Gyvenimas be grynųjų – bankininkai ir finansininkai svarsto, kad Lietuvos žmonėms tai jau įmanoma. Mokėjimo kortelė monetas bei kupiūras jau laisvai galėtų pakeisti ir kavinėje, ir bažnyčioje. Bet informacinių technologijų kūrėjai perspėja – niekas neapsaugotas nuo elektros dingimų ar kibernetinių atakų. O atskiros krizės, anot nepaprastųjų situacijų valdymo specialistų, gali tapti viena didele socialine, kuriai suvaldyti kaip tik būtini grynieji pinigai.

Bankininkai neabejoja – Vilnius taps lūžio tašku visuomenės be grynųjų link. Apmokestinę paslaugas, mažindami aptarnavimo skyrių – šių per visą Lietuvą mažiau nei 300 – bankai taip pratina žmones pinigines operacijas kelti į elektroninę erdvę.

Nors Lietuvoje yra vietovių, kur be grynųjų – nė žingsnio. Specialistai sako, kad technologiškai pereiti prie skaitmeninių operacijų šalis pasirengusi. Dabar to laukiama visame viešajame sektoriuje.

Internetinių mokėjimo pliusai – mažiau dvigubų buhalterijų, didesnis piniginių operacijų greitis, pigumas. Tačiau krizių valdymo ekspertai sako – išvis atsisakyti grynųjų negalima.

Kol kas Lietuvoje trys mokėjimai iš keturių vyksta grynaisiais. Vienas gyventojas piniginėje kasdien nešiojasi vidutiniškai 57 eurus kupiūromis ir monetomis.