Naujojo žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio užmojis Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ir jai pavaldžias tarnybas perkraustyti iš Vilniaus į Kauną ar savivaldybes, esančias tarp dabartinės ir laikinosios sostinių,sulaukė prieštaringų vertinimų. Ne vienam buvusiamžemės ūkio ministruitai panašuį politinį šou.Žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai prieš tai nesišiaušia, bet pirmiausia siūlo vadovautis ne emocijos, o protu. Kai kurie viliasi, kad nauji vėjai padės atnaujinti ŽŪM personalą.

Kraustys ir tarnybas

Pristatydami Vyriausybės programą „valstiečiai“ kalbėjo apie galimybę į Kauną perkelti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas, tačiau programos įgyvendinimo priemonių planeapie tai nebeužsiminta. Čia numatytas kitas variantas – ministerijas perkelti į naujas bendras patalpas, kitaip tariant, steigti vadinamąjį ministerijų miestelį.

Šį projektą įgyvendinti pavesta valstybės turto valdytojui – VĮ Turto bankui. Jis gegužės 10 d. paskelbė apie investicinio projekto „Ministerijų perkėlimas į naujas bendras patalpas“ pirkimo konkursą. Numatoma, kad preliminariai visas projektas, neskaičiuojantsklypo kainos,atsieis iki 35 mln. eurų.

ŽŪM šiame miestelyje gali ir nebūti. Naujasis žemės ūkio ministras G.Surplyspažadėjo ministeriją perkelti į Kauną ir tai padaryti ketina gana greitai. Tai esą vienas pirminių jo prioritetų. Be to, ŽŪM vairą perėmęs buvęs vidaus reikalų viceministras užsiminė, kad iš sostinės kraustytis turėtų ir ministerijai pavaldžios tarnybos – Nacionalinė mokėjimo agentūra, Nacionalinė žemės tarnyba, Agrarinės ekonomikos institutas bei kt.

Tarp kitko, jau būta bandymų ŽŪM ištremti į periferiją. 1961 metais dalis darbuotojų važinėjo dirbti į Dotnuvą, dalis – į Baisogalą. Tačiau tokia pertvarka ir ŽŪM darbas provincijoje neilgai truko – vos keturis mėnesius.

Kviečia diskutuoti

Žemdirbių savivaldos organizacijų lyderiai gana įvairiai vertinaG.Surplio ryžtą ŽŪM perkelti į Kauną. Vieni mato tik pliusus, kiti ragina nesikarščiuoti ir vadovautis protu: apskaičiuoti išlaidas ir svarbiausia – įvertinti naudą žemės ūkiui ir kaimui.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko Arūno Svitojaus manymu, tokius projektus reikia vertinti blaivia galva ir kompleksiškai, o galutinį sprendimą priimti tik gerai viską apsvarsčius su socialiniais partneriais. Jis priminė, kadKazys Starkevičius, eidamas žemės ūkio ministro pareigas, taip pat žadėjo ŽŪM kraustyti į Kauną, tačiau pažadai liko stalčiuje.

A. Svitojus

Ne taip entuziastingai šią idėją palaikė žemės ūkio ministro postą palikęs Bronius Markauskas.Jis yra minėjęs, kad jeigu reikės, kelsis, bet pats tokios iniciatyvos nerodys.

„Kad naujojo ministro užsidegimas nebūtų tik politinis šou, pirmiausia siūlyčiau diskutuoti dėl tokio siūlymo. Gerai, kad naujasis ministerijos vadovas nori kažką keisti, kalba apie regioninę plėtrą.Būtų palanki tendencija, jeigu kurios nors ministerijos, kitos valstybinės įstaigos iškeliautų į regionus – Kauną, Klaipėdą, Panevėžį, Šiaulius, Uteną, nes dabar viską valdo Vilnius. Vis dėlto sprendimas dėl ministerijos perkėlimo negali būti priimtas vieno žmogaus, būtina visiems kalbėtis – nuo žemdirbių iki mokslo atstovų. Reikia žiūrėti, koks bus poveikis visam sektoriui, vertinti įvairiais aspektais“, – diskutuoti ir skaičiuoti kvietė ŽŪR vadovas.

