Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Seimo nariai nori uždrausti dešimtmečius kurtą verslą

Parlamentaras Linas Balsys Seime įregistravo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kurias priėmus mūsų šalyje nuo 2019 m. būtų uždrausta veisti, auginti ir žudyti ūkinius gyvūnus dėl jų kailio. Siūlymą palaikantys žmonės šeštadienį surengė eitynes Vilniaus centre. Tokie siūlymai sukėlė sumaištį tarp žvėrelių augintojų. Jie teigė, kad tokio draudimo padariniai būtų itin skaudūs ne tik jiems, bet ir valstybei, darbą prarastų tūkstančiai žmonių.

Pasigedo humaniškumo

Pasak parlamentaro L.Balsio, Europos Sąjungos šalių įstatymuose vis labiau įsitvirtina nuostata, draudžianti kailinius žvėrelius auginti, žudyti ir verstis jų kailių prekyba. Todėl ir Lietuvos teisės aktuose taip pat turėtų būti numatytas naujas reglamentavimas, numatantis, kad gyvūnai dėl jų kailio, naudojamo išimtinai prabangos tikslais, negali būti veisiami, auginami nenatūraliomis ir todėl žiauriomis sąlygomis bei žudomi.

„Toks verslas daugelyje Vakarų Europos šalių laikomas neetišku. Lietuvoje 2016 m. atliktos apklausos duomenimis, net 58 proc. gyventojų mano, kad veisti ir žudyti laukinius gyvūnus dėl jų kailio yra nepriimtina“, – siūlydamas įstatymo pataisas teigė L.Balsys.

Anot jo, vis daugiau ES šalių uždraudžia kailinių žvėrelių fermas. Tarp jų – Jungtinė Karalystė, Austrija, Kroatija, Nyderlandai. Kai kuriose šalyse toks draudimas rimtai svarstomas.

Priėmė kaip pokštą

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) atstovė spaudai Auksė Korbutė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad, išgirdus tokį siūlymą, pirmoji mintis buvo, jog tai balandžio 1-osios pokštas. Vėliau asociacijos atstovams teko bendrauti su parlamentaru L.Balsiu. Pasak A.Korbutės, parlamentarą labai nustebino, kad Lietuvoje veikia 156 kailinių žvėrelių ūkiai, kuriuose dirba apie 1,5 tūkst. žmonių (kartu su susijusiais sektoriais – 4 tūkst. darbuotojų), nes jis manė, kad žvėrelių fermų Lietuvoje, kaip ir dirbančiųjų juose, – nedaug.

„Gerame, sėkmingai veikiančiame ūkyje savo darbą išmanantis, nemažai pasiekęs darbininkas vidutiniškai gauna apie 1 tūkst. eurų, atskaičius mokesčius. Lietuvos kaime, manau, tai yra nemaži pinigai“, – pabrėžė LŽAA atstovė.

Įdirbis – per 23 metus

Lazdijų rajone, Seirijų miestelyje, šinšilas kailiams auginantis ūkininkas Arūnas Mickevičius L.Balsio siūlymui nepritaria. Neseniai į verslą seirijietis įtraukė ir sūnų, kuris įkūrė savo audinių fermą. 60 metų A.Mickevičius vylėsi, kad ateityje, kai pats jau norės ilsėtis, o sūnaus verslas įsibėgės, jam perduos ir šinšilų auginimą.

„Būtų labai skausminga, jeigu šito verslo neliktų. Jeigu parlamentarai nors kiek proto turės, taip nedarys. O jeigu užsimerks, sunku pasakyti, kaip bus. Negali nieko prognozuoti“, – savo nuomonę išsakė kalbintas seirijietis.

Pasak žvėrelių augintojo, daug žmonių Lietuvoje iš to gyvena. Šinšilų, kurias veisia ir augina jis, nėra tiek daug, bet ir tai pardavus kailiukus aukcionuose susidaro nemažai pinigų. O pardavus audinių, kurių Lietuvoje auginama daugiausia, kailius, susidaro didžiulės sumos.

A. Mickevičius: "Kaip gali reaguoti, jeigu žada uždrausti 23 metus kurtą verslą? Patys suprantate. Aišku neigiamai. P. Lileikio nuotr.

