Ar tikėtina, kad Lietuvos gyventojai, koronaviruso pandemijai pasibaigus ir jos pamokyti, mieliau atostogaus ne svetur, o savo šalyje, neretai – kaimo turizmo sodybose?

„Graži gamta, psichologinis saugumas, sodybos šeimininkų svetingumas, suprantama kalba“, – prielaidas, kurios skatina teigiamai atsakyti į šį klausimą, vardija Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentė Agnė Vaitkuvienė. Iš pokalbio su ja ir kitais kaimo turizmo sodybų savininkais matyti, kad poilsiautojai jų valdose aptiks ir didžiulį optimizmo šaltinį. Kol kas ne visos sodybos priima poilsiautojus, tačiau jų savininkai pernelyg nesielvartauja dėl karantino prarasdami pajamas.

Dauguma sodybų – ramaus poilsio

Gegužės 5–8 dienomis turėjęs vykti LKTA tradicinis renginys „Atviros dienos kaime“ atšauktas dėl pratęsto karantino. Renginys kasmet kviesdavo plačiąją visuomenę apsilankyti šalies kaimo turizmo sodybose – potencialiose savo poilsio vietose. Kaip kaimo turizmo sodybų šeimininkai sutinka žinias, kad ir vėl pratęsiamas karantinas? Ar jie mato šviesą tunelio gale – kad galės svetingai atverti savo sodybos vartus poilsiautojams, ar nepuola į pesimizmą? Ar jų verslas neatsidurs ant žlugimo ribos?

LKTA asociacijos prezidentė A. Vaitkuvienė, prieš atsakydama į šiuos klausimus, primena, jog kaimo turizmo sodybos – įvairių specializacijų. Vienos orientuojasi tik į ramų poilsį, priimdamos pavienius žmones ar šeimas. Kitos nuomoja patalpas pobūviams ar konferencijoms, jogos, kitiems mokymams, vykdo edukacijas, rengia vaikų vasaros stovyklas. Yra sodybų, kurių veikla mišri, tarkime, jose yra namukų ramiam poilsiui, tačiau yra ir didesnių statinių pobūviams ar edukacijoms.

LKTA priklauso 400 sodybų šeimininkai. Dauguma šių sodybų skirtos tik ramiam poilsiui.

Ribojamas lankytojų skaičius

„Atostogų kaime sezonas dar tik prasideda ir sodybų šeimininkai nusiteikę optimistiškai, – teigia A. Vaitkuvienė. – Kai kurios sodybos dirba visą karantino laikotarpį – priima žmones saviizoliacijai arba šeimas apsigyventi ilgesniam laikotarpiui. Sodybų šeimininkai jau išmoko paslaugas teikti saugiai, sureguliuoti svečių srautus, kad jie nesusitiktų, dezinfekuoti patalpas ir laikytis minimalaus kontakto. Lankytojų skaičius ribojamas, galime priimti tik šeimas arba ne daugiau kaip po du asmenis.“ Kol kas tokių lankytojų nepriima sodybos, kurios dar nepasirengusios laikytis saugumo ir dezinfekcijos reikalavimų.

A. Vaitkuvienė pabrėžia, jog visai kita situacija sodybose, kuriose buvo numatyti renginiai: šventės, mokymai, stovyklos, konferencijos: „Kadangi dėl karantino uždrausti žmonių susibūrimai, visi šie užsakymai kovo ir balandžio mėnesiais buvo atšaukti. Atšaukinėjami ir birželio mėnesio renginiai, todėl sodybos patirs didelių nuostolių.“

Prarado 80–90 proc. pajamų

„Į pobūvius, renginius orientuotos sodybos kovo mėnesį prarado 50–80 proc., balandžio – 100 proc. pajamų. Per abu mėnesius vidutiniškai prarado 80–90 proc. pajamų. Todėl patiriame nuostolių, lendame į skolas. Juk reikia išlaikyti darbuotojus bei pastatus. Iki karantino juos išlaikydavome už avansus, kuriuos gaudavome iš užsakovų. Dabar avansus turėjome grąžinti. Kai kuriuos sodybų šeimininkus gelbėja tik tai, kad jie, išmokę sezoniškumo pamokas, turėjo sukaupę lėšų pragyvenimui iki vasaros sezono“, – sako A. Vaitkuvienė. Jai vilčių, kad kaimo turizmo verslo tunelio gale matyti šviesa, teikia šalies Vyriausybės ryžtas švelninti kai kurias karantino sąlygas.

„Nuo šios savaitės jau galima teikti maitinimo paslaugas atvirose erdvėse, nuomoti baidares ir siūlyti kitas laisvalaikio paslaugas, jei jos bus teikiamos ne daugiau kaip dviem žmonėms arba artimesniems giminaičiams. Lig šiol per karantiną kaimo turizmo sodybose negalima buvo teikti jokių maitinimo paslaugų, išskyrus maistą išsinešti, – sako LKTA prezidentė. – Lig šiol per karantiną pajamos iš apgyvendinimo paslaugų buvo menkos.“

A. Vaitkuvienė spėja: jei pandemijai gerokai užsitęsus kaimo turizmo sodybose nevyks švenčių, kiti renginių, šis verslas labai susitrauks, teks atleisti darbuotojus.

Išmoką gaus ne visi

Kaimo turizmo sodybų savininkai veiklą vykdo išsiėmę individualios veiklos arba verslo liudijimus. Jiems, kaip ir kitiems dirbantiesiems pagal šiuos liudijimus, valstybė pažadėjo mėnesinę 257 eurų išmoką už dėl karantino prarastas pajamas. „Kol kas nelabai kas gauna šias išmokas“, – žino A. Vaitkuvienė. Pasak jos, kai kurie sodybų šeimininkai yra pensininkai, tad pajamų per karantiną galbūt nepristigs. Deja, išmokos ar bent jos dalies negaus kaimo turizmo sodybų šeimininkai, kurie turi kitų darbinių santykių. „Tai nesąžininga. Jie nuo visų savo veiklų mokėjo mokesčius, o kai nelaimė – valstybė išmokos nemoka“, – apgailestauja A. Vaitkuvienė. Tarp jos minimų nelaimėlių, pavyzdžiui, atsiduria kaimo turizmo sodybos savininkė, kuri mokykloje turi vos kelias pamokas.

Neseniai Lietuvos turizmo asociacija kreipėsi į Vyriausybę pagalbos dėl per karantiną netekto pelno. Ar kreipėsi jos LKTA? Galbūt nėra tikslo kreiptis, nes galbūt artėjantis sezonas kaimo turizmo sodyboms žada nemenkus pelnus? Tokius antai sau prognozuoja kai kurie Palangos verslininkai. Neva Lietuvos žmonės nevažiuos į užsienius, liks atostogauti čia. Tad galbūt ir kaimo sodybos nepatirs  sunkumų?

Labiausiai nukentės jauni

„Kaimo turizmo verslininkams galioja visos pagalbos priemonės kaip smulkiajam verslui. Tačiau už 257 eurų išmoką per mėnesį neišlaikysi nei šeimos, nei sodybos. Todėl jei greitu metu nebus mažinami apribojimai kaimo turizmo sektoriui, prisidėsime prie didesnių kompensacijų smulkiesiems verslininkams prašymų, – svarsto A. Vaitkuvienė. Ji, paklausta, kurie sodybų savininkai labiausiai nukentės, jei karantinas užsitęs ilgiau, mini jaunus kaimo turizmo verslo entuziastus, kurie pasiėmė paskolą jam kurti.

„Kaimo turizmo sodybos labai laukia žmonių ir kviečia juos atostogauti kaime – palaikyti vietinį verslą. Tačiau dėl karantino daug žmonių praras darbus arba jų pajamos smarkiai sumažės. Todėl ne kiekvienas apskritai galės atostogauti. Vis dėlto kaimo turizmo sektorius – geras pasirinkimas. Juk sodybos labai įvairios –  tikrai turės ką pasiūlyti klientams, kurių biudžetas nedidelis. Antai yra sodybų, kurioje para atsieina tik 8 eurus. Lietuvos gamta nuostabi, pailsėti kaime galima tikrai labai kokybiškai ir dėl to, kad čia lengva išvengti žmonių susibūrimų, tad garantuojamas psichologinis saugumas – kad neapsikrėsi. Be to, čia greitai prisišauksi medicinos pagalbą. To neapsakysi, pavyzdžiui, apie Suomiją. Ten draudžiama teikti apgyvendinimo paslaugas gražios gamtos teritorijose, nes jos labai nutolusios nuo mobiliosios medicininės pagalbos punktų“, – teigia LKTA prezidentė.

Viltis gyva

Ar yra pagrindo A. Vaitkuvienės vilčiai, kad kaimo turizmas greitu laiku atsigaus?

„Viltis tikrai gyva. Stebime suintensyvėjusias sodybų paieškas. Žmonės teiraujasi, renkasi sodybas vasaros atostogoms, bet kol kas užsakinėti dar neskuba. Juk nežinia, kaip keisis situacija. Dabar ypač populiarūs atskiri nameliai šeimai, kuriuose galima gamintis valgį, dirbti, o vaikai gali saugiai žaisti lauke. Tai daug geresnis būdas praleisti karantiną, nei sėdėti bute. Daugelis šiuo metu dirba iš namų, todėl gali rinktis sodybas bet kuriame Lietuvos kampelyje ir kokybiškai praleisti laiką karantino metu“, – įsitikinusi A. Vaitkuvienė. Į ją, kaip „Provansalio“ sodybos Vilniaus rajone savininkę, klientai dabar kreipiasi tik norėdami rezervuoti vietas rudens renginiams.

