Apie būtiną regionų plėtrą, sodybų tuštėjimą ir didmiesčių pūtimąsi prirašyta kalnai tekstų, pasakyta daugybė kalbų, prirašyta koncepcijų ir strategijų. Tik štai rezultatai tikrovėje – nedžiuginantys. Nuo žmonių tolsta ligoninės ir poliklinikos, dėl politikų užsispyrimų kai kurie miesteliai neteko vaistinių, provincijose toliau retėja mokyklų tinklas. Ne geriau ir su bankų paslaugomis bei galimybe išsigryninti savo pinigus.

Pradžia – dar 2009 m.

Bankų poskyrių tinklas ėmė dramatiškai retėti 2008–2009 m. Pandemijos metu patekti į banką fiziniam aptarnavimui tapo tikras iššūkis. Kaip laikiną antipandeminę priemonę įvestą išankstinę registraciją dauguma bankų taiko iki šiol, kad klientai „netrukdytų dirbti“ savo vizitais ir „negaišintų banko darbuotojų laiko“.

Po „Snoro“ banko bankroto gan platų jo klientų aptarnavimo „kioskelių“ tinklą perėmė AB Lietuvos paštas ir „Pay Post“ paslaugos buvo gan populiarios. Bet, neilgai trukus, „optimizacija“ sunaikino ir šią alternatyvą.

Kad bankai užsidirbtų dar daugiau pelno, žmonių patogumui suduodamas dar vienas smūgis. Pastaraisiais metais ėmė stipriai mažėti ir bankomatų.

Savivaldybių asociacija pripažįsta, kad regionuose veikusių bankų skyrių uždarymas yra problema vietos gyventojams. Tačiau Lietuvos bankas (LB) tikina, kad 2,5 kartus sumažėjęs bankų skyrių tinklas neva yra pakankamas.

Nieko negraudina pateikiami faktai, jog iki savo pinigų pagyvenusiam žmogui gali tekti keliauti ir 70 km. Pateikiama statistika byloja, kad daugiausia bankų ir kreditų unijų skyrių Lietuvoje buvo 2008 m. – iš viso 973. Pernai jų buvo 2,5 karto mažiau – tik 388. O skaičiuojant vien bankų skyrius – vos 284. Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. (šių metų duomenys dar nepateikti) šalyje veikė 1 139 bankomatai.

Tačiau, nepaisant drastiškai sumažėjusių grynųjų pinigų atsiėmimo vietų, grynųjų pinigų atsiėmimas nuolat auga. Remiantis Lietuvos banko parengta Grynųjų pinigų prieinamumo Lietuvoje apžvalga, 2022 m. grynųjų pinigų poreikis buvo didesnis nei 2021 m., ir jis beveik pasiekė priešpandeminį lygį. Naudojantis Lietuvoje išduotomis mokėjimo kortelėmis iš šalyje esančių bankomatų, kortelių skaitytuvų ir klientų aptarnavimo vietų pasiimta 7 proc. daugiau lėšų ir atlikta 6 proc. daugiau pasiėmimo operacijų nei 2021 m.

Lietuvos banko pozicija

Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė „Valstiečių laikraščiui“ atsiųstame komentare teigia, kad institucija nuolatos stebi grynųjų pinigų prieinamumo situaciją šalyje bei imasi priemonių jai gerinti.

„2022 m. grynųjų pinigų prieinamumas Lietuvos regionų gyventojams pagerintas iš esmės. Lietuvos banko iniciatyva 2021 m., LB, kredito įstaigos ir Lietuvos bankų asociacija pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą, siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje. Juo susitarta dėl minimalių grynųjų pinigų išėmimo iš mokėjimų sąskaitų paslaugų prieinamumo kriterijų. Kredito įstaigos, įgyvendindamos memorandumą, 2022 m. įrengė 100 naujų bankomatų regionuose“, – komentuoja ji.

