Būsto paskolų palūkanoms laikantis istorinėse žemumose, šiuo metu finansiškai labiau apsimoka būstą įsigyti skolintomis lėšomis, bet nereikia pamiršti, kad paskola imama ilgam laikui. Taip LRT RADIJUI sako „Swedbank“ ekonomistė Vaiva Šečkutė. Anot jos, mažesnės būsto kainos ir išaugę atlyginimai skatins nekilnojamojo turto paklausą, bet didelių šuolių tikėtis neverta.

– Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, būsto kainos padidėjo 3,4 proc. Kiek tai atspindi visas 2016 m. tendencijas?

– Šiais metais vėl matėme didėjantį kainų augimą visuose didžiuosiuose šalies miestuose – tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje. Tai skiriasi nuo 2015 m. Tačiau, galima matyti, kad, net atslūgus nuosavų lėšų ir emigrantų lėšų bumui, būsto paklausa išlieka nemaža.

– Dėl kokių priežasčių brangsta būstas?

– Pagrindinės priežastys – stipri darbo rinka, augantis užimtumas, atlyginimai. Didelės įtakos tiek būsto paklausai, tiek kainai turi ir rekordiškai mažos būsto paskolų palūkanos. Būsto įperkamumas lieka aukštame lygyje, nes kainos vis dar mažesnės nei piko metu, o atlyginimai išaugę. Šie pagrindiniai veiksniai skatina ir toliau skatins paklausos ir kainų augimą. Manome, kad ateityje, nepaisant šių teigiamų veiksnių, tokių paklausos ir kainų šuolių kaip anksčiau tikėtis neverta.

– Lyginote gyventojų galimybes įpirkti būstą Baltijos šalių sostinėse. Ar turime vienodas galimybes?

– Ne, galimybės nėra vienodos, kadangi sostinėse skiriasi butų kainų ir atlyginimo santykis. Deja, nepalankiausias jis Vilniuje. Lengviausia butą įpirkti Rygos gyventojams – jie vieninteliai, kurių galimybės per metus nesumažėjo.

– Analizavote ir būsto įsigijimo būdus. Ar jie keičiasi? Ar įsigyti būstą su paskola – vis dar patrauklesnė alternatyva už nuomą?

– Būsto paskolų palūkanoms laikantis istorinėse žemumose, šiuo metu finansiškai labiau apsimoka būstą įsigyti skolintomis lėšomis, bent jau kol kas. Žinoma, reikia turėti omenyje, kad būsto paskola imama ilgam laikui ir ta situacija gali keistis, greičiausiai ir keisis.

Reikia įvertinti, kad nuomos pajamingumas siekia 6–7 proc., o buto paskolų palūkanos – vos apie 2 proc. Akivaizdu, kad vis dar patraukliau įsigyti būstą skolintomis lėšomis, o ne jį nuomoti.

– Pasirodė pranešimų, kad padėtis Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje darosi panaši į prieškrizinę. Ar galima įžvelgti požymių, kad Baltijos šalių sostinėse gali formuotis nekilnojamojo turto burbulas?

– Iš tiesų, pastaraisiais ketvirčiais pastebėjome didesnį atotrūkį tarp kainų ir atlyginimų augimo Vilniuje. Be to, nuomos pajamingumas sumažėjo ir tai gali būti kaip indikacija, kad gali pradėti formuotis burbulas. Taline tas atotrūkis vis dar didesnis nei Lietuvoje, Rygoje – mažiausias. Tam tikrų požymių kaip ir yra, bet dar negalima sakyti, kad susiformavęs nekilnojamojo turto burbulas.

Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas