Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ūkininkus veja iš turgaus

Nauja prekybos ūkiniais gyvūnais tvarka pančioja turgavietes ir atbaido paukščių, triušių ir kitų gyvūnų prekiautojus. Veterinarijos specialistai ginasi, kad prekybą griežtinti reikėjo dėl ligų prevencijos ir gyvūnų gerovės reikalavimų. Smulkieji ūkininkai naują tvarką vadina nesąmone.

Atšaukė paukščių mugę

Už automobilio bagažinėje vežamas kelias vištas Lietuvoje galima sulaukti daugiau nemalonumų nei sumaniai nudžiovus milijoną. Gyvūnų gerovės, jų ligų prevencijos ir kitokie su tuo susiję reikalavimai vis griežtinami, tad nestebina, kad smulkių gyvūnų laikytojų mažėja. Tokius nuogąstavimus vis dažniau išsako tiek ūkininkai, tiek savo reikmėms gyvūnus laikantys gyventojai.

Nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojusi nauja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nustatyta prekybos ūkiniais gyvūnais tvarka sukėlė rūpesčių turgaviečių savininkams. Ne vienam jų teks apriboti veiklą arba investuoti į turgaviečių pertvarką.

Dėl iškeltų naujų reikalavimų atšauktas vienas iš gražiausių Panevėžio ūkininkų turgavietės renginių – tradicinė dekoratyvinių naminių paukščių mugė, kuri pritraukdavo daug paukštininkų ir lankytojų, ypač vaikų.

„Daugybė paukštininkų atveždavo pačių įvairiausių dekoratyvinių paukščių. Lankytojai plūsdavo jais pasigrožėti ir jų įsigyti. Tokių mugių daugiau Lietuvoje niekas nerengia. Dabar ir mes nerizikuojame – nenorime didelių baudų ir nemalonumų“, – nusivylimo neslėpė penkerius metus organizuoto renginio atsisakiusi Panevėžio ūkininkų turgaus savininkė Aldona Janavičienė.

Didelio paukščių augintojų sambūrio Panevėžyje nebus, tačiau verslininkei pavyko laiku pertvarkyti turgavietę, kad galėtų tilpti 3–4 prekiautojų ūkiniais gyvūnais transporto priemonės. Tad įprasta jų prekyba kol kas nebus nutraukta.

Nurodymai šokiravo

Turgaviečių savininkus bene labiausiai šokiravo atsiradęs nurodymas tarp prekiautojų ūkiniais gyvūnais ir maisto produktais išlaikyti ne mažesnį nei 50 m atstumą. „Tai jau beveik visa futbolo aikštė. Kur mūsų turgavietėje rasi tokį laisvą plotą? Pas mus paukštininkus ir ūkininkus, pardavinėjančius bulves, morkas ir kitas daržoves, skiria siena. Bet to neužtenka, reikia 50 m atstumo“, – stebėjosi A.Janavičienė.

Be kitų sugriežtintų reikalavimų, turgaviečių savininkai privalo parduodamų ūkinių gyvūnų prekybos vietą aptverti taip, kad į ją negalėtų patekti pašalinių gyvūnų. Įvažiavimas į turgavietę turi būti įrengtas taip, kad prireikus būtų galima dezinfekuoti įvažiuojančias transporto priemones. Turi būti sudarytos sąlygos dezinfekciniams barjerams įrengti ir įėjimuose į prekybos ūkiniais gyvūnais vietą. Bus reikalaujama, kad, pasibaigus prekybai, patalpos būtų ne tik išvalytos, bet ir išdezinfekuotos.

Turgavietės taip pat turi užtikrinti, kad parduodami gyvūnai būtų apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir kitų nepalankių oro sąlygų. Įdomiausias draudimas – triušiuko, šinšilos ar naminio paukščio nevalia parduoti paaugliams iki 16 metų be jų tėvų ar globėjų sutikimo.

„Iki šiol neteko matyti ir girdėti, kad pas mus kas nors būtų netinkamai elgęsis su gyvūnais. Jei žmonės juos laiko, pardavinėja, perka, tai ir saugo. Nuo seno taip yra, tik dabar kažkodėl pučiamas didelis burbulas“, – kalbėjo A.Janavičienė.

