Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Triušių augintojų mažėja, triušienos mėgėjų – daugėja

Triušininkystės verslas mūsų šalyje nėra populiarus. Dėl pastaraisiais metais padidėjusios triušienos paklausos ir Lietuvos ūkiuose užaugintos produkcijos trūkumo, prekybininkai ją importuoja iš kitų šalių.

Sumažėjo augintojų

Valstybės įmonės žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, triušių augintojų gretos retėja, auginamų gyvūnų skaičius – mažėja. Prieš penkerius metus, atlikus ūkinių gyvūnų registro apskaitą, buvo užfiksuoti 3 508 triušių laikytojai, praėjusiais metais – 1 179. Prieš penkerius metus sausio pradžioje buvo laikoma 119 290 triušių, praėjusiais metais – 41 094. Daugiausia triušių yra laikoma Utenos apskrityje – 10 659 ir Alytaus apskrityje – 4 791. Kauno, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Vilniaus apskrityse laikytojai registravo po daugiau nei 3 tūkst. triušių, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse – po daugiau nei 2 tūkst.

Minėti kailiniai žvėreliai mūsų šalyje buvo pradėti registruoti 2012 metais. Teigiama, kad juos suskaičiuoti sudėtinga, nes jų skaičius, priklausomai nuo veislės, per metus gali labai pakisti – viena patelė per metus gali atsivesti 3–6 triušiukų vadas. Vienoje vadoje būna 1–11 triušiukų. Pastaraisiais metais augintojai renkasi šias veisles: Kali­fornijos, Burgundijos, Naujosios Zelandijos baltuosius, Vienos mėlynuosius, Belgijos milžinus, Prancūzų avinus ir kt.

Būtina populiarinti

Pasak Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos pirmininko dr. prof. Artūro Stimbirio, tarp augintojų didžiausią paklausą turi Kalifornijos triušiai. Kitų veislių ilgaausiai yra lepesni, jų priežiūra sudėtingesnė.

„Mėsinius triušius auginti nėra paprasta, ypač neįgudusiems, jei jie iš karto nusiperka didelį kiekį gyvūnų. Tuomet nusiviliama, todėl pradžiai rekomenduočiau įsigyti kelias pateles ir patinėlį, išplėsti bandą ir, jei viskas klostysis sklandžiai, tik tuomet plėsti verslą“, – patarė pašnekovas.

Dr. prof. A.Stimbirys pastebi, kad jų draugijos narių gretos nemažėja, jas kasmet papildo vienas kitas naujas narys, tačiau susidomėjimas triušininkyste yra mažesnis nei ankstesniais metais.

Triušienos realizacija smulkiems augintojams – nelengva. Mėsą jie gali realizuoti turgeliuose arba pažįstamiems. Norint skerdeną tiekti didesniais kiekiais – reikalinga įsirengti skerdyklą, kuri reikalauja papildomų investicijų.

„Lietuvišką produkciją į prekybos tinklus ir užsienį būtų galima tiekti tik susikooperavus ir pasiūlius didelį kiekį skerdenos, o šiam žingsniui niekas nesiryžta. Tai – skaudi tema“, – akcentavo profesorius.

Dr. prof. A.Stimbirys

Jis pridūrė, kad Lietuvoje būtina šią mėsą populiarinti. Amerikos mokslininkai nustatė, kad būtent triušiena yra pati vertingiausia mėsa, nes ją vienintelę žmogaus organizmas pasisavina 96 proc. Beje, triušiena turi itin daug baltymų, geležies, nesukelia alerginių reakcijų. Tam, kad mėsa būtų skani ir sultinga, būtina mokėti ją tinkamai paruošti.

Mėgstama veikla

Triušininkyste dažniausiai užsiima smulkieji šeimos ūkiai. Būtent jie mūsų šalyje užima apie 90 proc. triušienos rinkos. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis teigė, kad triušininkystė tarp augintojų nėra populiari veikla, o tik mėgstama veikla. Šeimos ūkiuose daugiausia auginama mėsinių triušių.