A.Mickevičiaus teigimu, jiems šiemet verslas neblogai sekasi. Pastarajame kailių aukcione kailių kainos truputį pakilo. Taigi, kaip sakoma, gyventi galima, negalima skųstis. Todėl jie net neturi minčių dėl kokių nors priežasčių mesti daugiau kaip du dešimtmečius plėtojamo šinšilų verslo, nes gerų, kokybiškų kailių rinkoje vis dar trūksta. Lietuviai dar neužaugina tiek, kokia jų paklausa.

Mickevičių šeima šiuo metu įkūrusi dvi fermas. Vienoje augina šinšilas, kitoje – audines. Per abi fermas įdarbinti 7 samdomi darbuotojai. Seirijuose surasti darbo nėra lengva, todėl kiekviena darbo vieta žmonėms brangi. Ūkio planuose yra minčių plėstis – auginti daugiau audinių, kartu įdarbinti daugiau žmonių. Mat nedarbas Lazdijų rajone ir taip vienas didžiausių šalyje.

Ūkiai klesti

Tai, kad ūkis dirba pelningai, „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino ir šešerius metus žvėrelių fermoje Utenos rajone, Vaikutėnuose, triūsianti Dijana Grudzinskienė. „Mūsų ūkis klesti, darbui samdome žmones. Jie tikrai nenudžiugtų, jeigu reikėtų tapti bedarbiais. Žmonėms reikia darbo, o ne gyventi tik iš bedarbio pašalpos. Mes paramos neprašome, šiuo metu išsilaikome patys, mokame mokesčius“, – kalbėjo D.Grudzinskienė.

Jos šeimos įkurtoje fermoje auginama apie 1 200 kailinių žvėrelių, nors jų skaičius svyruoja. Anot D.Grudzinskienės, tokio dydžio ferma ji spėja rūpintis viena. Kitoje fermoje, kuri gerokai didesnė ir auginama kur kas daugiau žvėrelių, jau dirba samdomų darbuotojų, nes ten ir darbo daug.

Šinšilų kailiai nėra tokie vertingi, kaip audinių, bet juos verta ruošti bei parduoti aukcionuose. P. Lileikio nuotr.

„Nemanome, kad pasielgs kvailai“

ceslovas tallat-kelpsa

Česlovas Tallat-Kelpša, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas

Jau įpratome, kad kai kurie Seimo nariai bando atkreipti dėmesį į save ar įtikti tam tikroms visuomenės grupėms kokiais nors neįprastais poelgiais, pareiškimais ar įstatymų projektais. Dabar ekstravagancija politikoje tampa madinga ne tik Lietuvoje. Taip ir su kailių verslo uždraudimu – pasiūlė nukirsti ūkio šaką, duodančią 150 mln. eurų pajamų iš eksporto.

Esu tikras, kad pataisos autorius suvokia, kad toks siūlymas yra nerealus, bet laikosi kategoriškos nuomonės – „uždrausti“.

Yra žmonių, kurie nori „grįžti“ į gamtą, yra tokių, kurie mano, kad negalima valgyti nuskinto vaisiaus, reikia palaukti, kol nukris, nes „augalui irgi skauda“, bet ar visi turime taip galvoti ir elgtis?

Sprendžia politikai

G. Blekaitis

Giedrius Blekaitis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas

Gyvūnų gerovės politiką formuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra kontroliuojanti institucija. Ji neformuoja principinių nuostatų (politikos), o vykdo teisės aktų įgyvendinimo kontrolę. Rengiant Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimus, teisės akto projektas buvo derinamas su kitomis susijusiomis valstybinėmis institucijomis, socialiniais partneriais, visuomenė irgi teikė pastabas ir pasiūlymus. Į daugumą siūlymų buvo atsižvelgta, išskyrus tuos siūlymus, kurie prasilenkė su Europos Konvencijos dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos nuolatinio komiteto išleistomis Rekomendacijomis dėl kailinių gyvūnų laikymo. Jei bus atlikti nauji moksliniai tyrimai ar ES institucijos priims naujus teisės aktus, jie turės būti įgyvendinami ir Lietuvoje.

Faktai

Lietuvoje veikia 156 žvėrelių auginimo ūkiai (VMVT ŠGP registro duomenimis).

Tokių ūkių dydis Lietuvoje – nuo 1–10 tūkst. iki 100 tūkst. žvėrelių.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija vienija 38 narius.

Rekomenduojami video