Bioekonomikos verslai, kuriantys inovatyvius, aukštos pridėtinės vertės produktus be atliekų, tampa vis svarbesne visos Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos varomąja jėga.  Lietuvoje plėtoti bioekonomikos verslus, pasak pačių verslininkų, galimybės yra palankios, nes bioištekliai yra beveik neriboti, be to skintis kelią padeda milijoninė parama.

Nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d. juridiniai asmenys, vykdantys ar ketinantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo veikla, gali teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“ ir gauti 5 mln. eurų paramą vienam projektui. Iš viso šiam paraiškų kvietimui pagal šią priemonę numatyta skirti 17 854 000 Eur.

Bioekonomika apima įvairius verslo sektorius, kurie gamina, naudoja, perdirba ar vartoja biologinius žemės ūkio, miškininkystės ar žuvininkystės išteklius. Šie ištekliai gali būti panaudojami labai plačiai – nuo maisto ir gėrimų gamybos, iki baldų, popieriaus, kosmetikos, automobilių, medicinos priemonių gamybos. Skaičiuojama, kad šiuo metu bioekonomika generuoja apie 5 proc. Europos Sąjungos BVP ir suteikia darbą apie 8,3 proc. darbingo amžiaus europiečių.

Paramą investuoja į funkcinio maisto gamybos technologijas

Esminis bioekonomikos principas – žiediškumas, tai reiškia, jog biologiniai ištekliai produkcijos gamybai naudojami taip, kad susidarytų kuo mažiau atliekų. Vieno verslo gamybos procese susidarę likučiai kitam verslui gali būti puikia žaliava naujo produkto gamybai. Todėl bioekonomikai itin svarbūs tarpsektoriniai ryšiai.

„Kai pradėjome kurti savo projektą, supratome, kad esame vieni. Mes daug investavome į žemės ūkio produktų kūrimą, tačiau skintis kelią iki vartotojo yra be galo sunku. Nepaisant to, manau, kad Lietuva turi unikalias galimybes plėtoti bioekonomiką, nes turime didelius biologinius išteklius. Mes daug investavome į žemės ūkio produktus, inovatyvių produktų kūrimą, tačiau taip pat daug energijos tenka skirti ūkininkų ir vartotojų švietimui“, – apie savo patirtį kuriant bioekonomikos verslo pradžią pasakoja Liudvikas Milkintas, UAB „Ekohumus“ akcininkas.

Pasak L. Milkinto, jo įkurta bendrovė, pasinaudojusi parama „Investicijos į bioekonomikos verslą“, šiuo metu pradeda įgyvendinti naują projektą, kurio tikslas – sukurti naują funkcinio maisto produktų gamybos technologiją.

„Turiu sukaupęs daug žinių grūdų, kanapių perdirbimo srityje, kartu su partneriais esame sukūrę sėkmingą fermentuotų, funkcinių gėrimų „Gėris“ seriją, kuriuose gausu sveikatai naudingų bakterijų ir mikrooganizmų. Dabar siekiame sukurti funkcinį maistą, kuris padėtų žmonėms jaustis geriau ir būtų naudingas sveikatai“, – pasakoja L. Milkintas ir priduria, jog priešaky dar laukia ilgas kelias, kol nauji produktai pasieks prekybos lentynas.

Kuriant naujų funkcinių produktų gamybos technologiją, pasak L. Milkinto, bendradarbiauja didelė bioekonomikos verslą išmananti komanda: ekspertai, technologai, Sveikatos mokslų universiteto   mokslininkai.

„Žemėje auga labai daug žmogaus sveikatai naudingų augalų – mūsų tikslas rasti maisto produktų gamybos technologiją, kuri padėtų išsaugoti visas sveikatai vertingas medžiagas. Stipriai perdirbtas maistas, kurį žmonės perka parduotuvėse – nelabai naudingas. Mažai perdirbtą maistą sunku išsaugoti, tad jo paruošimui reikalinga ypatinga technologija. Tai ir yra mūsų užduotis, kuri nėra itin lengva.  Šiuo metu jau vykdome eksperimentus, darome įvairius bandymus su grūdais, kitais žmonių sveikatai naudingais augalais, o taip pat išbandome ir naujus biotechnologinius sprendimus“, – sako L. Milkintas ir priduria, jog be paramos tokių projektų ir inovatyvių produktų sukūrimas būtų sunkiai įmanomas.

Parama skatina aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą

Šiais metais numatytos paramos lėšospagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“ – kone dvigubai didesnės nei pernai, kuomet šiai priemonei buvo skirta 10 mln. eurų.  Iš viso investicijų į bioekonomikos verslus paramai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane 2023–2027 metų laikotarpiui numatyta skirti 50 mln. eurų.

„Praėjusiais metais parama investicijoms į bioekonomikos verslus buvo numatyta strateginiame plane ir skirta pirmą kartą. Bioekonomika – palyginus nauja ekonominės veiklos vystymo kryptis, ne tik keičianti seną požiūrį į vartojimą – „gamink- pirk-išmesk“, bet ir atverianti neribotas galimybes kurti „žalias“ darbo vietas bei inovatyvius produktus iš atsinaujinančių išteklių. Tikimės, kad šiais metais parama bioekonomikos verslų plėtrai pasinaudos daugiau pareiškėjų“, – pažymi Agnė Kvedarienė Žemės ūkio ministerijos Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė.

Pagal šią intervencinę priemonę remiama veikla, susijusi su žemės ūkio produktų perdirbimu, kai pakeičiama jų cheminė ir fizinė sudėtis tik į aukštos pridėtinės vertės produktus bei investuojama į inovatyvių technologių ar produktų kūrimą.

Paraiškas gali teikti tik juridiniai asmenys vykdantys arba ketinantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo veikla. Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 5 000 000 Eur, o vienam juridiniam asmeniui ir susijusiems asmenims – iki 10 000 000 Eur pagal šią intervencinę priemonę 2023–2027 metų programos laikotarpiui.

Pasak A. Kvedarienės, suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti

projekto išlaidas be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir į perdirbto galutinio produkto

priskyrimą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedui.

Paraiškas teikiantiems juridiniams asmenims, kurie žemės ūkio produktų perdirbimo metu pagamina galutinį produktą, nepatenkantį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, tačiau skirtą maistui ir (arba) pašarams, taikomi paramos ribojimai iki 300 000 Eur.

Pagal šios internevcinės priemonės taisykles, didžiausias paramos intensyvumas priklausys nuo įmonės dydžio: didelėms įmonėms gali būti kompensuojama 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms – 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės.