Šakių rajono Voniškių kaimo bendruomenės centro, įsteigto prieš 10 metų, moterys sukasi kaip bitelės. Jos sugalvojo įkurti restorano-kavinės lygio virtuvę, gaminti joje dienos pietus ir maitinti aplinkinių trijų žemės ūkio bendrovių darbuotojus, nes šie neturi kur pavalgyti. Iki tol gamybine ir komercine veikla neužsiėmusiai kaimo bendruomenei nebuvo lengva realizuoti drąsų sumanymą, o Europoje sutrikus prekių tiekimui, kažkur „užstrigo“ ir voniškiečių užsakytas komercinis automobilis.  

Pietūs išsivežtinai 
Voniškių kaimo bendruomenės centro pirmininkė Gitana Kuncaitienė aiškino, kad jų pasirinkta maisto gamybos kryptis bei išvežamo maisto teikimo paslauga pateisino visus į ją dėtus lūkesčius. Nuo praėjusios vasaros moterys turi mėgstamą veiklą, o šilto, skanaus naminio maisto dirbantiesiems jų krašte reikia kasdien. Bendruomenės vadovė minėjo, jog pačioje pradžioje, žvelgdamos į netolimą perspektyvą, galvojo, kad susidarys apie 16 valgytojų. Tad planavo kasdien gaminti iki 20 porcijų pietų – sriubą ir antrąjį patiekalą. „Sakėme, bus gerai, jeigu tiek parduosime. Dabar užsakymų kiekis pateisino ir dar viršijo lūkesčius. O per darbymetį dar daugiau parduodame“, – skaičiavo G.Kuncaitienė.

Bendruomenės centro moterų pastebėjimu, nuo kovo mėnesio žemės ūkyje prasidės darbymečio laikotarpis – žemės dirbimas, sėja, po to – kiti darbai. Tokiu metu išauga išsivežamų pietų poreikis, nes žemdirbiams reikia sočiau pavalgyti. Bendruomenės valgykloje pagaminto maisto pagrindiniai valgytojai yra Šakių rajono Voniškių, Plokščių ir Kubilių žemės ūkio bendrovių darbuotojai. Tai pienininkyste ir augalininkyste užsiimantys ūkiai, Šakių rajono ekonomiškai stiprios žemės ūkio bendrovės, kuriose triūsia ne tik vietos gyventojai, bet ir iš kitur atvykstantys dirbantieji. Bendrovių darbuotojai patys suskaičiuoja, kiek bus valgančių žmonių, paskambina valgyklos virėjoms ir praneša. Patys atvažiavę ir pasiima į specialias dėžes sudėtą maistą. 

„Kol žiema ir laukuose darbų dar nėra, čia pagamintą maistą valgo gyvulininkystės ir administracijos darbuotojai. Kai atšils, prasidės lauko darbai, tada pietus valgys visi, kurie dirbs laukuose – mechanizatoriai, vairuotojai. Vyrai sunkiai dirba nuo ankstyvo ryto iki sutemų, tai ir pavalgyti reikia sočiai, jiems norisi karšto maisto – ne tik sriubos, bet ir antrojo patiekalo“, – poreikį aiškino G.Kuncaitienė. 

Kai šią žiemą laikinai valgyklos virėjų darbus nutraukė COVID–19 pandemija, valgytojai tai labai pajuto. Į darbą pietums atsinešdavo sumuštinių, rūkytų lašinių gabalėlį, duonos, bet sausas maistas greitai nusibodo. Bendruomenės namų valgyklos virtuvė nedirbo apie mėnesį, tik sausio paskutinę dieną maisto gamintojos vėl grįžo į įprastą ritmą. Mat sirgo pati vadovė Gitana, o prie maisto sirgdama nebūsi, reikėjo visiškai pasveikti. Nors sirgo ji viena, bet visos atsipūtė. „Tiems, kas dirba žemės ūkyje, ypač gyvulininkystėje, visos dienos yra vienodos, kasdien reikia rūpintis galvijais, kasdien reikia pietauti. Jau vėl gaminame dienos pietus išsivežti. Be to, mus pasiekė signalai, kad bendrovėse vyrai net pyktelėję, kad tiek laiko nevalgydinome“, – supratingai kalbėjo G.Kuncaitienė. 

Stengiasi neišbranginti

Anot G.Kuncaitienės, kai pradėjo šį verslą, virtuvę turėjo, bet nebuvo apyvartinių lėšų produktams nusipirkti. Tad sulaukė geranoriškos pagalbos – visi, kas galėjo, parėmė, ir pačios savo lėšų nemažai investavo. Reikėjo žaliavų, produktų prisipirkti, be to, dar ir įvairių smulkmenų virtuvei trūko. Dabar tokių problemų jau nebelikę.  
Darbo diena bendruomenės centro virtuvėje moterims prasideda nuo 8–8.30 valandos. Viena yra etatinė darbuotoja, o kelios dirba pagal savanoriško darbo sutartis. Viena kitą pavaduoja, kai reikia išvykti svarbiais reikalais. Pavasarį, jeigu gerai seksis, norėtų sukurti antrą darbo vietą.

