Prie Seimo susirinkę  Lietuvos žvėrelių augintojai  atgabeno dvejus karučius – vieną su kompostu, kitą – su poliesterio drabužių atliekomis.

Sako, kad taip nori parodyti Seimo nariams, kad kad natūralios medžiagos puikiai suyra dirvožemyje, o kalnai sintetinių drabužių ilgus amžius dūli sąvartynuose ir nuodija gamtą bei ekosistemą.

„Visas verslas yra sukamas ratu, niekas nėra išmetama, nėra jokių cheminių atliekų. Ten mes matome rūbus, vartojimą, kurie numesti dažnai matom pamiškėj ar palaukėj, ir jie visą laiką atrodys taip po 10, 50 metų“, – aiškina Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos atstovė Remigija Žalienė.

Verslininkai niršta – esą jei įstatymo projektas bus įtvirtintas, apie du tūkstančius žmonių liks be darbo, o įmonės patirs 15 mln. nuostolį. Be to, tai atvertų pandoros skrynią ir ateities draudimams – esą vėliau ateis eilė ir kitiems gyvulininkyste besiverčiantiems ūkininkams.

  „Kas dabar galėtų šiandien pasakyti, kad šiandien stovime kailininkai mes prie Seimo, ar nestovės rytoj paukštininkai, kiaulininkai. Kokiu dabar verslu gali užsiimti kaimo žmonės, kurie turėjo šitą verslą? Kas gali pasakyti, kad už 5 metų neateis tokia pati minia ir nepasakys, taip, tai neetiška. Tai gal grūdai neetiška, gal salotai irgi skauda?“, – sako R. Žalienė.

Atvykęs ir kitas fermeris. Jis ginčijasi su gyvūnų teisių gynėjais dėl audinių auginimo sąlygų: „Gyvūnai užmiega dujų kameroje, jie visi yra užmerktomis akimis, 99 procentai, ir tokių klyksmų tikrai nėra.“

Anot Karpio, tokie verslai Lietuvai kuria didžiulę ekonominę vertę. Tačiau fermeris pripažįsta – tinkamos gyvūnėlių laikymo sąlygos – svarbiausia. „Mes siūlome kaip tik vystyti tas verslo šakas Lietuvoje, kurios gali vystytis ir daryti eksportą, nes tai – vienintelė verslo šaka, kuri pilnai yra eksportuojama, nors visas produktas yra sukuriamas Lietuvoje. Iš jūsų maisto, kurį išmetate, iš jūsų maisto atliekų sukuriamas produktas, kuris yra parduodamas.

Mūsų asociacija visą laiką taip sakė, jeigu mes nesilaikysime, kokie yra reikalavimai, tokias fermas reikia uždaryti“, – tikina fermeris Arvydas Karpys.

O štai žmonių gatvėse nuomonės skiriasi: „Pritariu, nereikia, galima ir dirbtiniais kailiniais pasipuošti, jei yra noro.“ „Puiki iniciatyva, na, tiesiog rūpestis gyvūnais.“

„Galbūt reiktų pagvildenti šioje vietoje kažkokių apribojimų, bet kad jau visai uždrausti ne, aš mėgstu kailį.“ „Žinote, kad labai painus klausimas, bet jei visas pasaulis prieis prie to, tai ir mums reikia.“

Seimo narys, valstietis Valius Ąžuolas šį įstatymo projektą vadina absurdišku ir paprasčiausiai žlugdančiu Lietuvos verslus. „Tai jeigu mes eitume tokiu keliu, sakytume, kad gyvūnų negalima žudyti, tai tada sužlugdykime paukštininkystę, kiaulininkystę, gyvulininkyste, nes ta pati logika, reikia viską uždrausti, kas yra gyvūnai. Ten dirba šimtai žmonių ir šimtai šeimų ir pasakyti, kad mes neva duosime kažkokią kompensaciją, tai ką darbuotojams į darbo biržą eiti? Pašalpų prašyti?“, – komentuoja V. Ąžuolas.

 Jei šis įstatymo projektas visgi virstų realybe, kailinių žvėrelių auginimo verslams būtų skirtos kompensacijos. Tačiau apie tai, kiek ir kokios, anot projektą įregistravusios seimūnės, dabar nieko nežino.

„Dėl ko mes įstatyme numatome 2026 metus, dėl to, kad įstatymas reikalaus ir diskusijų, ir ekspertinės nuomonės, galų gale turės būti parengtos poįstatyminės tvarkos, kuriomis bus numatomos ir apskaičiuojamos kompensacijos, tai tiesiog numatome protingą laiką“, – kalba Seimo narė Aistė Gedvilienė.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2019 metų lapkričio mėnesį „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, jog 81,7 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kailinius gyvūnus auginti narvuose ir žudyti dėl jų kailių yra nepriimtina.