Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Prioritetas skiriamas akvakultūrai

Pastaraisiais metais augant žuvies paklausai ir atitinkamai mažėjant natūraliai sugaunamos žuvies kiekiams, vis didesnį populiarumą įgyja žuvies auginimas tvenkiniuose ir uždarose sistemose. Todėl akvakultūra, kaip niekada, tampa itin svarbi.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žuvininkystės departamento Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėjos Jūratės Masiulienės, siekiant plėtoti akvakultūrą, renkamos paraiškos gauti Europos Sąjungos paramą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“. Paraiškos pagal šią priemonę priimamos iki šių metų liepos 21 d., o pagal tą pačią priemonę, bet supaprastinta tvarka – iki šių metų rugsėjo 1 d.

Išaugo finansavimas

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos finansavimo biudžetas siekia 81 608 150 Eur – 63,4 mln. Eur sudaro Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo dalis (EJRŽF).

Palyginti su 2007–2014 m. paramos laikotarpiu, 2014–2020 m. žuvininkystės sektoriaus finansavimas išaugo: ES dalies finansavimas padidėjo beveik 16 proc., o nacionalinės dalies – apie 4 proc. Didžiausias dėmesys 2014–2020 m. veiksmų programoje skiriamas akvakultūrai skatinti. Šiam sektoriui iš EJRŽF lėšų numatyta skirti 21 219 022 Eur, tai sudaro beveik trečdalį (26 proc.) visų programai skirtų EJRŽF lėšų. Palyginti su 2007–2013 m., EŽF parama akvakultūrai naujuoju laikotarpiu padidėjo beveik 31 proc.

Priimamos paraiškos

Žuvininkystės departamento ES paramos skyriaus vedėja J.Masiulienė priminė pareiškėjams, kad paraiškas pagal programos priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ gali teikti tiek ketinantys užsiimti akvakultūra, tiek jau ja užsiimantys fiziniai (tarp jų ir ūkininkai) ir juridiniai asmenys, vykdantys ekonominę veiklą. Finansavimo taisyklės ir paraiškų formos skelbiamos Nacionalinės mokėjimo agentūros tinklalapyje www.nma.lt. Pareiškėjams jokių specialių reikalavimų, susijusių su išsilavinimu bei įgyta patirtimi, nenumatyta. Visiems taikomi vienodi reikalavimai, jokių išskirtinių sąlygų ar reikalavimų ūkininkams nėra.

Ji atkreipė dėmesį, kad akvakultūros sektoriuje veiklą pradedantis pareiškėjas kartu su paramos paraiška turi pateikti galimybių studiją, parengtą pagal nustatytą formą, jeigu investicijų suma viršija 50 tūkst. Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Pradėdami veiklą verslininkai sukonstruoja uždaros vandens apytakos sistemas.

Remiamos veiklos

Šiuo metu paraiškos dar priimamos, todėl pareiškėjai, pageidaujantys dalyvauti priemonėje „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“, turėtų suskubti. Pagal minėtą priemonę remiamos šios veiklos: produktyvios investicijos į akvakultūrą; akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimas; akvakultūros ūkių modernizavimas, įskaitant akvakultūros srities darbuotojų darbo ir saugos sąlygų gerinimą; tobulinimas ir modernizavimas, susijęs su gyvūnų sveikata bei gerove, įskaitant įrangos, skirtos ūkiams apsaugoti nuo laukinių plėšrūnų, pirkimą; investicijos į akvakultūros produktų kokybės gerinimą ar pridėtinės vertės kūrimą; esamų akvakultūros tvenkinių ar lagūnų atkūrimas pašalinant dumblą arba investicijos, skirtos dumblo nusėdimo prevencijai; akvakultūros įmonių pajamų įvairinimas plėtojant papildomą veiklą.

Gali dalyvauti įmonės

Paraiškos gauti paramą pagal programos priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ (išskyrus energijos vartojimo efektyvumo didinimą) priimamos iki liepos 21 d., gali dalyvauti labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės, užsiimančios arba siekiančios užsiimti akvakultūra. Didžiausia galima paramos projektui suma yra 500 tūkst. eurų. Paramos intensyvumas gali siekti 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Įmonių, kurios nepatenka į MVĮ sąvoką, įgyvendinamai veiklai gali būti suteikiama iki 30 proc. paramos nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pagal tą pačią priemonę, bet supaprastinta tvarka gali kreiptis labai mažos, mažos, vidutinės, arba didelės akvakultūros įmonės užsiimančios arba siekiančios užsiimti akvakultūra. Didžiausia galima šiai veiklai paramos suma –50 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Įmonių, kurios nepatenka į MVĮ sąvoką, įgyvendinamai veiklai gali būti suteikiama iki 30 proc. paramos nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjo atstovas turi būti ne jaunesnis kaip 18 m. amžiaus.

lentele

Įgyvendino svajonę

Anot specialistų, akvakultūros verslo galimybės – neribotos, nes veiklos aprėptis labai didelė: nuo žuvų auginimo iki realizavimo.