Po vienu stogu

ŽŪM iškėlimą iš sostinės kaip palankų regioninės politikos aspektą įvertinęs A.Svitojus įvardijo ir tokio persikraustymo trūkumus.

„Reikia žiūrėti valstybiškai ir struktūriškai. Žemės ūkio ministerija – ne vienintelė, kuri susijusi su kaimu, tarp ministerijų turėtų stiprėti horizontalūs ryšiai ir bendradarbiavimas. Tik ar nenukentės bendras Vyriausybės darbas?Kaimo plėtrai ir stiprinimui yra svarbūs tinkami sprendimai, o kur bus įsikūrusi ministerija, kaimo gyventojams vienodai“, – samprotavo ŽŪR pirmininkas ir pridūrė, kad būtina įvertinti ir persikėlimo išlaidas.

Vadinamosios skėtinės žemdirbių organizacijos vadovas užsiminė apie Latvijos, kur po vienu stogu įkurdintos žemdirbiams svarbios valstybinės įstaigos, pavyzdį ir ragino ŽŪM pasvarstyti apie panašų modelį.

„Latvijos žemdirbiams labai patogu, nes po vienu stogu jie randa pieno tyrimų laboratoriją, Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir kitas reikalingas tarnybas, taip pat – Žemės ūkio ministeriją. Jeigu taip planuoja ir ministras, reikėtų perkelti ne 200–300, o 3000 ir daugiau darbuotojų. Viską reikia skaičiuoti. Galop verta diskutuoti, kur Žemės ūkio ministerijai būtų geriausia vieta– Kaune, Kėdainiuose ar kitur?“ – svarstė A.Svitojus.

Reikia naujų vėjų

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis nesiėmė vienareikšmiškai vertinti, kaip būtų geriau: ŽŪM palikti sostinėje ar perkelti į Kauną.

Petras Puskunigis

„Tai sudėtingas ir daugialypis klausimas. Geografiniu ir istoriniu požiūriu būtų neblogai ministeriją perkelti į Kauną. Didesnei žemdirbių daliai čia būtų patogiau atvažiuoti. Kita vertus, kiek jų čia lankosi? O kiek tai kainuos ir kiek užtruks persikėlimas? Ar dėl to nesutriks darbai, kurie ir taip sunkai einasi? – daug klausimų kėlė pašnekovas. – Didžiulė problema, kad taip greitai keičiasi ministrai, ką jau kalbėti apie jų personalijas. Pats kaitos faktas – prastas dalykas, nes tai kenkia nuosekliam darbui, kurio dabar, kai vyksta derybos dėl naujojo finansavimo periodo, labai reikia.“

Žemdirbiai ir jų organizacijų atstovai dažnai priekaištauja ŽŪM darbuotojams dėl esą lankstumo, operatyvumo ir kompetencijos stokos. Kaip ir kitoms ministerijoms, ŽŪM žeriami priekaištai, kad į tarnybą vis daugiau susodinamaesą ne profesionalų, o konjunktūriškai nusiteikusių darbuotojų.

P.Puskunigis sutiko, kad ŽŪM labai reikia naujų vėjų: „Tai būtų bene pagrindinis motyvas, kodėl svarbu išjudinti ministeriją iš vietos. Gal tokiu būdu būtų atnaujintas personalas. Žinoma, ten yra nemažai ir gerų specialistų, bet atsinaujinti labai reikia.“

Kaune būtų patogiau

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Jonas Talmantas mano, kad ŽŪM turėtų būti Kaune. Taip esą būtų patogiau žemdirbiams ir kaimo gyventojams.

„Vilnius – labai apkrautas miestas. Kai vyksta pasitarimai, valandų valandas ten sugaištame, stovime automobilių spūstyse. Be to, centre brangios automobilių aikštelės. Atvažiuoti į Kauną ar Kėdainius būtų paprasčiau ir patogiau. Bet jeigu ministerija kurtųsi kur nors Kauno centre, irgi nebūtų gerai“, – aiškino jis.

LŪS pirmininkas sakė ŽŪM iškeldinimo iš sostinės minusų nematantis, tačiau pripažino, kad įkūrus vyriausybinį miestelį, kuris numatytas Vyriausybės programoje, vienos ministerijos perkraustymas į kitą miestą gali būti neracionalus.