100 naujų bankomatų „popieriuje“ skamba lyg ir gražiai, tačiau realybėje tai reiškia po 1 bankomatą Vabalninke (Biržų r.), Leipalingyje (Druskininkų sav.), Subačiuje (Kupiškio r.) ar Pilviškiuose (Vilkaviškio r.). Labiau pasisekė Vilniaus r., kuris „gavo“ 8 bankomatus, ir Kauno bei Prienų r. – po 6 bankomatus. Ir tai – tik „popieriuje“, nes Savivaldybių asociacija tvirtina, kad projektas, nors ir skambiai pasirašytas, dar toli gražu nebaigtas įgyvendinti.

Kita aktuali problema – grynųjų pinigų priėmimas atsiskaitant. Kaip žinia, dalis prekybos tinklų nepriima grynųjų pinigų daugumoje savitarnos kasų, o ir dalyje paprastų kasų. Kam tai naudinga, išskyrus pačius bankus – neaišku.

Pasak E.Lisinskaitės, 2023 m. birželio mėn. Europos Komisija (EK) pateikė teisinį pasiūlymą dėl grynųjų pinigų teisėtos mokėjimo priemonės. „Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti pakankamą grynųjų pinigų prieinamumą ir priėmimą atsiskaitant. Tokiu būdu užtikrinant kiekvieno euro zonos gyventojo laisvę pasirinkti priimtiną mokėjimo būdą ir naudotis grynaisiais pinigais, bei visuomenės grupių, kurios yra linkusios atsiskaityti dažniau grynaisiais pinigais, finansinę įtrauktį. LB palaiko EK pasiūlymą“, – aiškina ji.

„Perlo“ terminalų galimybės

Viena iš galimybių – naudotis loterijos „Perlas“ terminalais. Nors daugeliui šis pavadinimas asocijuojasi būtent su loterijomis, o dar ir su garsiu skandalu dėl mėginimų tiekti elektros energiją, tam tikras paslaugas čia galima gauti, ir patys įmonės atstovai pripažįsta, kad jų poreikis daugelyje vietų yra išaugęs.

Lietuvos bankas tikina, kad 2,5 kartus sumažėjęs bankų skyrių tinklas yra neva pakankamas. Nieko negraudina pateikiami faktai, jog iki savo pinigų pagyvenusiam žmogui gali tekti keliauti ir 70 km.

„Vienas iš mūsų prioritetų – prieinamumas. Tai reiškia, jog stengiamės paslaugas teikti kuo plačiau, visoje Lietuvoje. Taigi šalyje dirba daugiau nei 2 500 „Perlo“ terminalų, kurie išsidėstyti taip, kad būtų lengvai pasiekiami net atokiausių vietovių gyventojams. 68 iš jų veikia specialiuose „Perlas+“ taškuose, kuriuose klientai aptarnaujami individualiai ir jiems skiriamas išskirtinis dėmesys.

Terminaluose, be kitų finansinių operacijų, galima ir išsigryninti pinigus. Pastebime, kad bankams traukiantis iš provincijos, ten šios paslaugos poreikis išaugo. Išgryninimo procesas labai paprastas – tereikia stabtelėjus prie terminalo darbuotojui nurodyti sumą, kurią norima pasiimti grynais, pateikti savo banko kortelę ir suvesti kodą. Taip pat „Perlo“ terminalus galima pasitelkti atvirkštiniam procesui – jais galima grynuosius pinigus įnešti į banko sąskaitą“, – „Valstiečių laikraščiui“ detalizavo „Perlas Finance“ finansinių paslaugų pardavimo vadovas Arūnas Dambrauskas.

Išeitis – mobilūs paštai?

Kaip pripažįsta Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas, konservatorius Kazys Starkevičius, bankomatų galėtų būti ir daugiau. Problema, anot jo, yra ryškesnė tose savivaldybėse, kur nesusigeneruoja dideli vartotojų srautai.