„Ūkininkai nelaiko daug ilgaausių. Daugiausia iki penkių dešimčių. Jei jų laikoma daugiau, yra rizika, kad gyvūnai susirgs arba nugaiš. Juk triušiai yra labai lepūs ir juos auginti nėra taip lengva, kaip atrodo“, – tvirtino pašnekovas.

Pasak V.Juodsnukio, triušiena buvo ir išlieka prabangus maistas, kurį ne kiekvienas gali patiekti ant kasdieninio stalo. Augintojai, parduodantys triušių skerdeną tiesiai iš ūkių arba turgavietėse, už kilogramą mėsos prašo nuo 5 eurų ir daugiau. Interneto platybėse gausu skelbimų, kuriuose siūloma įsigyti šviežios ir skanios triušienos. Kai kurie augintojai mėsą, triušienos kepenėles ir inkstus klientams pristato tiesiai į namus ar į sutartą vietą. Už triušieną prašoma 5–7,40 Eur/kg, už kepenėles ir inkstus – 4 Eur/kg (užsakant kartu su triušiena).

Tampa vis populiaresnė

Didieji prekybos tinklai taip pat prekiauja triušiena. UAB „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė sakė, kad jų tinklo parduotuvėse prekiaujama Lietuvoje ir Lenkijoje užauginta triušiena. Triušieną, priklausomai nuo skerdenėlės dalies ir paruošimo, „Rimi“ parduotuvėse galima įsigyti nuo 8,49 Eur už kilogramą. R.Keršienė tvirtino, kad triušiena tampa vis populiaresnė – ją vis daugiau perka tie, kurie rūpinasi sveikata, ieško alternatyvų tradicinei kiaulienai ir jautienai. Tarp triušienos pirkėjų išsiskiria tėvai, perkantys šią šviežią mėsą vaikams.

Bendrovės „Norfos mažmena“ prekybos centruose prekiaujama lietuviška triušiena. Pasak atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, triušiena – nišinis produktas, kuris pagal pardavimus neprilygsta pagrindiniams mėsos produktams. Lietuviškos triušienos kilogramas „Norfos“ prekybos tinkluose kainuoja 7,37 Eur.

„Lidl Lietuva“ daugeliu atveju triušiena importuojama iš Lenkijos. Šio prekybos tinklo atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė sakė, kad triušieną savo asortimente pirkėjams jie siūlo reguliariai kas kelis mėnesius arba tada, kai šios mėsos paklausa būna didžiausia, pavyzdžiui, prieš didžiąsias metų šventes.

UAB „Maxima LT“ komercijos vadovė Vilma Drulienė teigė, kad jų prekybos tinkluose siekiama klientams pasiūlyti kuo platesnį įvairios mėsos rūšių, tarp jų – ir triušienos, pasirinkimą. Didžioji dalis triušienos į šio prekybos centro parduotuves atkeliauja iš Lenkijos, tačiau prekiaujama ir lietuviška produkcija. Šviežios triušienos produkcija būna supakuota įvairiais dydžiais. Štai šviežios triušienos, supjaustytos gabaliukais, tinkamos troškinimui, 250 gramų pakuotė kainuoja 3,79 Eur. Paklausūs ir švieži triušienos priekiniai kumpeliai, kurių vienas kilogramas kainuoja 11,99 Eur, ir užpakaliniai kumpeliai, kainuojantys 15,99 Eur/kg. Klientams siūlomos ir dešrelės, iš šviežios triušienos bei triušių kepenėlių paštetas. Lietuvos gamintojai vartotojams tiekia įvairias košes su triušiena ir daržovėmis iš Lietuvos ūkių. „Pastebime, kad klientai pamažu atranda triušienos, vadinamos viena iš sveikiausių mėsų, naudą. Parduotos triušienos kilogramų skaičius šį sausį, palyginus su pernai tuo pačiu laikotarpiu, išaugo“, – tvirtino komercijos vadovė.

Rekomenduojami video