LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ klausytojas iš Vilniaus teiraujasi, kodėl privalo mokėti už abu turimus sklypus, jei viename jų negyvena.

„Gyvenu 43 kv. metrų bute ir moku už šiukšlių išvežimą, priklausomai nuo kvadratūros, nors kituose tokiuose butuose gyvena trys ir daugiau žmonių. Be to, turiu sodą Trakų rajone, jame yra neįrengtas namelis, todėl niekada ten nenakvoju. Gaunu pranešimus, kad turiu mokėti už sode esančių šiukšlių išvežimą, nors ten jų nesukaupiu. Per radiją girdėjau, kad turėčiau mokėti tik vienoje vietoje – bute arba sode. Konsultavausi ir man atsakė, kad toks yra Trakų rajono savivaldybės sprendimas, tad privalau mokėti, kitaip būsiu perduotas skolų išieškojimo įmonei ir gausiu baudą“, – pažymi klausytojas.

Vilniaus miesto savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas V. Juodis pasakoja, kad vietines dvinares rinkliavas už atliekų tvarkymą savivaldybių tarybos nustato pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir vietos savivaldos įstatymus.

„Pati rinkliava yra nustatoma nekilnojamo turto vienetams, kuriuose gali susidaryti komunalinės atliekos. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė už klausytojo turimą butą pateiks mokėjimo pranešimą su paskaičiuota rinkliava. Preliminarus jos dydis už tokio pločio butą (už likusius šių metų aštuonis mėnesius) bus 16 eurų“, – įvardija specialistas.

Anot jo, turint du sklypus, o gyvenant tik viename, reikėtų pateikti tai įrodančius dokumentus. Tokiu atveju šiukšlių išvežimo mokestis antrajam sklypui butų mažesnis.

„Kalbant apie klausytojo sodą, turimą Trakų rajone, mokestį skaičiuoja Trakų rajono savivaldybė. Vienu metu negalite būti dvejose vietose, tad dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už sodą reikėtų kreiptis į Trakų rajono savivaldybę. Visos rinkliavos atleidimo negalima tikėtis. Žinoma, svarbu pateikti dokumentus, įrodančius, kad nesinaudojate nekilnojamu turtu“, – pastebi Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas V. Juodis.

Be to, priduria jis, kad gyventojai, mokėdami atliekų išvežimo mokestį, prisideda ir prie papildomų išlaidų: „Už kiekvieną nekilnojamo turto vietą reikėtų solidariai prisidėti prie atliekų tvarkymo sistemos išlaikymo, nes patiriamos tam tikros išlaidos, kainuoja sąvartynų išlaikymas, priežiūra ir t. t. Tam tikra dalis bet kokiu atveju yra mokama.“

Jei žmogus įsigyja tik sklypą be jokio pastato, jis vis tiek už šiukšlių išvežimą turi mokėti. Kaip aiškina specialistas V. Juodis, iki rinkliavos įvedimo buvo daug nemokančiųjų.

„Vilniaus mieste taip pat yra sodo paskirties sklypai, kurie įtraukti į apmokestinamų vietų sąrašą. Taip padaryta dėl to, nes yra daug pastatų, kurie nesutvarkyti registre, įrašai apie juos netvarkingi, o žmonės gyvena, teršia, susidaro atliekos, tačiau iki šiol buvo neapmokestinami. Rinkliava padeda išlyginti patiriamas išlaidas didesniam žmonių ratui“, – kalba Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas V. Juodis.