Rugpjūčio 1-ąją Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo greituosius ŽIV testus bus leidžiama atlikti ne tik gydymo įstaigose, bet ir vadinamuosiuose žemo slenksčio kabinetuose bei kitose vietose – kaip mobiliąsias paslaugas.

Nedrįsta kreiptis

Ministro A. Verygos teigimu, pagal iki šiol galiojusią tvarką, tokios medicininės procedūros galėjo būti atliekamos tik gydymo įstaigose, turinčiose licencijas šių paslaugų teikimui. Tačiau ši, anksčiau galiojusi, tvarka užkirsdavo kelią įvairioms visuomeninėms organizacijoms ir iniciatyvoms, besirūpinančioms žmonių sveikata, nes nebuvo leidžiama šių testų atlikti ne gydymo įstaigos patalpose. Nuo šiol tokių ribojimų nebus, nes gydymo įstaigoms suteikiama teisė greituosius ŽIV testus atlikti ne tik tose vietose, kurių adresai nurodyti licencijoje.

„Žmonės ne visada išdrįsta kreiptis į medikus, o kartais jie gali net neįtarti, kad užsikrėtė. Todėl mes siekiame išplėsti ŽIV testų prieinamumą rizikos grupėms, tuo pačiu užtikrinant besitikrinančių asmenų anonimiškumą. Tikiuosi, kad žmonės ims dažniau tikrintis sveikatą dėl šios pavojingos ligos, nes tai padaryti bus kur kas paprasčiau“, – sakė ministras A. Veryga.

Atlikus šiuos greituosius ŽIV testus nebus reikalaujama įrašyti tyrimo duomenis į asmens sveikatos istoriją, tad visi norintys pasitikrinti sveikatą, galės tai padaryti anonimiškai. Šių testų privalumai yra tai, kad rezultatas gaunamas per 60 sekundžių, jo patikimumas – 99,96 proc., procedūra paprasta – kraujas imamas iš piršto, o visos naudojamos priemonės – vienkartinės. Taip pat tai leidžia laiku suteikti gydymą ir sustabdyti ŽIV ligos progresavimą, apsaugoti šeimos narius nuo užkrėtimo. Ypač testą verta atlikti nėščioms moterims, nes jos gali užkrėsti savo kūdikį nėštumo ar gimdymo metu bei maitinant krūtimi.

Kad dienos šviesą išvystų šis ministro įsakymas, laurus tenka atiduoti ne vienerius metus gana nuosekliai dirbusiems tokių visuomeninių organizacijų, kaip „Demetra“ (ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija), „Galiu gyventi“ (nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija, siekianti efektyvaus priklausomybių ir susijusių problemų sprendimo, saugios bei sveikos visuomenės kūrimo) bei Vilniaus priklausomybės ligų centro darbuotojams.

Bauginanti statistika

Vien „Demetros“ entuziastai šiais metais jau atliko 6291 ŽIV testą, o iki metų pabaigos planuoja atlikti dar beveik 9000. Tačiau jų ir kitų nevyriausybinių organizacijų darbuotojų darbą dažnai stabdė lėšų stygius ir esami apribojimai.

Vasaros pradžioje Jungtinių Tautų programa prieš ŽIV/AIDS (UNAIDS) Paryžiuje pateikė naują ataskaitą „AIDS epidemijos pabaiga: pažanga siekiant 90-90-90 tikslų“ (90-90-90 tikslai: ŽIV gydymo siekiamybė, kad 90 procentų žmonių, turinčių ŽIV virusą, žinotų apie tai; kad 90 procentų žinančiųjų būtų taikomas specialus gydymas ir 90 procentų žmonių, kuriems paskirtas gydymas, būtų pavykę sukontroliuoti ŽIV). Deja, šioje ataskaitoje Lietuva, kartu su kaimynine Latvija minimos kaip šalys, kurios neįgyvendino „Gydymas visiems“ strategijos, t. y. nors kasmet mūsų šalyje daugėja pacientų, kuriems skiriama antiretrovirusinė terapija (ART) nuo ŽIV ligos, ŽIV gydymo aprėptis Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra viena mažiausių.

UNAIDS ataskaitoje skelbiama, jog pasaulyje gydoma maždaug pusę asmenų, sergančių ŽIV – 19,5 mln., kad per paskutinį laikotarpį mirusių nuo AIDS sumažėjo 50 proc., kad naujų ŽIV atvejų skaičius sumažėjo 16 proc.

Tuo tarpu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) liepos pradžioje pateikė duomenis, jog per penkis šių metų mėnesius ŽIV infekcija Lietuvoje diagnozuota 93 asmenims (80 vyrų ir 13 moterų). Tai vienuolika atvejų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Pagal galimą užsikrėtimo būdą, daugiau nei pusė (62,4 proc.) naujų ŽIV atvejų (58) išaiškinta tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. 22 asmenys ŽIV užsikrėtė per lytinius santykius, 13 asmenų užsikrėtimo būdas neišaiškintas.

