LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Ekonomika auga, atlyginimai didėja – tokie statistiniai duomenys įkvepia Lietuvos gyventojus, tačiau toli gražu ne visus. Nevyriausybinių organizacijų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, kas trečio Lietuvos gyventojo pajamos ženkliai sumažėjo, beveik tiek pat teigia gyvenantys prasčiau nei per pirmąjį karantiną, kas dešimtas gyventojas stokoja pinigų maistui.
Algos šovė aukštyn
Iš bankininkų ir ekonomistų lūpų sklinda džiugios žinios – Lietuvos ekonomikos imunitetas stiprėja. Tai patvirtino pirmojo šių metų ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) rodikliai. Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2021 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. paskutiniu ketvirčiu, BVP padidėjo 1,8 proc., o palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, – 1,0 proc.
Anksčiau Lietuvos bankas skelbė, kad pandemija beveik nesulėtino darbo užmokesčio kilimo šalyje. Per pirmąjį karantiną (2020 m.) darbo užmokesčio augimas šiek tiek sulėtėjo, tačiau nuo liepos atlyginimai vėl ėmė sparčiai didėti – augimo tempas buvo panašus į stebėtą pastaruosius trejus metus. Pavyzdžiui, 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis buvo net 12,2 proc. didesnis nei 2019 m. atitinkamu laikotarpiu. Prie tokio spartaus darbo užmokesčio kilimo gana daug prisidėjo viešasis sektorius, kuriame atlyginimai augo 15,2 proc. Privačiajame sektoriuje darbo užmokestis taip pat augo (metinis pokytis – 10,6 proc.). Tai yra sparčiausias kilimas nuo 2016 m.
Stinga pinigų maistui
Peršasi išvada, kad finansinių pandemijos pasekmių kaip nebūta. Tačiau realus gyvenimas nėra toks gražus kaip statistiniai skaičiai, pagal kuriuos gyvenimas pagerėjo visiems. Priešingai – veriasi dar gilesnė socialinės atskirties ir pajamų nelygybės praraja, nors Lietuva puikuojasi gerais ekonominiais rezultatais.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo ir Vartotojų aljanso užsakymu atliktos „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, kas trečio Lietuvos gyventojo pajamos ženkliai sumažėjo, beveik tiek pat sako gyvenantys prasčiau nei per pirmąjį karantiną.
Apklausa parodė, kad, lyginant su pirmuoju karantinu, 7 proc. gyventojų finansinė padėtis pagerėjo, dviejų trečdalių (65 proc.) išliko panaši, o 28 proc. nurodė, kad jų finansų būklė per antrąjį karantiną, palyginti su praėjusių metų pavasariu, pablogėjo.
Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklų vadovės Aistės Adomavičienės, dauguma gyventojų prisitaikė, kažkas netgi išlošė, tačiau labai didelė dalis žmonių teigia, kad nuo 2020 m. lapkričio Lietuvoje paskelbto antrojo karantino pradžios iki dabar jų šeimos narių pajamos ženkliai sumažėjo. Pandemijos pasekmės labiausiai smogia mažiausias pajamas gaunantiems asmenims: kas dešimtam (11 proc.) trūksta pinigų maistui, kas septintam (14 proc.) – komunaliniams mokesčiams bei nuomai.
„Jei procentus paversime skaičiais, pamatysime, kad maždaug 150 tūkst. namų ūkių trūksta pinigų maistui. Esame labai nepalankioje situacijoje: viena vertus, Lietuvos bankas skelbia apie rekordinius indėlius bankuose, kyla nekilnojamojo turto kainos, tačiau kas dešimtas gyventojas neturi pinigų duonai. Gerovės valstybe, deja, net nekvepia“, – konstatavo A.Adomavičienė.
Vartotojų aljanso viceprezidentas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys atkreipė dėmesį, kad už kiekvieno statistinio skaičiaus egzistuoja žmogaus ar šeimos drama: negalėjimas sumokėti už komunalines paslaugas reiškia, kad žmonės naudoja mažiau vandens ir elektros, gyvena šaltai.
