Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Strasbūro priteisiamos sumos netenkina lūkesčių

 Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad Lietuvos institucijos pažeidė dviejų savo piliečių teises. Nuosprendžiai dėl šiauliečio Raimondo Kostecko ir tauragiškio Raimundo Šimkaus Strasbūre buvo paskelbti birželio viduryje. Šiemet EŽTT jau išnagrinėjo 27 bylas prieš Lietuvą, tačiau tik 6-iose buvo priteistos piniginės kompensacijos.

Byloje, dėl kurios savo peticijoje skundėsi Raimondas Kosteckas, buvo tiriamas 2007-ųjų vasario 17 dienos įvykis Skuodo degalinėje, kai Raimondas joje buvo sumuštas. Muštynės kilo su vyrais, kurie bandė apsipirkti be eilės. Šio įvykio metu R. Kosteckui buvo spirta, trenkta kumščiu į galvą, dėl ko atsirado mėlynė ir teko operuoti nosį. Teisine kalba kalbant buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Raimondas ir kartu važiavę jo draugai kreipėsi į Skuodo policiją. Užregistravus jų pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Du mušeikos buvo sulaikyti mažiau nei po mėnesio, o štai trečiojo teko ieškoti kiek ilgiau – tris mėnesius.

2007 metų kovo mėnesį įtariamiesiems buvo pateikti kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau po to, kai pareigūnai sužinojo, kad R. Kosteckas dėl sumušimo turėjo nedarbingumo lapelį, kaltinimai buvo papildyti dar vienu Baudžiamojo kodekso straipsniu – dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Byla teismui buvo perduota liepos 16-ąją.

Teismai vilkino laiką

2008 metų kovo mėnesį Skuodo rajono apylinkės teismas pripažino teisiamuosius kaltais dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo ir paskyrė jiems 12-18 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, tačiau jų vykdymą atidėjo. R. Kosteckui teismas iš mušeikų priteisė 6000 litų (1739 eurus), beveik dvigubai mažiau nei prašė nukentėjusysis. Nepatenkintas nuosprendžiu R. Kosteckas jį apskundė apeliacine tvarka. Skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas bylą grąžino tam pačiam Skuodo rajono apylinkės teismui.

Čia į bylos nagrinėjimą įsikišo prokuratūra ir nuteistiesiems pakeitė kaltinimus – neliko kaltinimo dėl sveikatos sutrikdymo. Skuodo rajono apylinkės teismas antrą kartą išnagrinėjęs bylą vėl priėmė panašų nuosprendį tik žalos atlyginimą sumažino iki 5000 litų (1449 eurų). Kaip ir buvo galima tikėtis, R. Kosteckas nuosprendį vėl apskundė ir šis po nagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme vėl atsidūrė Skuode. Apeliacinės instancijos teismui du kartus grąžinus bylą nagrinėti iš naujo dėl pirmosios instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų, galiausiai po 4 metų ir 5 mėnesių bylos nagrinėjimo teismuose, 2012 metų kovo 26-osios Klaipėdos apygardos teismo nutartimi byla buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o civilinio ieškinio priėmimo klausimas paliktas nenagrinėtas.

Nekompetentingi teismai

Tuomet R. Kosteckas dėl žalos atlyginimo kreipėsi į teismą civiline tvarka ir šį kartą paprašė jau daug didesnio žalos atlyginimo – 300 000 litų (86 956 eurų) neturtinei ir 12 170 litų (3527 eurų) turtinei žaloms atlyginti. Civilinę bylą išnagrinėjęs tas pats Skuodo rajono apylinkės teismas nukentėjusiajam priteisė tik 124 litus ir 45 centus (36 eurai) turtinei žalai ir 7000 litų (2027 eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Galų gale besibylinėdamas toliau R. Kosteckas pasiekė, kad jam būtų priteista 5124 litų (1485 eurų) turtinei žalai atlyginti. Tokia suma jo netenkino ir jis kreipėsi į teismą Strasbūre. EŽTT jis prašė, kad jam būtų priteista 10 000 eurų turtinė žala. Jo nuomone, jis buvo smurtinio užpuolimo auka, o valstybės institucijos nesugebėjo apsaugoti jo teisių, nors byla buvo nesudėtinga. Tačiau nacionaliniai teismai buvo tiek nekompetentingi, kad ir tokioje nesudėtingoje byloje darė tiek procesinių pažeidimų ir klaidų, kad galų gale, bylą benagrinėjant, suėjo senaties terminas.