Daugiausiai naujų ŽIV infekcijos atvejų užregistruota Vilniaus (44) apskrityje, Klaipėdos – 9, Šiaulių ir Utenos – po 8, Kauno – 7, Marijampolės – 5, Panevėžio – 4, dar po vieną kitą Alytaus, Tauragės ir Telšių apskrityse. Šiemet Lietuvoje užregistruota ŽIV infekcija ir vienam užsieniečiui. Pagal amžiaus grupes, daugiausiai naujų atvejų nustatyta 30-39 metų amžiaus grupėje.

Iš viso iki šių metų birželio 1 dienos Lietuvoje užregistruoti 2842 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 2262 vyrai ir 580 moterų.

Kas penktas ŽIV užsikrėtęs asmuo Lietuvoje susirgo paskutine ŽIV ligos stadija – AIDS ir kas aštuntas asmuo, kuriam diagnozuota ŽIV infekcija, yra jau miręs dėl įvairių priežasčių, įskaitant ir AIDS.

Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV (beveik 60 proc.) Lietuvoje užregistruota tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, 21,7 proc. užsikrėtusiųjų per heteroseksualius santykius, 8,3 proc. – per homoseksualius santykius bei dešimtadalio ŽIV užsikrėtimo būdas nenustatytas. Taip pat registruoti 6 perinataliniu būdu (užkrėsti motinų per nėštumą, gimdymą ar žindymą krūtimi) ŽIV užsikrėtę vaikai.

Pernai Lietuvoje ŽIV ligos gydymui antiretrovirusinė terapija buvo skirta 754 pacientų, įskaitant ir nuteistuosius esančius įkalinimo įstaigose.

Beveik kas antras pacientas Lietuvoje gaunantis antiretrovirusinę terapiją yra švirkščiamųjų narkotikų vartotojas.

Siunčiami į Alytų

Kas antras naujas ŽIV atvejis (49) buvo nustatytas Kalėjimų departamento (KD) prie LR Teisingumo ministerijos pavaldžiose įkalinimo įstaigose ir tai 1,8 karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (27).

Daugiausiai naujų ŽIV atvejų per šių metų penkis mėnesius nustatyta Alytaus pataisos namuose (35). Pernai KD pavaldžiose įstaigose išaiškinta 70 naujų ŽIV infekcijos atvejų ir tai sudarė trečdalį visų naujų atvejų.

Tai oficiali statistika. Tačiau kalbintas Alytaus pataisos namų (PN) direktorius Kęstutis Jasmontas tvirtino, jog sergančiųjų ŽIV skaičius jau keleri metai PN beveik nesikeičia – svyruoja nuo 180 iki 200 nuteistųjų. „Šią ligą į pataisos namus jie dažniausiai „atsineša“ iš laisvės, – sakė direktorius. – Tai leidžiamuosius kvaišalus vartoję narkomanai. Pas mus jie visi gauna reikiamą gydymą. Taip jau susiklostė, kad sergantieji šia liga bausmės atlikti siunčiami pas mus“.

ŽIV protrūkis

Prieš 15 metų, gegužės 17 dieną, visus pribloškė Lietuvos AIDS centro paskelbta žinia, kad tuometinėje Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje (dabar –Alytaus PN) 32 atliekantys bausmę nuteistieji yra užsikrėtę žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV).

Po šios žinios kraujo mėginius tyimams savanoriškai davė apie 2000 žmonių – tiek nuteistųjų, tiek įkalinimo įstaigos darbuotojų. Užsikrėtusiųjų ŽIV skaičius šoktelėjo iki 250. Savanoriški kraujo tyrimai buvo atliekami ir kitose įkalinimo įstaigose – jose irgi buvo nustatyti keletas užsikrėtusiųjų imunodeficito virusu.

Po šio įvykio Kalėjimų departamentas į Alytų nusprendė siųsti visus, užsikrėtusius ŽIV virusu nuteistuosius.

Pasak įkalinimo įstaigų darbuotojų, šiuo metu kituose pataisos namuose ŽIV infektuoti asmenys nelaikomi. Nuteistieji dėl galimo užsikrėtimo imunodeficito virusu yra sistemingai tikrinami. Nustačius teigiamą atvejį, jie izoliuojami ir iš pataisos namų nedelsiant išvežami į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, o po to – į Alytų.

Reikalavo kompensacijos

Tuomet, 2002-ųjų vasarą, 22 ŽIV apsikrėtę asmenys Alytaus rajono apylinkės prokuratūrai įteikė prašymus, kad už sugadintą sveikatą jiems būtų sumokėtos kompensacijos – nuo vieno iki 5 milijonų litų (nuo beveik 300 000 iki beveik pusantro milijono eurų), o įkalinimo įstaigos tuometiniam vadovui bei sveikatos priežiūros viršininkei – iškeltos baudžiamosios bylos.

Tačiau nuteistieji kompensacijų negavo, nes tyrimo metu paaiškėjo, jog ŽIV jie užsikrėtė patys – šis virusas plinta tuo pačiu švirkštu sveikiems ir užsikrėtusiems leidžiantis intraveninius narkotikus arba lytinių santykių metu.

Po šio tyrimo buvo pripažinta, kad įkalinimo įstaigose trūksta dėmesio nuteistųjų sveikatai ir tvarkos, todėl teko atsistatydinti tuometiniam Kalėjimų departamento direktoriui, iš pareigų buvo atleistas ir Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos viršininkas bei dauguma šios įstaigos darbuotojų.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