Smarkiai pabrangusi energetika, o kartu – trąšos paskatino ūkininkus vėl prisiminti tai, kad laukus galima tręšti ir išdžiovintu arba nusausintu nuotekų dumblu. Tokį fenomeną pastebėjo nedidelės vandentvarkos įmonės.
Ūkininkai dumblą kaip pakaitinę trąšą naudoja apželdintoms pakelėms, gėlynams ir net rapsų laukams tręšti.
Parengia tręšimo planus
Vandentvarkos įmonės „Varėnos vandenys“ direktorius Eimantas Kirkliauskas sakė, kad prieš kokius penkerius metus dumblą būdavo sunku kam nors įsiūlyti, o pastaruoju metu nuotekų valymo įrenginiuose susidarantį sausintą dumblą noriai naudoja ir ūkininkai, ir žemės ūkio bendrovės. „Parengiame tręšimo planą, suderinime jį su valstybinėmis institucijomis, o tada patys dumblą nemokamai nuvežame ūkininkams, – sakė E.Kirkliauskas.
– Mūsų dumblas yra aukščiausios kategorijos, jis yra gera trąša“. Gamina kompostą O štai bendrovė „Ukmergės vandenys“ centrifugoje sausintą dumblą kompostuoja su bioskaidžiomis atliekomis – šakomis, žole, šiaudais, lapais, ir taip pagamintą kompostą nemokamai atiduodame ūkininkams mainais į šiaudus.
Šiek tiek kitokią kryptį
pasirinko šilutiškiai. Bendrovė „Šilutės vandenys“ nuotekų dumblą
tankina, tirština, apdoroja anaerobiniu būdu ir taip gamina biodujas, o
tai, kad lieka, paskui sausinama, džiovinama bei granuliuojama.
Taip dumblo tvarkymo
įrenginiuose pagamintos granulės pagal sunkiųjų metalų koncentraciją
priskiriamos I – II kategorijai ir pagal šiuo metu galiojančius teisės
aktus yra tinkamos laukams tręšti.
Suderina su aplinkosaugininkais
Pasak
„Šilutės vandenų“ vadovo Alfredo Markvaldo, tręšimo planai yra derinami
su Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojais. „Pas mus rikiuojasi
ūkininkų sunkvežimiai. Granules atiduodame dykai“, – patikino jis.
Anot
įmonių vadovų, situacija kiek pagerėjo, kai Aplinkos ministerija
palengvino dumblo naudojimo reikalavimus tręšimui bei rekultivavimui.
Anksčiau šie reikalavimai buvo bene griežčiausi Europos Sąjungoje. Kurį
laiką Lietuvos ūkininkai dumblu negalėjo tręšti net pakelių, nors tai
darė Vokietija, Belgija, Olandija ar Graikija. E. Kirkliausko teigimu,
Aplinkos ministerija neturėtų griežtinti reikalavimų, nes automatiškai
vėl atsiras problemų kur panaudoti susidarantį dumblą ir jis vėl pradės
kauptis vandentvarkos įmonėse.
Reikalavimai jau
švelnesni Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento
Broniaus Miežutavičiaus teigimu, pagal naujus Aplinkos ministerijos
išaiškinimus kaip tik primygtinai prašoma dumblą naudoti tręšimui, o ne
deginimui. Taip pat skatinama apdorotą dumblą naudoti pažeistoms
teritorijoms rekultivuoti. Prasčiausios kategorijos dumblas taip pat
gali būti naudojamas nepavojingų atliekų sąvartynų rekultivacijai.
„Verslo logika atsigręžė į mus, – šyptelėjo B. Miežutavičius.
– Smarkiai
išaugus trąšų kainoms vandentvarkos įmonėms nebereikia sukti galvos,
kur padėti apdorotą nuotekų dumblą, nes ūkininkai noriai jį ima žemei
patręšti. Aišku, geriau jį naudoti techninėms kultūroms, pavyzdžiui,
gluosninių žilvičių plantacijoms ar apželdintoms pakelėms.“