Nuo seno esame mokomi roges ruošti vasarą, ratus – žiemą. Todėl jau dabar agroverslininkai ruošiasi artėjančiam žiemos sezonui. Vieni investuoja į naujas šildymo technologijas, išmainydami gamtines dujas į suskystintas, kiti džiaugiasi anksčiau investavę į biojėgaines. Nors dar vidurvasaris, verslas jau galvoja apie žiemą ir planuoja siaurinti gamybos apimtis, drastiškai mažinti darbuotojų etatus. VL kalbinti verslo atstovai piktinasi, kad nors Vyriausybė žadėjo pagelbėti mažinant naštą dėl energijos kainų šuolio, tačiau pažadai taip ir liko tuščiais žodžiais. 

Už šildymą – 2,5 mln. eurų sąskaita

„Vilniaus paukštyno“ ir „Kaišiadorių paukštyno“ direktorius Darius Gudačiauskas sako, kad išaugusios dujų ir elektros kainos jų verslui smogė gerokai stipriau nei užtrukusi pandemija. Anot jo, jokia kita žemės ūkio sritis nereikalauja tiek daug energijos kaip paukštininkystė, todėl staigus energijos kainų šuolis supurtė visą paukštininkystės sektorių. „Pirmas dvi savaites viščiukams reikalinga 33 laipsnių šiluma, trečią savaitę – 28, o vėliau – 21 laipsnis šilumos. Paukštynai šildomi dujomis, o elektra naudojama ventiliavimo sistemoms. Ši sistema labai išpūtė mūsų sąskaitas. Įsivaizduokite, 2020 metų gruodį abiejų mano valdomų paukštynų sąskaita už dujas buvo 396 tūkst. eurų, o ateinantį gruodį laukiame 2,5 mln. eurų sąskaitos“, – šešis ar net septynis kartus didesnės sąskaitos už šildymą šiemet laukia D.Gudačiauskas.

Persiorientuoja prie suskystintų dujų

Iki šiol abu paukštynai buvo šildomi gamtinėmis dujomis. Jau dabar ieškoma sprendimų įdiegti trasas šildymui suskystintomis dujomis. Tam parengti projektai, nukreiptos ir stambios investicijos. Jo teigimu, verslas ruošiasi blogiausiam, bet tikisi geriausio. „Nuo vasario mėnesio valdžia kalbėjo, kad padės verslams, tačiau iki šiol jokios paramos ar dėmesio nesulaukėme. Galiu atvirai pasakyti, kad mums energijos kainos smogė daug stipriau nei visa COVID-19 pandemija. Nesulaukėme jokios atjautos, tačiau tikimės, kad išgyvensime artėjančią žiemą“, – atsidūsta paukštynų vadovas.

Nors investicijos skirtos dujų trasoms ir rezervuarams perorientuoti nuo gamtinių dujų prie suskystintų, pastaruoju metu brango ir suskystintos dujos. Viešojoje erdvėje jau vis garsiau diskutuojama apie smarkiai išaugusią šių dujų paklausą pasaulinėje arenoje. Tačiau D.Gudačiauskas pabrėžia, kad nors suskystintos dujos brangsta, net ir investuojant į keičiamą šildymo infrastruktūrą, jomis šildytis vis tiek apsimoka labiau. „Migruodami nuo gamtinių dujų prie suskystintų labai rizikuojame. Gali būti, kad dėl išaugusios paklausos ar tiekimo trikdžių, kurių šiandieną pasaulyje nebeįmanoma prognozuoti, turime rankoje loterijos bilietą ar draudimo polisą, kuriuo nepasinaudosime. Vis dėlto sveika nuovoka kužda, kad tai daryti reikia, nes kitu atveju neteksime konkurencingumo. Esu įsitikinęs, kad Lietuva negali sau leisti turėti mažiau negu vieną pasaulinio lygio paukštyną. Mums jau teko užverti duris ir „Kaišiadorių paukštyno“ skerdyklą bei visus pajėgumus permesti į Vilnių. Jei valdžios politika nesikeis, labai realu, kad mūsų paukštininkystė visiškai sunyks“, – akcentuoja pašnekovas.

