Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Beveik Klaipėdos dydžio „skolininkų miestas“ nemoka skolų

Antstolių išieškomų skolų Lietuvoje turi beveik 222 tūkst. fizinių asmenų, arba beveik 8 proc. visų šalies gyventojų. Ir, dėmesio! Net 63 proc. skolingų gyventojų šiuo metu niekur nedirba ir negauna jokių legalių pajamų. Tai reiškia, kad beveik Klaipėdos dydžio „skolininkų miestas“ gali sau leisti visai nemokėti skolų, nes išieškojimas iš „šešėlinių“ pajamų neįmanomas.

Kiek pajamų negauna biudžetas?

Atsiskaityti vengiančių skolininkų kišenėse „nusėdusi“ įvairių skolų suma gali sudaryti apie 2 mlrd. eurų. O valstybės biudžetas dėl dosnių nuolaidų visiems skolininkams, įskaitant piktavalius, kasmet negauna apie 100 mln. eurų pajamų. Mat daugelio administracinių baudų ir kitų skolų išieškojimą antstoliams tenka nutraukti dėl senaties ar dėl skolininkų slapstymosi nelegalaus darbo „šešėlyje“.

Lietuvos antstolių rūmų (LAR) prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis „Žinių radijo“ laidoje „Nuomonių studija“ akcentavo, kad tokia situacija susiklostė dėl pastaraisiais metais nesiliaujančio „nuolaidų lietaus“ skolininkams. Jo žodžiais, siekiant geresnio prievolių vykdymo, svarbu geriau užtikrinti administracinių baudų ir kitų skolų mokėjimo neišvengiamumą.

Tai pripažįsta ir Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus. Pasak mokslininko, didžioji dalis eismo dalyvių nepažeistų taisyklių, jeigu žinotų, kad bauda nuo jų sąskaitos bus nuskaičiuota nedelsiant po pažeidimo.

Geriau suprasti, ką valstybės mastu reiškia 2 mlrd. eurų „paslėptų“ skolų suma, padeda dr. A.Bartkaus priminimas, kad 2025 metams suplanuotos Lietuvos biudžeto pajamos yra 18 mlrd. eurų. Kitaip tariant, išieškoti neįmanomų skolų suma prilygsta maždaug 11 proc. metinių biudžeto pajamų.

Dabartinė skolų išieškojimo tvarka neskatina geranoriško skolų mokėjimo. Jau šeštus metus besitęsiantis „nuolaidų skolininkams paradas“ dalies skolingų žmonių sąmonėje suformavo nuostatą, kad skolų galima nemokėti ir dėl to nieko blogo nenutiks.

Kaip priminė LAR vadovas, išskaitos iš skolininkų pajamų jau buvo sumažintos 2018 metų gruodį, o šių metų liepą jos sumažintos dar kartą. 2022 metais skolininkų sąskaitose nustatyta neliečiama minimalių vartojimo poreikių dydžio suma (2024 metams nustatytas minimalus vartojimo poreikių dydis – 446 eurai), iš kurios skolų išieškojimas negalimas. Taip pat iki 7 tūkst. eurų padidinta skolų suma, kurios nepasiekus išieškojimo negalima nukreipti į skolininko būstą.

„Darydami tas nuolaidas pamirštame, kad kitoje pusėje yra kreditoriai. Šiais metais yra suteiktos skolų mokėjimo „atostogos“. Tačiau pamirštama, kad tos „atostogos“ yra suteikiamos ne tik eiliniams žmonėms, kurie nesusimoka komunalinių mokesčių arba vartojimo paskolų. Jos suteikiamos ir išlaikymo vaikams (vadinamųjų alimentų) nemokančiam asmeniui ir 15-tą baudą gavusiam administracinės teisės pažeidėjui. Ar tai yra teisinga ir ar tai skatina žmones galvoti apie savo veiksmų pasekmes – vargu“,– svarstė antstolis I.Gaidelis. Jis pabrėžė, kad nuolaidos turėtų būti taikomos ne visiems skolininkams be išimties, o suteikiamos individualiai, antstoliams įvertinus kiekvieno skolingo žmogaus situaciją.

Antstolio I.Gaidelio žodžiais, anaiptol ne visada pasiteisina ir padidinimas skolų sumos, būtinos išieškojimui iš skolininko būsto.

Lietuvoje 40–45 proc. tarp visų skolininkų sudaro administracinės teisės pažeidėjai. Tarp valstybės skolininkų tokių žmonių yra didžioji dalis – 80–90 proc. Daugiausia administracinės teisės pažeidimų – susiję su transportu ir keliais.

Parengta pagal LAR

Rekomenduojami video