti kūčiukus malūnininkai tęsia ne vienus metus.
Šiame malūne perimtas Zarasų krašto (aukštaitiškas) senųjų šeimininkių kūčiukų
gaminimo receptas.
Kūčiukus kepa ir įvairios kepyklėlės, konditerijos cechai, įvairiose parduotuvėse jų galima nusipirkti jau ne tik lapkričio, bet ir spalio mėnesį. Bet dažniausiai tai yra masinės gamybos produkcija.
Šlyninkos malūne saugoma ir dar viena tradicija – kūčiukų ir pyragų kepimas iš vietos ūkininkų išaugintų grūdų sumaltų miltų. Tokia tradicija jau yra tarsi šventa ir jos laikomasi. Iš vietos ūkininkų išaugintų grūdų malūne sumalami miltai, o iš jų Šlyninkų kepėjai visus metus kepa duoną, pyragus, o artėjančių Kalėdų švenčių laukimo laikotarpiu pagal populiarumą pirmauja kūčiukai.
Gruodžio mėnesį malūne lankosi moksleiviai, darželinukai ir turistai. Jie apžiūri senovišką malūną, patys savo rankomis gali iš grūdų sumalti miltų. Vienoje iš edukacijų susipažįsta, kaip duonkepėje kepama duona. Svečiai vaišinami, pakviečiami į degustacinius pietus. Šeimininkai vaišina savo kepyklos kepiniais.
„Mes karštam patiekalui turime tautinio paveldo produktą – „smetoniškus“ blynus. Juos mes ruošiame ir kepame iš pilno grūdo miltų. Advento laikotarpiu mūsų programų vaišėse be blynų yra pyragai, pyragėliai, kūčiukai“, – pasakojo malūno šeimininkė.
Pasak R.Veselienės, gruodis yra laukimo ir džiaugsmo laikotarpis, kuriam reikia ruoštis. Kūčiukų kepimo metu jie ir atvykusiems svečiams primena Kūčių papročius, lietuviškas šeimų tradicijas, kokie patiekalai būtini ant garbingo Kūčių stalo. Vaikai sužino, kad kūčiukai dar vadinami šližikais, prėskučiais. Akcentuoja, kad dar iš vakaro būtinai namuose turi būti Kūčių stalui prikepta kūčiukų, namai išvalyti, paruošti, papuošti. Amatų namuose erdves puošia senoviškomis dekoracijomis. Ir jaunieji lankytojai edukacijoje gamina dekoracijas, parašo ir palieka laiškučius Kalėdų Seneliui, kuriuose išsako norus.
Neseniai malūne lankėsi darželinukai. „Dabar mes siūlome, o vaikai pasirenka patys – jie gali gaminti ir kepti kūčiukus arba meduolius. Ką auklėtojos pataria, ko jie patys nori. Bet jie gauna dovanų savo išsikeptus meduolius, o papildomai gauna dovanų ir kūčiukų. Patys išsikepę kūčiukus, vaikai išsiveža į namus, tėveliams papasakoja, kaip jų pirščiukai padarė juos“, – pasakojo malūno savininkė.
Kepa sotesnius, pristato senovinius
Malūnininkė R.Veselienė neneigė, kad šiuo metu jie kepa minkštus, sotesnius kūčiukus, nes tokių žmonės ir pageidauja. „Pilnesnių“ kūčiukų receptūroje visko daugiau – naudojamas pienas, nes su juo kūčiukai iškepami skanesni. Malūno svečiai recepto nemato – jie Amatų namuose mato tiktai pakilusią tešlą, o prieš tai pamato, kaip sumalami miltai.
„Svečiams atvažiavus, pradedant edukacinę programą, mūsų kūčiukų tešla, kurią vadiname minkle, jau būna paruošta ir pakilusi didžiuliu bokštu. Lankytojai stalą pabarsto miltais ir iš pakilusios tešlos gali formuoti mažus kūčiukus. Tada juos dėliojame ant kepimo skardos ir šauname į duonkepę. Į karštą krosnį įkišti kūčiukai labai greitai kepa, bet kepimo metu dar turime kūčiukus pajudinti, pamaišyti, taip jie tolygiau iškepa. Jie labai mažiukai, todėl duonkepėje iškepa per 3–5 minutes“, – pasakojo kepėjai.
Tik labai retais atvejais kūčiukai netyčia per daug pakepa. Todėl šeimininkai pašovę kepimo skardą su kūčiukais į krosnį, nuo jos nesitraukia, nes labai greitai turi maišyti ir po to traukti iš krosnies. Tada, kai iškeptus ištraukia, pila ant stalo ir ragauja. Ragavimo laikas tampa savotiška pertraukėle tarp darbų. Anot R.Veselienės, kūčiukų kepimui reikia mažesnės temperatūros, duonkepė kūrenama trumpiau, o duonos kepimui jau kūrenama ilgiau, kaip ir priklauso, kad duona gerai iškeptų. Jeigu kūčiukai kepa vos 3–5 minutes, tai duona kepa 3,5–4 valandas.
Paragavę ką tik iškeptų kūčiukų, lankytojai vėl tęsia edukaciją. Jeigu skanūs, tada kepa toliau, bet daro pertraukėles, kad vis galėtų ragauti. Amatų namai pakvimpa kepiniais. Nesuvalgytus kūčiukus sudeda į dubenėlius ir jie stovi ant darbastalio. Vaikai nuo pirštų nusipūtę miltus vis jų paragauja, džiūgauja, kad greitai pavyko išsikepti.