Pakeitė nuomonę dėl biojėgainės

Nors mėsos sektoriuje nemažai įmonių jau džiaugiasi atsiperkančiomis investicijomis į biojėgaines, D.Gudačiausko valdomi paukštynai iki šiol alternatyvių šildymo sistemų neįsirengė. Anot pašnekovo, tai lėmė pragmatiniai skaičiavimai. Paukštynuose atlikęs mėšlas pagal sutartis parduodamas ūkininkams kaip trąša. Tuo metu taip panaudoti mėšlą apsimokėjo labiau nei investuoti į biojėgainę.

D.Gudačiauskas: „Įsivaizduokite, 2020 metų gruodį abiejų mano valdomų paukštynų sąskaita už dujas buvo 396 tūkst. eurų, o ateinantį gruodį laukiame 2,5 mln. eurų sąskaitos.“

„Prieš kelerius metus tokia jėgainė ekonomiškai mums nebuvo naudinga. Parduoti mėšlą apsimokėjo labiau. Žinoma, dabar, esant tokioms dujų kainoms, tai būtų tikrai labai naudinga. Tačiau ir jų įrengimas labai pabrango. Esame anksčiau skaičiavę, kad biojėgainės statybos prie vieno paukštyno mums atsieitų 6 mln. eurų, o dabar už tokį patį projektą turėtume skirti 12–15 mln. eurų. Vis dėlto tai ne šios žiemos sprendimas. Mums ir Žemės ūkio ministerijai reikia surasti sprendimą, kaip išgyventi šią žiemą, nes laukia kosminės sąskaitos“, – didesnio dėmesio iš Vyriausybės tikisi paukštynų vadovas.

Gamintojai kainų kelti negali

Nors paukščių auginimo sąnaudos auga, kalbėti apie paukštienos kainų kilimą D.Gudačiauskas neskuba. Jis primena, kad prekybininkai augintojams leidžia taikyti vos 0,11 Eur/kg antkainį, kai tuo tarpu jie patys ir valstybė gauna 2,2 Eur/kg siekiančią naudą. „Pas mus susiklostė žalinga situacija, kai prekybininkai dėl savo didelių galių kartu su valstybe pasiima praktiškai visą naudą, o gamintojas gauna centus. Mes turime labai mažai galios kelti kainas, nes dalyvaujame šviežio maisto tiekimo grandinėje. Kiekvieną dieną paskerdžiame 250 tonų paukštienos. Jeigu mums prekybininkas pasakytų, kad mes šiandien neimame produkcijos, vaizdžiai sakant, mums būtų „šakės“, nes neturėtume kur dėti tiek mėsos“, – atvirai kalba „Vilniaus paukštyno“ ir „Kaišiadorių paukštyno“ direktorius. Pasak jo, paukštienos vartojimas kol kas nekrito, nes vištienos kainos mėsos rinkoje išlieka žemiausios.

Nenori dirbti į minusą

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius sako, kad jo atstovaujamas sektorius itin konkurencingas, todėl nemažai mėsos perdirbimo įmonių, skerdyklų jau seniau investavo į biojėgaines ir džiaugiasi jų atsiperkamumu.

„Mes toliau kalbame, kad reikia remti alternatyvias energija aprūpinančias priemones: biojėgainių, saulės, vėjo elektrinių statybas. Investicijos ir parama turi būti nukreipta ne tik į smulkias ar vidutines įmones, bet ir į dideles bendroves. Jos turi didžiausią potencialą, nes taip galima sumažinti energijos sąnaudų dalį produkcijos savikainoje. Dėl to didelę naudą gautų ir vartotojas“, – įsitikinęs E.Mackevičius.

 E.Mackevičius: „Valstybės požiūris sukrėtė, nes mums buvo pasakyta: „Verslas yra verslas, ir nieko nepadarysi.“ Juk tai yra savotiškai ekstremalios sąlygos, apie kurias reikia kalbėti. Viską palikti savieigai – trumparegiška.“

Pasiteiravus, ar pabrangusi elektra šią žiemą dar labiau nepakels mėsos kainų, asociacijos vadovas svarsto, kad kainos stipriai kilti neturėtų. Jis tikina kol kas nematantis ir jokių perspektyvų šviežiai mėsai ir mėsos produktams pigti. „Įmonės nenusiteikusios ilgą laiką dirbti į minusą. Viešieji pirkimai nemažai daliai įmonių padarė daug žalos. Įsipareigoti tiekti mėsą kaina, kuri buvo užfiksuota prieš metus, labai rizikinga ir kai kam nuostolinga. Valstybės požiūris sukrėtė, nes mums buvo pasakyta: „Verslas yra verslas, ir nieko nepadarysi.“ Juk tai yra savotiškai ekstremalios sąlygos, apie kurias reikia kalbėti. Viską palikti savieigai – trumparegiška“, – priekaištų dabartinei valdančiajai daugumai negaili E.Mackevičius.  