Prekiautojai traukiasi

Utenos ūkininkų turgaus vadovas Ovidijus Piskarskas naujas sąlygas vertino kaip sveiku protu nesuvokiamas: „Gal valdininkai neturi ką veikti, kad tokių dalykų prisigalvoja? Tarsi tyčia viską daro, kad žmonėms būtų blogiau.“

Vis dėlto verslininkas tikisi, kad nauja tvarka galutinai neišstums visų ūkinių gyvūnų iš turgaus. Jis jau konsultavosi su Utenos VMVT specialistais ir rado sutarimą. „Ieškosime išeities. Vienus gyvūnų prekiautojus į vieną kampą sustumsime, kitus – į kitą. Žadėjo kol kas stipriai mūsų nepulti. Ir savivaldybė įsikišo, nes mato, kad prirašyta nesąmonių, bet juk nepasiginčysi“, – apmaudavo O.Piskarskas.

Pasak Utenos ūkininkų turgaus vadovo, kone kasmet atsiranda vis griežtesnių reikalavimų ir jiems galo nematyti. „Reikalavimų daugėja, o prekiautojų mažėja. Matyt, toks ir yra tikslas – uždusinti smulkiuosius verslininkus ir visiems nutiesti kelius į didžiuosius prekybos centrus. Balansuojame ant peilio ašmenų. Turguose jau nebeliko raguočių, kiaulių. Pernai žmonės pirko paukščius, tai dabar ir jų norima atsikratyti. Kaimo vaikai jau nebežino, kaip atrodo veršeliai, greitai egzotika taps ir vištos“, – nusivylimo neslėpė verslininkas. Jis įsitikinęs, kad dėl tokių neapgalvotų draudimų žmonės nebenori dirbti ir linksta gyventi iš pašalpų. O pašalpų gavėjus lengva valdyti.

Bijo gyvūnų ligų

Panevėžio VMVT viršininkas Valdemaras Kontautas aiškino, esą prekybą ūkiniais gyvūnais reikėjo griežtinti dėl ligų prevencijos ir gyvūnų gerovės užtikrinimo. „Nieko naujo čia neišrasta, tik šiek tiek sugriežtinti reikalavimai. Jiems įvykdyti tikrai nereikia didelių investicijų“, – sakė jis.

V.Kontauto teigimu, Panevėžio ūkininkų turgavietėje didelių problemų neturėtų kilti. Turgaus administracija įsipareigojo išlaikyti reikiamą atstumą, pastatyti pastogę, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, ir kt. Prekybai pasibaigus, vietą ir patalpas reikės dezinfekuoti.

„Specialios mašinos kviesti nereikės. Galima įsigyti purkštuvų. Juolab kad turguje jau nepardavinėjami veršeliai ir kiti galvijai. Liko tik nedaug paukščių, triušių“, – sakė Panevėžio VMVT viršininkas.

Latvijoje įvesti dar griežtesni reikalavimai, todėl ūkinių gyvūnų turguose beveik neliko. O senosiose Europos valstybėse prekyba ūkiniais gyvūnais labiau išplėtota. Ten prekiaujama atskiruose dideliuose paviljonuose, vyksta aukcionai. Lietuvoje to nėra.

Nelygi konkurencija

Anykščių rajono specializuoto paukščių auginimo ūkio savininkas Vladas Tamošiūnas sakė gavęs raštą, kuriame informuojama apie naują prekybos ūkiniais gyvūnais tvarką. Ūkininkas tvirtino jau pripratęs prie visokių reikalavimų. Jam, kaip ir kitiems vietos paukščių augintojams, kur kas didesnis iššūkis – nelygiavertė konkurencija su prekeiviais, po visą Lietuvą vežiojančiais lenkiškus paukščius.

„Mes visus reikalavimus įgyvendiname, bet vis tiek negalime atsitiesti, nes klupdo nelygi konkurencija. Tie prekeiviai be jokių didesnių reikalavimų kaip drabužius vežioja kalakučiukus, viščiukus tol, kol parduoda. Nenuostabu, kad jie paskui dažniausiai nugaišta. Jie nemoka pridėtinės vertės mokesčio, nesukuria darbo vietų, todėl gali pardavinėti pigiau nei mūsų paukščiukų savikaina“, – teigė ūkininkas.

V.Tamošiūnas jau dvidešimt metų specializuojasi paukštininkystėje, tačiau vos galą su galu suduria. Dabar laiko apie 12 tūkst. paukščių, daugiausia kalakutų. Jo ūkyje atliekamas sudėtingiausias paukštininkų darbas – paukščiukai paauginimi iki 1 mėnesio.