EŽTT šią bylą nagrinėjo trejus metus. Vyriausybė, rašydama atsiliepimą teismui teigė, kad jos manymu, Lietuvos teismai priteisė pakankamą kompensaciją, todėl R. Kostecko prašymą siūlė atmesti. Tačiau EŽTT teisėjai nusprendė, kad Lietuvos teismai pažeidė R. Kostecko teises vilkindami bylos nagrinėjimą, kad iš žmogus buvo pasityčiota ir priteisė jam 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Valstybė taip pat dar turės sumokėti ir 1013 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Iškoneveikė pareigūnus

O štai R. Šimkui, kuris irgi prašė priteisti iš Lietuvos 10 000 eurų, EŽTT nepriteisė nė euro. Lietuvai buvo priteista tik sumokėti R. Šimkaus teisines išlaidas – 1800 eurų. Beje, R. Šimkus prašė gerokai daugiau – 1800 eurų už advokato paslaugas, 575 eurų už dokumentų vertimą iš anglų į lietuvių kalbą bei 311 eurų už dokumentų vertimą iš lietuvių į anglų kalbą, tačiau teismas nusprendė, kad jokie dokumentai nebuvo versti, tad Lietuvai priteisė sumokėti tik už advokato paslaugas.

Ši istorija prasidėjo dar anksčiau nei R. Kostecko. 2006 liepos 23 dieną pasienio pareigūnai patruliavo prie Lietuvos ir Rusijos pasienio, netoli Jurbarko. Apie 2 valandą nakties pareigūnai pastebėjo kelis prie Nemuno artėjančius automobilius ir išgirdo laivo burzgimą. Pasieniečiai privažiavo arčiau ir vieną automobilį patikrino – jame rado kelias dėžes cigarečių, kurios, manoma, buvo nelegaliai atgabentos iš Rusijos. Automobilyje buvę trys vyrai buvo sulaikyti. Sulaikymo metu vienas įtariamųjų – K. B. – buvo sužeistas šūvio, dėl to pareigūnai nugabeno jį į Jurbarko ligoninę.

Maždaug apie 3 valandą 30 minučių suskambo įtariamojo E. L. mobilusis telefonas. Kadangi įtariamieji buvo uždaryti už grotų, į telefono skambutį atsiliepė pareigūnas. Šiam atsiliepus balsas kitame gale ėmė grasinti, kad „suras ir nušaus“ tą pasienietį, kuris pašovė K. B.

Sprendžiant iš balso, tai buvo R. Šimkus. Apie 4 valandą ryto R. Šimkus atvyko į ligoninę, kur buvo laikomas K. B., ir priėjęs prie pareigūnų, kurie saugojo sužeistą įtariamąjį, juos visaip iškoneveikė. R. Šimkus grasino pareigūnams, jog jei šie nepaleisią K. B., jis visus nužudys arba sumuš. Vis dėlto R. Šimkus su pareigūnais nesusimušė ir po kurio laiko išėjo iš ligoninės.

Prokurorų kadrilis

Kitą dieną prieš Raimundą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti bei pareigūnų įžeidinėjimo. Tačiau Jurbarko rajono prokuroras nutraukė tyrimą nusprendęs, kad nėra įrodymų, jog R. Šimkus tikrai būtų norėjęs nužudyti pareigūnus ir paskyrė administracinę bausmę už chuliganizmą. Tačiau po kelių dienų vyresnysis prokuroras atnaujino tyrimą.

2008 metų rugpjūtį bylą dėl grasinimo pareigūnams atsidūrė teisme, tačiau jau 2009-aisiais prokuroras paprašė grąžinti bylą, kad galėtų atnaujinti tyrimą, tačiau po kelių mėnesių bylą nutraukė – mat ir šiam prokurorui pasirodė, kad nėra jokių įrodymų, jog R. Šimkus būtų tikrai norėjęs užmušti pareigūnus, o be to už tai jis, jau buvo nubaustas administracine tvarka.

Vis dėlto Generalinė prokuratūra tokį sprendimą anuliavo ir atnaujino tyrimą. R. Šimkus dėl tokio sprendimo pateikė skundą generaliniam prokurorui, tačiau šis jo nepatenkino. R. Šimkus apeliavo, kad už nusikaltimą jis jau yra nubaustas administracine tvarka, o pagal įstatymus žmogus negali būti teisiamas už tą patį nusikaltimą du kartus.

Galiausiai 2011-aisiais Jurbarko rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą nutraukti bylą suėjus senaties terminui.