„Ypač tose, galima sakyti – bankų terminais – nekomercinėse gyvenvietėse, kur nebūtinai yra tiek, kad susidarytų ir bankomatų vartotojų srautas. Tačiau atsižvelgiant į bendrą situaciją ir tam tikrus gyventojų įpročius, buvo pripratimas, kad žmogus galėjo nueiti bent į paštą, tačiau paštų irgi sumažėjo“, – nurodė jis.

Kaip primena K.Starkevičius, kai kuriose didesnėse parduotuvėse galima išsigryninti ar išsikeisti pinigus, bet daugumoje prekybos vietų to nėra. „Kartais reiktų, kad verslas žiūrėtų ne vien į naudą, bet atsižvelgtų į būtinus žmonių poreikius. Tie patys bankai, kaip esame svarstę komitete, galėtų daugiau bendrauti su mobiliaisiais paštais, kad žmonės gautų jiems reikalingas paslaugas“, – svarstė politikas.

Žinoma, anot Seimo nario, kai kuriose atokesnėse vietovėse, kur ir viešasis transportas nelengvai pasiekiamas, bankomatus reiktų įrengti ne tik viską, kaip madinga sakyti, „optimizuojant“.

„Pasikartosiu: negalima į viską žiūrėti vien sausai buhalteriškai, reikalingas ir žmoniškumas. Ne visi pagyvenę žmonės yra įvaldę internetinę bankininkystę ir tai nereiškia, kad jie turi būti palikti už borto. Aišku, kai kuriais atvejais daugiau operacijų už juos galėtų atlikti vaikai ar anūkai, bet ne visi senjorai jais pasitiki, o šito jokiais teisės aktais nepakeisi. Dar vienas neišnaudotas rezervas, mano nuomone, galėtų būti bankų bendradarbiavimas su Lietuvos kooperatyvų sąjunga, tebeturinčia provincijoje nemažą parduotuvių tinklą“, – mano K.Starkevičius.

Pensininkai niekam nerūpi

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos vadovė Vilija Tūrienė „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad klausimas yra labai aktualus, problema gerai žinoma ir politikams ir LB valdininkams, tačiau realybėje, kaip yra pasakęs buvęs LB vadovas Vitas Vasiliauskas – pensininkus žemė sušildys.

„Toks požiūris į pensininkus, deja, ir yra. O visi tie filosofavimai ir paistymai, kad viskas gerėja, kad tinklas pakankamas – nieko verti. Kalbos sau, o gyvenimas sau. Gal pasakysite, kad ligoninių tinklas irgi yra pakankamas? Pagal teoriją ir statistiką – gal. Deja, tas visas procesas, kai viskas lieka prieinama tik internete – globalinis. Čia, aišku, mano asmeninė nuomonė, bet pagyvenę žmonės, ypač provincijoje, nieko nedomina. Dešimtys kilometrų iki ligoninės, iki vaistinės, tai taip pat ir iki bankomato“, – emocingai aiškino pašnekovė.

Pasak V.Tūrienės, jai nieko neteko girdėti, kad būtų planuojami mobilūs paštai ar bankomatai ant ratų. „Kartais girdžiu, kad vaistus gali ir į namus atvežti. Bet tai tik kalbos. Tiesa, kažkas parašė projektą ir gali į atokias vietas atvežti pasiklausyti audioknygų. Ir tai, pasirodo, svarbiausias rūpestis“, – ironizavo ji.

Taigi, rūpestis regionais pastaraisiais dešimtmečiais daugiausia susivedė į kelių ir šunkeliukų, kuriais nelabai kas ir važinėja, asfaltavimą ir atskirų fasadų dailinimą. Neretame provincijos mieste bene prabangiausiai atrodo Užimtumo tarnybos pastatai. Tik štai darbo ten nelabai pasiūlo. O ir tai, kas užsidirbama, tampa vis sunkiau prieinama. Juokingas palūkanas už indėlius mokantys ir paslaugas nuolat branginantys bankai retkarčiais skundžiasi „dūstą nuo pinigų“ bei laikosi politikos: apsaugosime jūsų pinigus net ir nuo jūsų pačių. Ne dykai, žinoma.