„Lenkijos prekeiviams durys atviros, o vietos augintojai spaudžiami. Nesitikėjau, kad sulauksime tokios netvarkos. Tiek metų lindžiu paukščių fermose, į jas esu daug investavęs, paukščius lesinu savos gamybos lesalais be sojų, gaminu gerus produktus, tačiau mano ūkis negali klestėti“, – liūdnai konstatavo kalakutų karaliumi vadinamas ūkininkas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį 2016 m. ketvirtį, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, prekybos apyvarta šalies turgavietėse sumažėjo 5,5 proc.

Prekyba augalais ir gyvūnais sumažėjo 19,7, ne maisto prekėmis – 6,6, maisto prekėmis – 2,3 proc.

Norėta dar griežčiau

Kristina Stakytė

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėja

Griežtinti reikėjo dėl to, kad turgavietės savininkai prisiimtų atsakomybę už prekybą ūkiniais gyvūnais. Jie sakydavo, kad tik suteikia prekybos vietą ir neatsako už tai, kuo ir kaip prekiaujama. Įsileisdavo prekiautojus paršeliais, nors dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės prekyba jais turgavietėse draudžiama. Taip pat gaudavome skundų, kad turguose yra neužsiregistravusių prekiautojų. Priekaištų buvo ir dėl prekybos netinkamomis sąlygomis, gyvūnų gerovės pažeidimų ir sergančių gyvūnų pardavimo.

Kodėl reikalaujama išlaikyti 50 m atstumą nuo prekybos maistu vietų ? Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas sanitarinės apsaugos zonas. Be kitų reikalavimų, prekybos ūkiniais gyvūnais vieta turi būti aptverta tvora, įrengtas vandentiekis, kad vištą pačiupinėjęs ir prie dešrų pasukęs lankytojas galėtų nusiplauti rankas. Visi turi laikytis taisyklių.

Ši nauja tvarka buvo suderinta su socialiniais partneriais. Iš pradžių projektas buvo griežtesnis, vėliau sušvelnintas. Kitos ES valstybės turi skirtingą patirtį. Senosiose Europos šalyse ūkiniais gyvūnais prekiaujama atskiruose pastatuose. Ten tūkstančiais jų parduodama. Pas mus turgavietėse dažniausiai prekiaujama triušiais, paukščiais, dar pasitaiko ožkų.

Riboja smulkiuosius

Giedrė Mazienė

Veislinių paukščių augintojų asociacijos vadovė

Dėl naujų reikalavimų nukentės ir turgavietės, ir paukščių augintojai. Panevėžyje gegužės pabaigoje vykdavo dekoratyvinių paukščių mugė, šiemet jos nebus, nes turgavietė negalėjo įgyvendinti naujų reikalavimų.

Asociacijos nariai dalyvauja parodose, nors labai intensyviai savo paukščiais neprekiauja. Vyksta mainai, daug kas atsiveža paukščių iš užsienio, įsigyja kiaušinių perinimui ir išsiperina inkubatoriuose. Visokie reikalavimai pančioja ir pačius augintojus. Pavyzdžiui, norint dalyvauti parodoje reikia turėti pažymą, kad paukščiai vakcinuoti. O vakcinuoti 20 ar 40 viščiukų mes neturime galimybių. Atitinkamas vakcinas į Lietuvą įveža tik dideliais kiekiais – po 100 tūkst. dozių paukštynams. Lenkijoje gali vakcinuoti ir 10 paukščių. Kita vertus, ar būtinas toks reikalavimas? Užuot vertus vakcinuoti, gal reikėtų stiprinti paukščių imunitetą. Gal tuomet mažiau būtų ir ligų.

Smulkiesiems augintojams neįkandami darosi ir paukščių transportavimo reikalavimai. Norint juos atitikti, reikėtų įsigyti specialią transporto priemonę. Dėl to kol kas labai nesikabinėja, bet jei pradės nuosekliai žiūrėti įstatymo raidės, negalėsime pajudėti. Gal orientuojamasi tik į stambiuosius paukštynus? Jau dabar pramoniniai paukščiai baigia išstumti visas kitas veisles. Pavyzdžiui, dekoratyviniai paukščiai nėra minimi teisės aktuose. Ten minimos tik dedeklės ir mėsinės vištos. Mūsų asociacijos nariai nori išlaikyti veislių įvairovę ir ją propaguoti.

Rekomenduojami video