Bendruomenės pirmininkė G.Kuncaitienė pati triūsia virtuvėje. Ji minėjo, kad moterys neišlepintos, dvi iš jų dar ir ūkininkauja, bet spėja ir savus darbus ūkiuose nudirbti. Persirengia ir persiorientuoja – iš namų lekia į kitą darbą. Jos ne tik pietus žemės ūkio bendrovių darbuotojams gamina, bet ir iš vakaro kitos dienos meniu paruošia, superka, suveža produktus, sustyguoja visus būsimus darbus, – taip daug lengviau atėjus ryte. 

„Gaminame viską. Kasdien verdame sriubą, ruošiame antrąjį patiekalą. Be trijų žemės ūkio bendrovių darbuotojų, dar ir medžiotojus maitiname. Kai vyksta komercinės medžioklės, vyrai užsiprašo maisto – cepelinų, kugelio ir kitokių lietuviškų patiekalų“, – pasakojo bendruomenės vadovė, pridurdama, kad niekada neperka jokių pusgaminių, tai, ką siūlo, būna pačių ruoštas naminis maistas – pačios ruošia mišraines, salotas, radusios laiko, iškepa ruginės duonos, kaimiškų pyragų.

Pernai sočių pietų porcija išsinešti kainavo 4 eurus. Sriuba kainavo po eurą, o antrasis patiekalas – po 3 eurus. Bendruomenės pirmininkė skaičiavo, kad šiemet joms, kaip ir kitiems, brango elektra, dujos, vanduo, išbrango produktai, todėl ir virtuvėje pagaminti pietūs kainuos daugiau, bet stengsis itin jų neišbranginti, neišgąsdinti valgytojų, tad nuo vasario pietūs kainuos 4,50 euro.

Trūksta tik automobilio

 „Dar labai laukiame užsisakyto komercinio automobilio, tik nežinome, kada jis atvažiuos. Europoje dėl žaliavų stygiaus, komplektavimo dalių trūkumo užstrigo komercinių automobilių gamyba, susidarė labai ilgas laikotarpis, kol yra įvykdomas užsakymas. Kai sulauksime savo automobilio, galėsime juo išvežioti maistą užsakovams. Tikimės, kad gal šiemet jau galėsime pradėti“, – šių metų lūkesčius išsakė G.Kuncaitienė.

Visą kitą virtuvei reikalingą įrangą, kuri su europine parama kainavo 21 tūkst. eurų, spėjo gauti laiku, viskas pilnai sumontuota patalpose. Dabar laikinai, pagal panaudos sutartį neatlygintinai naudoja asmeninį automobilį – juo susiveža produktus, gali nuvežti ir maistą. Moterys džiaugiasi, kad bendruomenės virtuvė labai moderni – įsigyta įranga prilygsta restoranų ir kavinių virtuvėms. Naudoja marmitus (maisto šildymo įrenginius), termosiniai puodai pritaikyti maistui išvežioti. Labai gelbsti specialios dėžės, pritaikytos maistui gabenti automobiliu, šaltkrepšiai. 

Valgytojų skaičius didėja, bet virėjos sako, jau nevaliotų ir nespėtų daugiau priruošti. Nebent plėstųsi – daugiau moterų priimtų talkinti virtuvėje. Kol kas jos apsiriboja tik dienos pietų gaminimu. Tačiau ateities planuose yra daugiau idėjų. Jau nusipirko indus 60 asmenų maitinimui. Žada ruošti maistą geduliniams pietums. Juos užsakovai galės išsivežti arba gedulinius pietus rengti vietoje – turi tam pritaikytą bendruomenės saliukę. Jaučia poreikį gaminti maistą ir gimtadienių šventėms. Prieš svarbiausias metų šventes irgi netinginiauja – prikepa konditerinių grybukų, imbierinių sausainių, keksiukų, kaimiškų pyragų, užraugia naminės giros, suspaudžia sūrių. O šiltuoju metu Voniškių bendruomenės moterys sudarys sąlygas žmonėms pietauti lauko terasoje – taps dar judresne traukos vieta savo kaime.  

Pavyzdys kitiems

Laimutė Miliūnienė, Šakių rajono savivaldybės Plokščių seniūnė

Džiaugiamės savo seniūnijos kaimo bendruomenėmis. Plokščių bendruomenės centras pasukęs kiek kita kryptimi – labiau orientuoti į aplinkos tvarkymą. Prie Nemuno įrengė aikšteles, poilsiavietes. O voniškietės kūrybingai įsijungė į maitinimą. Reikia ir to, ir to. Rinkosi tiesiog pagal aplinkybes. Jos ne tik turėjo geras patalpas, bet ir pačios yra puikios šeimininkės, nes be šito tokios veiklos neišvystysi – reikia mokėti gaminti maistą. Daug ir sunkiai dirbo, kol pasiekė tai, kas yra dabar. Mes labai patenkinti tokia kaimo bendruomenės centro veikla. Būtų gerai, kad tokių veiklių bendruomenių būtų ir daugiau.