Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ruošiamose dirvose – pavojingi radiniai

Prasidėjus pavasario darbymečiui kaime, padaugėja pavojingų radinių. Ūkininkų laukuose dažniausiai iš žemės išverčiamos granatos, minosvaidžio minos, artilerijos sviediniai. Į akmenis panašūs radiniai dėl galingų užtaisų gali būti mirtinai pavojingi. Išminuotojai ragina žemdirbius kuo skubiau pranešti apie tokius radinius.

Sezoninis sprogmenų derlius

Beveik nėra dienos, kad kuriame nors Lietuvos kaime negriaudėtų sprogimai. Praėjusį savaitgalį toks sprogimas drebino Ignalinos rajono Pažiezdrio ir aplinkinių kaimų gyventojų trobų langus. Sprogimai aidėjo ir Utenos rajono Garnių, Rokiškio rajono Mikniūnų, Šakių rajono Turčinų, Vilkaviškio rajono Klausučių, Mierčių kaimuose.

Sprogmenis kaimų gyventojai dažniausiai randa ruošdami dirvas pavasario sėjai, o kai kada, kaip nutiko Garnių kaimo neveikiančiose kapinėse, tiesiog grėbdami pernykščius lapus. Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono (JVIB) Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kapitonas Nerijus Alekna suskaičiavo, kad šiemet įvairiose Lietuvos vietovėse išminuotojai jau neutralizavo daugiau nei 500 vnt. rastų įvairių standartinių sprogmenų. Per šį laiką jiems dar buvo perduota ir apie 1 700 vnt. šovinių.

Iki gegužės 9 d. išminuotojai buvo kviesti 300 kartų, iš jų vien balandį – per 150 kartų. Dažniausiai pagalbos kreipėsi žemdirbiai. Gegužės 8 dieną išminuotojai į laukus skubėjo net 12 kartų.

Tarp akmenų

„Karščiausias darbymetis kasmet sutampa su žemės ūkio darbų pagyvėjimu. Iškvietimų padaugėja balandį, gegužę ir rugsėjo mėnesiais“, – teigė N.Alekna. Anot jo, pirmieji iškvietimai prasideda vos nutirpus sniegui, kai ūkininkai išeina į laukus įvertinti žieminių pasėlių būklės. Besižvalgydami savo laukuose pamato ir moliu aplipusių surūdijusių metalinių radinių.

Dar daugiau jų iš žemės „išeina“, kai prasideda pavasarinis dirvų arimas, akėjimas, sėja, bet daugiausia sprogmenų ūkininkai aptinka laukuose rinkdami akmenis. Taip gegužės pradžioje nutiko Alytaus rajone. Laukuose akmenis rinkę žmones šalia jų aptiko minosvaidžio miną.

Specialistų teigimu,  žemdirbiai darosi sąmoningesni, elgiasi apdairiai. Pamatę aprūdijusį geležies gabalą, nebando jo patys atidaryti, pasižiūrėti, kas viduje, bet kviečia specialiąsias tarnybas. Atvykę išminuotojai neutralizuoja sprogmenis.

Iš ilgametės patirties išminuotojai žino, kad po pavasario darbymečio vasaros laikotarpis tiek ūkininkams, tiek jiems patiems bus kiek ramesnis. Sprogmenų kaimuose pasipils rugsėjį kasant bulves, nuimant šakniavaisius.

Išminuotojai dirba visoje Lietuvoje, o daugiausia iškvietimų sulaukia iš Suvalkijos. JVIB archyvo nuotr.

Padeda ne ten, kur reikia 

Neseniai Panevėžio rajone paaiškėjo, kad kaimo gyventojas sprogmenį savo laukuose rado dar pernai, tačiau su juo išsiskirti nusprendė tik šiemet. Pavojingą radinį jis parsinešė į savo sodybą ir čia laikė jį daug mėnesių. Šiemet suprato, kad sprogmuo daugiau jam nereikalingas.

„Visus metus pavojingą radinį laikė namuose rizikuodamas ne tik „užsidirbti“ baudžiamąją atsakomybę, bet ir rizikavo savo bei šeimos narių gyvybėmis. Tik laimingo atsitiktinumo dėka žmogui „prašviesėjo“ smegenys ir jis atsikratė pavojingo sprogmens“, – apie neseniai nutikusią istoriją pasakojo N.Alekna.

Anot jo, tokie atvejai dar gana dažni. Rastus sprogmenis žmonės pasideda įvairiose vietose – sandėliukuose, malkinėse, garažuose. Dar didesnis pavojus kyla, kai pabando juos išardyti. Pernai pavasarį du vyrai, parsitempę namo sprogmenų, pradėjo juos ardyti. Šie beardant sprogo, ir abu vyrai žuvo.

Būna, kad nunešę įmeta sviedinį ar kitą sprogmenį į artimiausią balą arba nutempia ir palieka savo kaimo miške. Dėl tokio abejingumo ir aplaidumo vėliau uogaujant ar grybaujant nutinka įvairių nelaimių. Prieš ketverius metus Kelmės rajone žmogus rado granatą ir ją išmetė miške, o vėliau ją rado kiti žmonės ir susisprogdino.