Teisė už tą patį

Tuomet R. Šimkus ir kreipėsi į EŽTT skųsdamasis, kad už tą patį nusikaltimą buvo teisiamas du kartus. Lietuva tokius kaltinimus atrėmė tuo, kad R. Šimkus iškart galėjo prašyti, jog administracinė bauda būtų anuliuota. Ir pateikė keletą pavyzdžių, kad ne kartą taip yra buvę. R. Šimkus teigė, kad jis visiškai sutiko su jam skirta administracine bauda, dėl to nesupranta, kodėl jis turėjo pats prašyti, kad bauda būtų anuliuota.

EŽTT nusprendė, kad R. Šimkus vis dėlto yra teisus – jei jis sutiko su administracine bauda jam nereikėjo prašyti, kad ji būtų anuliuota, tą turėjo padaryti teismas, jei nusprendė R. Šimkų už tą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn.

Tuomet Lietuva bandė įrodyti, kad administracinė bauda R. Šimkui buvo skirta už chuliganizmą – tai yra keikimasi viešoje vietoje, bet ne už grasinimą pareigūnams. Tad tai yra du visiškai skirtingi nusikaltimai.

Tačiau EŽTT nusprendė, kad R. Šimkus buvo teisiamas už tą patį nusikaltimą du kartus, o tai prieštarauja Lietuvos teisės aktams. Tačiau R. Šimkus jokių pinigų negavo. Kaip ir daugeliu kitų atvejų EŽTT nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas jau yra satisfakcija.

Priteisė milijoną

Žmonės, skųsdamiesi Strasbūro teismui, dažnai tikisi prisiteisti šimtus tūkstančių, tačiau priteisiamos sumos dažnai netenkina lūkesčių. Tačiau kaimynų latvių pavyzdys rodo, kad kartais EŽTT gali atseikėti ir labai padorią sumą.

EŽTT Didžioji kolegija įpareigojo Latviją sumokėti verslininkams Janiui Vistinšui ir Genadijui Perepelkinui, žiūrint mūsų akimis, rekordinę sumą –1,219 milijono eurų. Latvija tokią sumą sumokėjo už tai, kad iš verslininkų už grašius valstybės naudai paėmė žemės sklypus Rygos uoste.

Priminsime, kad EŽTT skundus nagrinėja kolegijos. Sprendimus priima Trijų teisėjų, Septynių teisėjų kolegijos arba Didžioji kolegija (17 teisėjų). Byla Didžiajai kolegijai perduodama nagrinėti tada, kai kelia svarbias bei dar nenagrinėtas žmogaus teisių problemas ir per ją formuluojamos naujos teisinės nuostatos. Teisėjai nusprendė, kad kaip tik tokia ir yra latvių verslininkų byla. Verslininkų advokatas Egilis Radzinšas sako, kad Latvija galėjo ir sutaupyti, jei nebūtų pradėjusi karo su savo šalies piliečiais.

O istorija tokia: abu ieškovai po denacionalizacijos 1994 metais iš tikrųjų žemės savininkų dovanų gavo 5 žemės sklypus, kurie buvo Rygos uosto teritorijoje. Verslininkai tikėjosi iš to užsidirbti, bet jiems nepavyko. 1997 metais uosto teritorija pateko į specialų režimą turinčią zoną. Iš verslininkų jų sklypai buvo paimti uosto reikmėms už juokingą kainą. Genadijus Perepelkinas už 5 hektarus gavo apie 11 594 eurus, o jo kolega Janis Vistinšas už 2 hektarus – 794 eurus. Tuo metu Latvijoje galiojo įstatymas, kad vykdant žemės reformą ir paimant valstybei reikalingus žemės sklypus ar pastatus, su jų savininkais atsiskaitoma 1940 metų kainomis. Verslininkų tai netenkino ir jie kreipėsi į teismą. Kai teisybės, jų manymu, Latvijos teismuose nerado, advokatai surašė skundą EŽTT. Jų nuomone, valstybė pasielgė netinkamai, nes nesitarė ir nesiderėjo su savininkais, o turtą paėmė kainas nustačiusi vienpusiškai. Verslininkai reikalavo už savo žemę pagal kadastro nustatytą kainą –5 362 318 eurų.

Tik faktai:

Šių metų birželio 1 dienos duomenimis, EŽTT yra priėmęs 137 sprendimus dėl bylų iš Lietuvos. Iš jų 108 sprendimuose nustatytas bent vienas Konvencijos pažeidimas, 28 – nenustatyta pažeidimų, 1 peticija išbraukta iš bylų sąrašo, nes klausimas, dėl kurio skundžiamasi, išspręstas.