Saugo save ir kitus

Ar drąsiai kaimo turizmo sodybų šeimininkai dabar priima norinčiuosius pasislėpti nuo koronaviruso ar šiaip atostogauti, praleisti savaitgalį?

„Į savo sodybos 4–5 vietų namelį vieną šeimą savaitgaliui priimsime tik nuo gegužės 1 d. Turime antrą namelį, tačiau laikome tuščią. Dėl to mums finansiniu atžvilgiu blogiau, bet saugome savo šeimą ir poilsiautojus. Pavyzdžiui, sodyba pritaikyta vaikams. Jei žais vienos šeimos vaikai ir į tą pačią vietą atskubės kitos šeimos vaikai, gali tapti visiems neramu dėl galimo pavojaus užsikrėsti, – sako Giedrė Kupstienė, sodybos „Gervių giesmė“, esančios Jankų kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje, savininkė. – Visiems dabar blogai. Kitiems dėl koronaviruso daug blogiau nei mums. Turime pasidėję pinigų juodai dienai, iš jų ir gyvename. Džiaugiamės, kad visi esame sveiki ir glaudžiamės čia, sodyboje, o ne ankštame bute, kaip nemaža dalis žmonių. Smagu kasryt išeiti į gamtą ir ją stebėti. Išgyvensime! Šįkart didesnį daržą pasidarėme – daržovių prisiauginsime. Atsigausime – tikrai ilgai nebus taip, kaip dabar.“ G. Kupstienė prieš penkerius metus metė valdišką darbą, kad įgyvendintų savo svajonę turėti etnografinę sodybą ir verstis kaimo turizmu, mokyti poilsiautojus verpti, austi, rengti žygius. Dėl to paimta paskola iš banko. „Patys susitvarkysime su paskola, nors ji kybos beveik iki senatvės. Valstybės neprašysime padėti jos grąžinti“, – šypsosi G. Kupstienė, ji su vyru augina dvi mažametes dukras.

Virusas netruks pragaišti  

„Neketiname poilsiui priimti šeimų ar pavienių asmenų trumpalaikiam poilsiui, nes nežinia, kada karantinas baigsis, juk turime įsipareigojimų klientams, kurie šiam ir artimiausiam laikui jau užsisakę vietas. Mūsų sodyba labiau skirta pobūviams, kitiems renginiams. Be to, dabar priėmus poilsiauti šeimas ar pavienius asmenis, didėtų jų aptarnavimo išlaidos. Nes būtina dezinfekuoti patalpas, darbuotojus aprūpinti apsaugos priemonėmis“, – teigia Odeta Pušinaitytė, Molėtų rajono, Čiulėnų kaimo, sodybos „Virinta“ vadybininkė. Jos nuomone, koronavirusas netruks atsitraukti, ir kaimo turizmo sodybos vėl bus pilnos klientų.

Kaip yra, taip gerai

Kauno rajono Vilkijos seniūnijos Padubysio kaimo turizmo sodybos savininkė Roma Zalensienė sako, jog nei pati dabar priimsianti poilsiautojus, nei jie veržiasi  atvykti. „Neseniai tik buvo atvykusi šeima, kuri, apsidairiusi sodyboje, panoro joje poilsiauti rudens pradžioje. Sakiau: „Vietas rezervuosime, atvykite, jei grėsmės nebebus.“ Avanso neėmiau. Visiems juk ta pati nelaimė. Ant kito skausmo sau laimės nepasistatysi.

Kaip yra, taip gerai. Tai, kas nutiko dabar pasaulyje, yra geriausia, kas galėjo būti. Tai didelė pamoka. Per daug gerai gyvenome. Daug kas važiavo, kur norėjo, ne viską valgė. Nepavydžiu tiems, kas dabar dirba ir užsidirba. Gyvybė – svarbiausia. Reikia džiaugtis, kad esame sveiki, gyvi. Ne aš viena praradau pajamas – visas pasaulis taip… Reikia išlaukti metus ar pusę. Duonai santaupų turime, o pinigų užsidirbsime, kai koronaviruso neliks“, – mintija R. Zalensienė. Ji abejoja, ar, karantinui pasibaigus, žmonės skubės atostogauti į kaimo turizmo sodybas, pajūrį: „Kur jie privažinės, neturėdami pinigėlių, juk daug kas dabar neteko darbo.“ Esą sodybos negalės taikyti nuolaidų už paslaugas, nes dar neatsistatė jų kainos po buvusių krizių. R. Zalensienė sako išimtį dabar, per karantiną, priimant lankytojus padarė medikams: „Paskelbėme, kad juos į sodybą priimsime nemokai, tačiau dar nesulaukėme. Medikai aukojasi dėl mūsų. Duok Dieve, kad jie turėtų sveikatos ir mums visiems laimingai baigtųsi pandemija.“

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