„Skaičiai dažnai neparodo paslėpto įvairių rūšių skurdo, pavyzdžiui, kai taupydami žmonės tiesiog nesinaudoja tokiu visuomeniniu gėriu kaip elektra, jie patiria energetinį skurdą. Skurde gyvenantiems žmonėms neprieinamas ir karštas vanduo, šiltas būstas, kokybiškesnis maistas. Tai reiškia, kad blogėja žmonių gyvenimo kokybė, sveikata, jie negali įpirkti papildomų sveikatos paslaugų“, – teigė K.Kupšys.
Smogė smulkiajam verslui
Nevyriausybinių organizacijų užsakymu atliktos apklausos duomenys taip pat parodė, kad antrasis karantinas smarkiai smogė smulkiesiems verslininkams: kas antras (50 proc.) šios grupės atstovas nurodė, kad jo pajamos ženkliai sumažėjo, beveik kas penktas (17 proc.) teigė netekęs darbo. Pinigų maistui dažniau trūksta bedarbiams (23 proc.), smulkiesiems verslininkams (17 proc.). Taip pat šios grupės respondentai nurodė dažniau stokojantys pinigų komunalinėms paslaugoms.
„Dar praėjusių metų balandžio pradžioje atkreipėme valdžios dėmesį į grėsmes, siūlėme pasirūpinti žmonėmis, kurie labiausiai nukentės nuo karantino. Tam tikros priemonės buvo įvestos, bet rezultatai rodo, kad jų akivaizdžiai nepakanka. Valstybės pareiga – užtikrinti adekvačias pajamas ir paslaugas pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms. Priemonių susidariusiai situacijai spręsti turi būti ieškoma nuolat“, – tvirtino A.Adomavičienė.
Į žemiausią pajamų grupę (iki 300 eurų vienam šeimos nariui) dažniau patenka bedarbiai (65 proc.), darbininkai ir techniniai darbuotojai (28 proc.). Net 35 proc. žemiausiai pajamų grupei priklausančių respondentų nurodė, kad jų pajamos ženkliai sumažėjo, palyginus su 12 proc. tų respondentų, kurių pajamos iki karantino buvo didžiausios.
Priemonių nesimato
Gal valdžia, kurdama ekonomikos gaivinimo planą, sugalvojo, kaip įveiks šalyje didėjančią socialinę prarają, ir socialinių problemų skylei užlopyti dosniau mestelės pinigų iš atsigavimui numatytų milijardų? Juk rengdama šį planą Lietuva turėjo atsižvelgti į Europos Komisijos rekomendacijas dėl skurdo bei pajamų nelygybės mažinimo, į kurį kasmet pabaksnojama.
„Kiek atsimenu, ekonomikos gaivinimo plane socialinei sričiai numatyta apie 100 mln. eurų. Pagrindinė jų dalis teks Užimtumo tarnybos priemonėms. Tokie pinigai tiesiogiai socialinei paramai negali būti naudojami. Jeigu bus finansuojami žaliosios ekonomikos, energetikos ir švietimo projektai, galima tikėtis geresnių darbo vietų, didesnių algų ir socialinės padėties pagerėjimo, bet tai būtų ilgesnėje perspektyvoje“, – komentavo Vilniaus universiteto (VU) profesorius, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka.
Jis teigė, kad nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima daryti išvadas apie blogėjančią žmonių socialinę padėtį. „Dar neturime daug išsamių duomenų apie gyventojų pajamas, skurdo lygį. Jie visada gerokai vėluoja. Šiemet renkami duomenys apie praeitus metus, tad tik vėliau paaiškės, koks yra bendras vaizdas. Situaciją galima jausti netiesiogiai – per labdaros valgyklų, „Maisto banko“ veiklą ir panašiai“, – aiškino ekonomistas R.Lazutka.
Įdomu tai, kad pernai sumažėjo socialinės pašalpos gavėjų skaičius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2019-aisiais pašalpą gavo 64,6 tūkst., o 2020 metais – 56 tūkst. šalies gyventojų. Per pirmąjį šių metų ketvirtį jų ūgtelėjo iki 57 tūkst.
Pasak VU profesoriaus, pernai pašalpų gavėjų skaičių sumažino plačiai mokėta darbo paieškos išmoka – 200 eurų. Dabar ši išmoka mokama daug siauresniam asmenų ratui, todėl pašalpų gavėjų skaičius grįžta į ikipandeminį lygį.
