Paskutiniai praėjusių metų mėnesiai šalies teismams buvo gana intensyvūs – teko ne tik nagrinėti bylas, bet ir diegti teismų administravimo naujoves. Mat buvo ruošiamasi teismų reformai, kurią įgyvendinus nuo šių metų sausio 1 dienos šalyje veikia tik 22 teismai vietoj iki tol funkcionavusių 62.

Bus paprasčiau

Įgyvendinus teismų reformą vietoj 49 apylinkių teismų liko 12: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Plungės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus regiono apylinkės teismai su 4–5 padaliniais (vadinamais teismo rūmais) bei Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Sujungus 5 apygardų administracinius teismus dabar liko tik 2 apygardų administraciniai teismai: Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Regionų apygardos administracinis teismas, turėsiantis Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio rūmus.

Be šių teismų toliau savo veiklą vykdys Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 5 apygardų (Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, ir Vilniaus) teismai.

Tačiau, pasak Teisėjų Tarybos (TT) pirmininko Rimvydo Norkaus, žmonėms neverta nuogąstauti – teismai ir toliau veiks tose pačiose vietovėse ir patalpose, tik administruojami jie bus iš keliolikos pagrindinių centrų.

Nuo šiol kreiptis į teismą žmogui tapo dar paprasčiau – dabar kreipdamiesi į apylinkės teismą gyventojai gali patys pasirinkti, kuriame apylinkės teismo filiale (teismo rūmuose) pateikti teismo procesą pradedančius dokumentus.

„Pavyzdžiui, žmogus gyvena Palangos mieste, o jo byla turi būti nagrinėjama Kretingos teisme. Iki šių metų sausio 1-osios jis turėjo vykti į Kretingos teismą ir tik ten galėjo priduoti reikalingus procesinius dokumentus. Tuo tarpu dabar jis galės tai padaryti savo miesto teisme, o jo pateikti dokumentai teismų sistemos resursais bus pristatomi į tą teismą, kuris bylą nagrinės“, – paaiškino R. Norkus.

Teismų reforma užtikrina ir mažesnį atstumą tarp teismo ir proceso dalyvių – nuo šiol, atsižvelgdamas į proceso šalių gyvenamąją vietą ir galimybę dalyvauti teismo posėdžiuose, teisėjas turi teisę bylos nagrinėjimą perkelti į bet kuriuos to paties apylinkės teismo rūmus ar kitas patalpas. „Taip bus praplečiamos galimybės greičiau išnagrinėti bylą, taupomos teismo proceso dalyvių lėšos“, – pabrėžė naudą piliečiams TT pirmininkas.

Tolygus darbo krūvis

Teismų reforma buvo siekiama užtikrinti ir sklandesnį teismo procesą. Tikimasi, jog naujovės leis suvaldyti bylų srautus visuose šalies teismuose – atsiradus galimybei perduoti bylas nagrinėti teisėjams iš vienų į kitus teismo rūmus, suvienodinant teismo rūmų darbo krūvius. „Šiandien tolygesnio teisėjų darbo krūvio galimybės ribotos. Pavyzdžiui, 2016 metų duomenimis, Palangos apylinkės teismo teisėjų darbo krūvis yra dvigubai didesnis už Skuodo apylinkės teismo, nors užmokestis ir socialinės garantijos teisėjams vienodos“, – apie buvusią situaciją sakė R. Norkus.

Sumažės išlaidos

Pasak TT pirmininko, praktika rodo, jog šiuo metu didieji šalies teismai lėšas panaudoja efektyviau nei mažieji – sudėjus kelių teismo rūmų padalinių lėšas ir jas valdant centralizuotai, lėšos bus panaudojamos efektyviau.

Sumažinus administravimui skirtas išlaidas, atsiras galimybių teismams nupirkti trūkstamos kompiuterinės įrangos, skirti lėšų teismo patalpų renovavimui, bus optimizuotas lėšų panaudojimas teismo personalo darbo užmokesčiui, sudarytos sąlygos į teismus pritraukti kvalifikuotus savo srities profesionalus.

Be to, reforma buvo daroma taip, kad teismų veiklos teritorijos sutaptų su policijos ir prokuratūros centrinių padalinių teritoriniu išdėstymu – taip bus galima panaikinti organizacinius bylų nagrinėjimo trukdžius.