„Mes juos ragaujame dar karštus, bet pagal tradiciją Kūčių stalui kūčiukai nuo senų senovės yra kepami Kūčių išvakarėse. Pagal senąją tradiciją kūčiukai tą dieną kepami be pieno, tik iš miltų, vandens ir su aguonomis, nes yra pasninko laikotarpis, o per Kūčias negalima valgyti nei pieno produktų, nei riebių mėsiškų valgių. Tinka, kas pagaminama iš miltų. Dabar žmonės nei miestuose, nei kaimuose tų senųjų tradicijų nelabai ir laikosi. Dažnai nori kūčiukais pasirūpinti iš anksto“, – pastebėjo malūnininkai, nes iš anksto sulaukia ir užsakymų.
Kūčiukai, kurių tešla suminkyta su vandeniu, be pieno, anot pašnekovės, labai greitai sukietėja. Kietus kūčiukus žmonės deda į aguonų pieną ir suminkštėjusius valgo per Kūčias. Toks būdavęs senolių patiekalas. Dabar daugelis nori skanių, minkštų, pagerintų kūčiukų. „Mūsų ir yra tokia receptūra – iškepame minkštus kūčiukus, juos susveriame, sufasuojame ir parduodame savo Amatų namų parduotuvėlėje“, – kalbėjo malūno savininkai.
Gyvenimo būdas
Kepyklėlės produkcijos į turgelius malūnininkai neveža. Anksčiau, kol vietoje neturėdavo tiek daug lankytojų, su kepiniais keliaudavo į miestelių prieškalėdines muges, eglučių įžiebimo šventes. Dabar to daryti nereikia, pas juos žmonės patys atvažiuoja. Šeimininkai sakė, kad atvykimo trauka yra, nes patiems savo akimis įdomiau pamatyti malūną, grūdus, iš jų sumalamus miltus, todėl neatima iš lankytojų tokios progos.
R.Veselienė „Valstiečių laikraščiui“ minėjo, kad gruodžio mėnesio savaitgaliais kiekviena diena pas juos užimta, kepėjai priima nuo 40 iki 70 žmonių, daugiausia vaikų grupes. Kol dar nėra lankytojų, iš anksto iškūrenama duonkepė krosnis, suminkoma kūčiukų tešla, kad tolesnis darbas vyktų greitai, o atvykus svečiams jau turėtų šviežiai iškeptų kepinių vaišėms ir prekybai.
Šis malūnas yra privatus, o trys savininkai, vadinami malūnininkais, čia ir gyvena, ir dirba. Tą daro jau kelinta jų šeimos karta, skaičiuojanti 80 metų nenutrūkstamą veiklą. Nuo jos dar nėra atitrūkusi ir senoji malūnininkė S.Malakauskienė. „Mama visada paragauja, yra produkcijos degustatorė. Visada jai nešame ragauti kepinius“, – prisipažino Regina.
Jos tėvai kepimo tradicijos neturėjo, jie tik malė. Kai dukra su vyru atvyko padėti mamai, Regina su vyru sugalvojo veiklą praplėsti – įkurti dar ir kepyklą, Amatų namus. Plačiau užsiimti, ne tik malti grūdus. To imtis paskatino sumažėjusios grūdų malimo apimtys. Anksčiau malūne grūdus maldavo tie ūkininkai, kurie patys sėjo, patys kūlė ir patys vežė į malūną. Šie žmonės nepirko miltų parduotuvėse, naudojo iš savo aruodo. Dabar tokių ūkininkų belikę vienetai. Ir tai jie didelėse fermose turi savo malūnėlius, gyvuliams patys susimala grūdus pašarams. Tokias paslaugas teikia ir Šlyvintos malūnas.
Malūnininkai ir patys iš pasirinktų Zarasų rajono ūkių perka sau grūdus (rugius, avižas, kviečius, miežius), gamina ne tik paprastus, pilno grūdo, pikliavotus, valcuotus miltus, bet ir įvairiausias kruopas.
Malūno veikla įdomi, turi išliekamąją vertę. Šlyninkos vandens malūnas – 300 metų iki šių dienų veikiantis unikalus technikos paveldo statinys su išlikusia autentiška įranga. Lankytojai gali pasukti akmenines girnas, pasisverti senovinėmis svarstyklėmis. Čia gaminami tautinio paveldo miltai, kruopos, sėlenos.
Šalia malūno Amatų namuose siūloma čia kepamos tautinio paveldo ruginės, kvietinės duonos, įvairių kepinių, senovinių patiekalų, gaminamų iš čia sumaltų miltų. Gruodžio mėnesį daug norinčių apsilankyti. Po įtemptų Advento savaitgalių pirmadieniais malūnininkai leidžia sau šiek tiek pailsėti, bet darbų nenutraukia.
Šlyninkos kaimas ir yra garsus šiuo malūnu. Dabar čia stovi tik malūnas, kitų gyventojų, be pačių malūnininkų, nėra. R.Veselienė džiaugėsi, kad dėl to tuštumos nejaučia, nes ją užpildo darbas ir malūno lankytojai. „Mūsų šeima, tai ir mūsų svečiai. Kūčių išvakarėse čia tiek knibžda šeimų ir vaikučių, kad patikėti net sunku“, – pastebėjo malūnininkė.