Paslepia pajamų skirtumus
R.Lazutka pabrėžė, kad Lietuvos banko skelbti duomenys apie praeitų metų atlyginimų didėjimą paslepia pajamų skirtumus. Anot jo, algos padidėjo vidutiniškai 10 proc., bet, pasirodo, kad didžiausias algas gaunantiems jos didėjo 20 proc., o tiems, kurie uždirba mažiausiai, visai nedidėjo. O per pirmąjį karantiną pajamos net sumažėjo, nes buvo mokamos subsidijos, kurios buvo mažesnės už atlyginimą.
„Kai sakoma, kad ekonomika nelabai nukentėjo, auga žmonių atlyginimai ir indėliai bankuose, tai – tiesa. Tačiau tai neparodo pajamų skirtumo. Išaugo nedarbas, dalis bedarbių negauna pašalpų, kai kurie yra įsiskolinę antstoliams. Tačiau negalima sakyti, kad didžioji dalis gyventojų būtų daug praradę dėl pandemijos, nes algos kilo, socialinės išmokos nemažėjo, netgi šiek tiek augo. Bet yra tam tikras sluoksnis žmonių, kurių padėtis galėjo ir pablogėti. Daliai jų tenka eiti į labdaros valgyklas. Tokių, matyt, kažkiek padaugėjo“, – svarstė pašnekovas.
Daug visuomeninių organizacijų atstovų išreiškia nuogąstavimus, kad Lietuvą pasieksiantys milijardai (skolinti ir paramos pavidalu) sukurs dar didesnę socialinę ir pajamų atskirtį. „Skirtumai gali dar labiau didėti, ir dabar jie didėja. Jeigu vieniems didelės algos padidėjo dar 20 proc., o kitiems jos išliko tokios pačios ar net mažėjo, tai čia ženklus skirtumas. Jau dabar žinome, kad Vilnius pagal vidutines algas yra pasivijęs ES vidurkį, bet regionai labai atsilieka“, – aiškino VU profesorius.
Kas padės pandemijos bedarbiams?
A.Adomavičienė apgailestavo ne tik dėl socialinei sričiai tenkančios nedidelės sumos, bet ir dėl to, jog nenumatyta jokių pokyčių. „Nesimato, kad būtų vykdomos reformos. Bus finansuojamos aktyvios darbo rinkos priemonės žaliajai ir skaitmeninei ekonomikai skatinti, darbo vietoms kurti. Beje, ne tiek daug jų bus įsteigta. Tai ne reforma, o finansavimas to, ką mes patys jau turėjome daryti savo biudžeto pinigais“, – pastebėjo ji.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklų vadovė sakė ekonomikos gaivinimo plane pasigedusi informacijos, kaip bus plečiamos individualizuotos ir kompleksinės paslaugos žmonėms, kurie patiria sunkumų integruodamiesi į darbo rinką. „To dabar labai stinga žmonėms, ypač tiems, kurie ilgai užsibūna be darbo, yra žemesnės kvalifikacijos. Jiems reikia ne tik profesinio ugdymo, bet ir individualizuotų paslaugų, profesinio orientavimo, karjeros konsultavimo. Tam lėšų nėra numatyta. Tad kaip padėsime žmonėms, kurie per pandemiją iškrito iš darbo rinkos, kurių darbo vietos turbūt jau nebus atkurtos? Ką darysime su darbuotojais, kurie pradirbo visą gyvenimą ir sulaukę priešpensinio amžiaus neteko darbo? Nesimato, kad apie tai būtų galvojama“, – teigė A.Adomavičienė.
Pasak jos, akivaizdu, kad socialinių problemų daugėja, per pandemiją išryškėjo galimybių nelygybė, kuri ilgalaikėje perspektyvoje turės dar daugiau neigiamų pasekmių. „Matome, kiek problemų švietimo srityje. Ne visi galėjo deramai mokytis nuotoliniu būdu, nes neturėjo priemonių namuose arba tėvai negalėjo padėti vaikams naudotis technologijomis. Tai ir kiti aspektai tikrai atsilieps“, – įsitikinusi skurdo mažinimo srityje veikiančio tinklo vadovė.