Išsaugojo darbuotojus

Didžiausi iššūkiai reformuojant teismus teko teismų vadovams. Pasak Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkės Jolantos Bagdonienės, teismo vadovas privalėjo perimti prijungiamus teismus su jų esama finansine padėtimi. „Nebuvo jokių įgalinimų oficialiai iš kitų teismų pareikalauti ir išsireikalauti, pavyzdžiui, tinkamai sutvarkyto vieno ar kito teismo archyvo, taupaus ir racionalaus teismui skirtų asignavimų valdymo“, – sakė J. Bagdonienė.

Kitas iššūkis buvo susijęs su aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų išsaugojimu. „Dar pirmaisiais pasirengimo reformai mėnesiais teismų darbuotojai ėmė blaškytis nežinioje, transliuodami žinutę savo ir būsimų centrinių rūmų pirmininkams, kad jie ieško kito darbo ir išeis iš teismų sistemos. Tuo metu man, ne tik kaip teismo vadovei, bet ir kaip žmogui, rimtas iššūkis buvo teisingai iškomunikuoti, jog dedamos visos pastangos, kad nei vienas darbuotojas nebūtų atleistas“, – savo patirtimi dalinosi pirmininkė.

„Žmonės teismuose yra ta varomoji jėga, kurios dėka ir laikosi visa Lietuvos teismų sistema“, – įsitikinusi J. Bagdonienė. Tiek teismų pirmininkams, tiek naujai priimtų teismų kancleriams teko dėti visas pastangas, tinkamai komunikuoti ir bendradarbiauti su teismo kolektyvu. J. Bagdonienės vadovaujamame teisme, perskirsčius darbuotojų pareigybes, atleisti darbuotojų neprireikė.

Iš viso reorgnizavimo metu šalies teismuose darbo neteko 78 darbuotojai, kurių funkcijų poreikis sumažėjo teismų administravimą perkėlus į kelis pagrindinius centrus.

Funkcijos nesikeis

Priminsime, jog bendrosios kompetencijos teismai yra apylinkių bei apygardų teismai, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jie nagrinėja civilines ir baudžiamąsias bylas. Apylinkių teismai taip pat nagrinėja ir administracinių teisės pažeidimų bylas. Apygardų teismuose, Lietuvos apeliaciniame teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyriai.

Specializuoti teismai yra Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Regionų apygardos administracinis teismas, turintis Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio rūmus. Šie teismai ir toliau nagrinės administracines bylas (bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių).

Apylinkės teismas yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja baudžiamąsias, civilines, administracinių teisės pažeidimų bylas (įstatymų priskirtas šio teismo kompetencijai), hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtas bylas bei su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu susijusias bylas. Taip pat apylinkės teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo bei kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

Apygardos teismas yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja baudžiamąsias ir civilines bylas, įstatymo priskirtas jo kompetencijai, bei apeliacinė instancija apylinkių teismų nuosprendžiams, sprendimams ir nutartims.

Lietuvos apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias kaip pirmosios instancijos teismai išnagrinėjo apygardų teismai, nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje, atlieka kitas šio teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė kasacinė instancija įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų nuosprendžiams, sprendimams, nutartims ir nutarimams. Jis formuoja vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.

Vilniaus apygardos bei Regionų apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl savivaldybių ir apskričių administracinių ginčų komisijų, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai, bei apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.

Kitų šalių patirtis

Lietuvos teismų reforma įgyvendinta remiantis Europoje vykdoma teismų stambinimo praktika. Panašios reformos jau įvykdytos Estijos, Latvijos, Lenkijos, Danijos, Olandijos teismuose. „Įgyvendinus Latvijos teismų reformą, teismų skaičius šioje šalyje sumažintas 20 proc., o tolesniuose planuose – siekis palikti tik 9 bendrosios kompetencijos teismus“, – pavyzdžiais dalinosi TT pirmininkas R. Norkus.

Pasirengimas Lietuvos teismų reformai truko 18 mėnesių – vidinių pertvarkų metu buvo priimti reikalingi teisės aktų pakeitimai, vykdytas teismų informacinių sistemų atnaujinimas, buhalterinės apskaitos duomenų perdavimas–priėmimas, infrastruktūros pritaikymo ir centrinių archyvų įrengimo darbai.

Pirmasis teismų reformos etapas jau įvyko 2013 metais, sujungus Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose veikiančius apylinkių teismus.

Parengta pagal „teismai.lt“ ir „Akistatos“ informaciją