1997 metais pirmąja lietuviška priimtina peticija buvo paskelbta Juozo Jėčiaus peticija prieš Lietuvą, kurioje jis teigė, kad buvo neteisėtai sulaikytas Lietuvoje pagal tuo metu galiojusį Prevencinio sulaikymo įstatymą, kad jis nebuvo skubiai pristatytas teisėjui dėl jo sulaikymo teisėtumo patikrinimo, taip pat kad jam nebuvo suteikta laiko ir galimybių pasiruošti gynybai. Ši peticija yra lietuviškų peticijų nagrinėjimo EŽTT pradžia. Kadangi peticijos pateikėjas J. Jėčius mirė, EŽTT pritarė šioje byloje Komisijos išsakytai minčiai, kad J. Jėčiaus našlė turėjo teisėtą interesą tęsti bylą, todėl byla buvo nagrinėjama toliau.

2000-ųjų liepos 31-ąją EŽTT pripažino, kad Lietuvoje buvo pažeistos J. Jėčiaus teisės, ir jo našlei buvo priteista 17 391 euras neturtinei žalai atlyginti bei 11 594 eurai bylinėjimosi kaštams padengti.

Bene daugiausia iš Lietuvos prisiteisė Daina Noreikienė ir Algirdas Noreika. Į Teismą jie kreipėsi 2008 metais, teigdami, kad valstybė neteisėtai ir be tinkamos kompensacijos atėmė jų nuosavybę – žemės sklypus Kauno rajone. Teismas pripažino, kad buvo pažeistos jų teisės, ir leido valstybei susitarti. Lietuva, be Teismo sprendimo, išmokėjo 86 596,39 euro turtinei žalai ir 8 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 700 eurų bylinėjimosi išlaidoms padengti.

Dėl neteisėtų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese nesuteikiant tinkamos kompensacijos Lietuva pralaimėjo ir Vytautui Alfonsui Paukščiui. Jam EŽTT iš Lietuvos priteisė 46 900 eurų turtinei ir 6500 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 575 eurus bylinėjimosi išlaidoms ir kaštams padengti.

Byloje „Rainys ir Gasparavičius prieš Lietuvą“ du teisininkai skundėsi praradę darbą po to, kai jiems buvo pritaikytas buvusių KGB darbuotojų teises varžantis įstatymas. Abu jie prarado darbą privačiame sektoriuje: Raimundas Rainys – privačioje telekomunikacijų kompanijoje, o Antanas Gasparavičius – advokatūroje. Abiejų pareiškėjų atžvilgiu EŽTT nustatė diskriminaciją, kurią draudžia 14-asis Konvencijos straipsnis. Taip pat nustatyti teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimai. R. Rainiui EŽTT priteisė 35 000 eurų materialinės žalos ir 5000 moralinės žalos kompensaciją. A. Gasparavičiui – 7500 eurų materialinės žalos ir 5000 eurų moralinės žalos kompensaciją. Be to, abiem pareiškėjams iš Lietuvos valstybės lėšų turėjo būti atlygintos advokatų išlaidos.

Už suėmimo neteisėtumą, suėmimo trukmę ir neturėjimą galimybės skųstis teismui dėl suėmimo neteisėtumo daugiausia iš Lietuvos prisiteisė verslininkas Arvydas Stašaitis. Jam EŽTT priteisė 21 700 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 8700 eurų bylinėjimosi kaštams ir išlaidoms padengti. Pats A. Stašaitis yra sakęs, kad tuos pinigus padovanojo invalidų draugijai.

Lietuvos iždas turėjo atseikėti pinigų ir užsieniečiams. EŽTT nusprendė, kad Lietuva pažeidė Londone gyvenančio Moldovos bei Rumunijos piliečio Eugenijaus Manico teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. 12 000 eurų – tokio dydžio moralinę ir turtinę žalą, anot EŽTT, patyrė minėtas užsienietis, kai dėl rimto kivirčo su buvusia sugyventine – lietuve – negalėjo matytis su savo mažamečiu sūnumi. Tokia suma buvo išmokėta dėl to, kad Utenos rajono apylinkės teismas, antstolė ir advokatė nesiėmė reikiamų priemonių, kad E. Manicui būtų sudarytos tinkamos sąlygos matytis su vaiku.

 

Petras IVANAUSKAS

Rekomenduojami video