Turtingas darbdavys

ŽŪM dirvą Kaune purenti pažadėjęs G.Surplys užtikrino, kad iš Vilniaus įlaikinąją sostinę važinėsiantiems darbuotojams bus kompensuojamos kelionės išlaidos. Be to, jis svarstė, kad galima būtų kelionių laiką įskaityti į darbo laiką. Taigiturėtume modernią ministeriją„ant ratų“.

Kaip tokias valdininkams žadamas sąlygas vertina žemės ūkio sektoriaus mokesčių mokėtojai? „Ne kiekvienas turtingas darbdavys galėtų sau leisti tokias išlaidas, nebent išskirtiniams profesionalams. Visiška nesąmonė, jeigu taip išlaidaus valstybė“, – savo nuomonę išsakė LŽŪBA prezidentas.

A.Svitojaus manymu, kelionių kompensavimas ir valdininkų darbo laiko skaičiavimas tėra detalės. Pasak jo, daug svarbiau, kaip veiks visa sistema, ir koks bus jos poveikis žemės ūkio sektoriui ir visam kaimui.

ŽŪM Visuomenės informavimo skyriaus vedėja BoženaZaborovska-Zdanovič„Valstiečių laikraščiui“ negalėjo pateikti jokios konkrečios informacijos dėl ministerijos perkėlimo. „Dėliojama, kaip tai reikėtų daryti, skaičiuojama, kiek tai kainuotų, bet nieko konkretaus įvardyti negaliu“, – sakė ji.

Vienas kitam prieštarauja

Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs žemės ūkio ministras

Tai sena gera idėja, kuri buvo įtraukta į mūsų Vyriausybės programą, tačiau dėl ekonomikos krizės nebuvo įgyvendinta. Ji buvo siauresnė – tik ŽŪM perkėlimas. Dabar siūloma perkelti ir visas tarnybas. Užmojis geras, tik, panašu, nesusikalbama Vyriausybėje. Sunku susigaudyti, nes premjeras pažadėjo, kad visos ministerijos bus perkeltos į naują pastatą, onaujasis žemės ūkio ministras sako, kad ŽŪM su visomis jai pavaldžiomis tarnybomis iškels į Kauną.

Iš esmės tokį sumanymą palaikyčiau, bet, manau, kad dabar tai tėra politinis šou. Nelabai tikiu, kad jis bus įgyvendintas, nes tikėtinas didelis pasipriešinimas. Savo laiku buvome atlikę skaičiavimus, kiek tai kainuotų. Be to, iškiltų ir kitokių problemų, pavyzdžiui, darbo sutartyse nurodyta, kad darbo vieta yra Vilniuje, ir pan.

Kad ir kaip būtų, ŽŪM perkėlimas – ne didžiausia šiandienos aktualija. Tai tik atitolintų nuo problemų, kurių dabar netrūksta, sprendimo.

Neturi ką veikti?

Jeronimas Kraujelis, LŽŪBA garbės prezidentas, buvęs žemėsūkio ministras

Idėja iškelti ŽŪM į periferiją – nenauja. Nikitos Chruščiovo valdymo laikais dalis ŽŪM buvo iškelta į Dotnuvą, dalis – į Baisogalą. Tai truko neilgai – vos kelis mėnesius. Prisimenu, anuomet buvo smagaus juoko. Bet tai – emocijos.

Kai dabar iškilo tokia aktualija, peršasi mintis, kad ŽŪM turbūt neturi rimtesnių reikalų, kur reikėtų sutelkti dėmesį, jėgas ir kompetenciją. Matyt, tokių problemų nematoma.

Kita tema – ministerijų sutelkimas po vienu stogu. Nors į dabartinį ŽŪM pastatą daug investuota, ten daug kas pertvarkyta, pritarčiau, kad būtų kuriamas vyriausybinis miestelis. Ministerijoms reikia palaikyti glaudžius ryšius, daug ką derinti, intensyviai bendradarbiauti. Aišku, dabar nebūtina pėsčiomis vaikščioti dėl kiekvieno reikalo, bet be gyvo žmonių bendravimo, diskusijų nieko gero nebus, elektroninėmis priemonėmis toli gražu visko neišspręsime.