Galinga jėga

N.Aleknos atmintyje išlikusi ir dar viena istorija. Panevėžio rajone ariant žemę plūgas užkabino užtaisą su baltuoju fosforu, ėmė „šokti“ liepsna. Tačiau ūkininkas nenutraukė darbų, tik pranešė policijai. Atskubėjusius išminuotojus nustebino reginys: užtaisas liepsnojo, o artojas tebearė lauką. Gerai, kad viskas baigėsi laimingai.

Išminuotojai pastebėjo ir dar vieną tendenciją – jei griežčiau pareikalauja, kai kurie ūkininkai pradeda nebendrauti su specialiosiomis tarnybomis. Todėl su kaimo žmonėmis pareigūnai linkę dirbti šviečiamąjį darbą. Jiems aiškinama, kad visi sprogmenys labai pavojingi – juk būtent tokia jų paskirtis.

„Kaip šakutė skirta maistui pasmeigti ir įsidėti jį į burną, taip sprogmuo – susprogti ir kažką sužaloti arba sugriauti. Tad bet kuris sprogmuo, nors ir pats mažiausias, kurį ūkininkas randa, yra pakankamai pavojingas“, – apie daug metų žemėje gulėjusius ir vis randamus sprogmenis aiškino N.Alekna.

Anot jo, vis daugiau žemdirbių supranta, kad nepranešti apie aptiktą sprogmenį būtų labai trumparegiškas ir neprotingas poelgis, nes tai visų problema. Bet žmonės kartais neskuba pranešti apie radinį, kai kada to imasi tik baigę dienos ūkio darbus, pavakaryje. Tokiu atveju specialiųjų tarnybų pareigūnai būna priversti dirbti pernakt.

„Suprantame, kad suradęs bet kokį sprogmenį susiduri su ekstremalia situacija. Bet turi suvokti, kaip tau pasisekė – nesusprogai. Todėl turi dėti visas pastangas, kad ir niekas kitas nenukentėtų. Bet yra nemažai žmonių, kurie taip nedaro. Arba praneša per vėlai, o kai kurie tokius radinius numeta kur nors nuošaliau“, – susirūpinęs kalbėjo JVIB Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas N.Alekna.

Vilkaviškiečiai - rekordininkai 

Pagal randamų sprogmenų kiekius, JVBI duomenimis, šiemet, kaip ir pernai, absoliutus rekordininkas yra Vilkaviškio rajonas, kurio teritorijoje Antrojo pasaulinio karo metais vyko daug įnirtingų mūšių. Per keturis šių metų mėnesius Vilkaviškio rajone rasta 29 vnt. standartinių sprogmenų.

Antroje vietoje tradiciškai liko Klaipėdos regionas. Ten šiemet jau aptikta 26 vnt. sprogmenų. Šiaulių rajone – 18, Šakių krašte – 16 vnt. N.Aleknos teigimu, Lietuvoje jau neliko rajono, kuriame šiemet nebūtų dirbę išminuotojai.

Specialistai teigia, kad iš šiemet rastų ir neutralizuotų 500 vnt. radinių daugiau nei 55 proc. sudarė minosvaidžių minos bei artilerijos sviediniai, 20 vnt. buvo įvairiausio kalibro aviacinės bombos. Iš visų šiemetinių radinių tik 20 vnt. nerasta pavojingų sprogiųjų medžiagų. Specialistai daro išvadą, kad mažiau negu 1 proc. rastų objektų yra nepavojingi, todėl 99 proc. atvejų egzistuoja tikimybė, kad rastas daiktas yra sprogmuo.

Pasak N.Aleknos, dabartiniais tempais Lietuvai „išsivalyti“ nuo sprogmenų prireiks dar 100 metų. Tad su šiuo istoriniu palikimu belieka susigyventi ir elgtis labai atsargiai.  Mat ne vieną dešimtmetį žemėje išgulėję surūdiję sprogmenys netampa mažiau pavojingi. Kol patys nusikenksmins – visiškai surūdys bei sutrūnys – gali prireikti ir keleto šimtmečių ar net tūkstantmečio. Mat sprogmenyse esanti sprogstamoji medžiaga yra gana inertiška, o korpusai – stori ir sandarūs. Išminuotojai patys kartais stebisi pamatę, kad iš išorės aprūdijusio sprogmens viduje nėra korozijos pėdsakų, o sprogdiklis atrodo taip, tarytum vakar būtų buvęs įdėtas.

Nežinai, kur rasi

Lina Grygelaitienė Vilkaviskis

Lina Grygelaitienė, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja

Viena iš pavojingiausių vietų mūsų rajone yra Žaliosios miškas, kur sprogmenų randama ypač daug. Miško teritorijoje ir prie įvažiavimų kabo specialūs ženklai, perspėjantys užrašai, kad vaikščioti po mišką pavojinga. Žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkai taip pat daug kur aptinka karo laikų sprogmenų. Susidaro labai pavojinga situacija, kai žemės ūkio technika užkliudo sprogmenį: sprogimas gali ją apgadinti, gali būti net aukų. Gerai, jei ūkininkas laiku pamato ir praneša atitinkamoms tarnyboms. Juk yra žemdirbių, kurie kiekvienais metais per pavasario ar rudens darbus randa minų. Mano nuomonė vienareikšmė: jeigu žmogus pamatė žemėje kažką panašaus į sprogmenį, jokiu būdu neturi jo liesti, reikia iš karto pranešti pagalbos telefonu 112.

 

Rekomenduojami video