Suskystintos dujos kol kas pigesnės

UAB „Agrošiltnamių“ vadovas Paulius Andriejavas taip pat atvirai pripažįsta, kad kylančios energijos kainos gamybą veikia tiesiogiai, nes didžiausia sąnaudų dalis jų versle – energetika. Pasak jo, dujų kainos pasiekusios neregėtas aukštuma. Jos brango 4–5 kartus ir muša visų laikų rekordus, elektros energijos – taip pat. Tiesa, elektros kainos sudaro mažesnę savikainos dalį nei dujos, trąšos ar darbuotojų atlyginimai, tačiau ir čia ruošiamasi pažaboti elektros kainas modernizuojant šiltnamius įsirengiant saulės modulius.

„Pavasarį dujų kaina dar labiau padidėjo. Jau kalbama ir apie dujų trūkumą, nežinome, ko laukti ir tikėtis. Iki šiol šiltnamiai buvo apšildomi gamtinėmis dujomis, bet dabar investuojame į suskystintų dujų rezervuarus tam, kad turėtume alternatyvą. Labai tikimės, kad vėlyvą rudenį ar ankstyvą žiemą suskystintų dujų rezervuarai pas mus jau veiks. Sprendimus teko priimti labai greitai. Iš pradžių Vyriausybė žadėjo mums pagelbėti, bet jokios paramos taip ir negavome. Teko kreiptis į banką ir finansuoti projektą savo lėšomis. Bent jau kol kas suskystintos dujos kainuoja perpus mažiau nei gamtinės. Tačiau kokios jų kainos bus vėliau – parodys ateitis“, – sako P.Andriejavas.

Užtvindė rinką lenkiškais agurkais

Pasak daržovių augintojo, šie metai parodė, kad mes esame labai priklausomi nuo išorinių veiksnių. Buvo tokių mėnesių, kai daržovėmis teko prekiauti pigiau nei pernai vien dėl susidariusios situacijos rinkoje. „Užsidarius Baltarusijos ir Rusijos rinkoms, lenkai trumpavaisių agurkų negalėjo išvežti į Rusiją per Baltarusiją. Pasirodo, jie labai didelius kiekius agurkų tokiu būdu išgabendavo rusams. Šiemet mūsų rinka buvo užtvindyta. Jeigu kas nors prekybos tinklams siūlo agurkų po 1 Eur/kg, tai mes savų tikrai neparduosime po 1,5 Eur/kg“, – dėsto P.Andriejavas.

Jeigu toliau suskystintų dujų kainos kils, elektros kainos nemažės, šiltnamiams teks stipriai apkarpyti gamybos apimtis. „Agrošiltnamių“ vadovas atvirai sako, kad tektų priimti nelengvą sprendimą ir daržoves auginti tik vasarą, o rudenį, žiemą ir pavasarį šiltnamius laikyti tuščius. Jau ir dabar šiltnamiuose auginama mažiau daržovių, atleidžiami ir darbuotojai. Vien dėl išaugusių energijos sąnaudų planuojama atsisveikinti su maždaug puse šiltnamio darbuotojų.

Būtina valstybės parama

Šiuo sunku etapu susiklosčiusi situacija turėtų būti sprendžiama drauge su valstybe. Tiek žemdirbiams, tiek agroverslininkams turėtų būti skiriama parama. Verslininkams vienintelis būdas išgyventi – branginti produkciją, tačiau tai nėra išeitis iš susiklosčiusios situacijos, nes gali pradėti kristi vartojimas. Žinoma, veikiame globalioje rinkoje, konkuruojame su įvežtine produkcija, todėl kainas kelti galima tik labai kruopščiai viską apskaičiavus. Ar galime tikėtis, kad maisto produktų kainos grįš į praėjusių metų lygį? Galime prisiminti pasaulinę ekonomikos krizę 2008 metais. Tada kainos šoko aukštyn, tačiau vėliau palaipsniui jos sumažėjo. Žinoma, jos negrįžo į buvusį lygį. Kažko panašaus galima tikėtis ir dabar. Kada pigs maisto produktai, deja, prognozuoti labai sunku.