Ankstesnių metų programos dalyviai jau džiaugiasi sėkmingais savo veiklos rezultatais. Vienas iš jų – buvęs fizikas Artūras Merkys. Jis verslininku tapo tik susidomėjęs akvakultūra. Dabar A.Merkys Utenos rajone įkurtoje įmonėje augina ūsuotuosius šamus. Ši veikla vyrą labai džiugina. Tačiau jis neslepia, kad be ES paramos jam nebūtų pavykę įgyvendinti savo svajonių. A.Merkys prisipažino, kad žuvys ir povandeninis pasaulis jį žavėjo nuo pat vaikystės. Tačiau jis pasirinko kitą kelią ir tapo fiziku. Ilgus metus dirbdamas valstybinėje tarnyboje vyras puoselėjo mintį įkurti perspektyvų ir novatorišką verslą, atitinkantį XXI a. standartus. Todėl sujungęs savo pomėgius ir norus jis įkūrė įmonę „Giedrupė“. Verslo pradžia, pasak pašnekovo, jis laiko 2003-iuosius. Tuo metu jis pradėjo domėtis moderniąja akvakultūra ir kaupti literatūrą. Vėliau, praėjus trejiems metams, jis pradėjo semtis patirties užsienio šalyse, aplankė akvakultūros įmones Danijoje, Lenkijoje. Beje, tuo pat metu jis analizavo šamų poreikį Lietuvos rinkoje.

Sėkmingai gyvuoja

Anot A.Merkio, pirmoji sukonstruota uždaros vandens apytakos sistema buvo paleista 2008 m. O dar po metų jis įkūrė savo įmonę, kuri sėkmingai gyvuoja ir šiandien. Verslininko teigimu, sėkmingą įmonės veiklą nulėmė tai, kad tuo metu Lietuvos rinkoje nebuvo konkurencijos. 2013 m. „Giedrupė“ išaugino ir pardavė 23 t šamų. Tai sudarė apie du trečdalius oficialiai Lietuvoje išaugintos šamų produkcijos. A.Merkys neslėpė, kad verslo plėtrai didelę įtaką turėjo gauta ES parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus veiksmų programą. Ja įmonė pasinaudojo net du kartus. 2013 m. „Giedrupei“ buvo skirti beveik 75 tūkst. litų (apie 22 tūkst. Eur). Pasinaudojant šios paramos lėšomis įmonėje buvo sukonstruota šiuolaikinė uždaros vandens apytakos sistema, pritaikyta būtent šamams auginti. 2015 m. įmonė gavo 12 tūkst. litų (beveik 3,5 tūkst. Eur).Už šias lėšas įmonė pradėjo perdirbimo veiklą, ir gamybinių procesų planavimas tapo paprastesnis.

Reiklesni klientai

Verslininko teigimu, pastaruoju metu įmonės veikla tapo sudėtingesnė. Pagrindinė to priežastis – reiklesni klientai. Jie nebenori pirkti gyvų šamų, pageidauja maistui lengvai paruošiamos produkcijos: filė, tvarkingai įpakuotos skrostos ar rūkytos žuvies. Dėl šių klientų poreikių perdirbimo veikla akvakultūros srityje tampa vis svarbesnė. A.Merkys įvardijo ir dar vieną priežastį. Tai išaugusi konkurencija žuvininkystės sektoriuje. Tačiau verslininkas į ateitį žvelgia pozityviai, nes pagrindinė įmonės veikla – perdirbimas ir prekyba, iš kurių gaunama daugiausia pajamų, šiuo metu vyksta sėkmingai. „Įmonės veikla pelninga, nes patys auginame žuvis ir galime garantuoti aukštą produkcijos kokybę. Įmonėje dirba kvalifikuoti, savo darbą išmanantys žmonės, galintys atlikti įvairius darbus, todėl esame itin lankstūs. Tai ir yra didžiausi mūsų privalumai, vedantys mus pirmyn“, – pabrėžė A.Merkys.

Pagalba verslui

Asociacijos „Alternatyvi akvakultūra“ pirmininkas Algirdas Domarkas patvirtino A.Merkio išsakytas mintis, teigdamas, kad dauguma mūsų šalies akvakultūros įmonių sėkmingai vykdo savo veiklą todėl, kad pasinaudojo parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus veiksmų programą. Anot A.Domarko, gamyba uždarose akvakultūros sistemose per dešimtmetį išaugo kelis šimtus kartų, o pagrindinė to priežastis – ES parama. „Du trečdaliai mūsų asociacijos narių yra pasinaudoję parama. Nemažai ir tokių, kurie rengia dokumentus pagal naujus šaukimus. ES parama yra be galo svarbi, ji padėjo atsistoti ant kojų daugeliui žuvininkystės sektoriaus įmonių. Atsižvelgiant į šiandienines tendencijas, tokių įmonių poreikis tik auga, tad ir parama išlieka labai reikalinga“, – teigė A.Domarkas. Asociacijos „Alternatyvi akvakultūra“ pirmininkas atkreipė dėmesį ir į perdirbimo veiklą. Jo nuomone, šiandien būtent perdirbimo veikla garantuoja sėkmingą žuvininkystės plėtrą. Anot asociacijos pirmininko, įmonės pirmiausia pasinaudoja parama investicijoms į patį akvakultūros ūkį, o tik vėliau kreipiasi paramos perdirbimo veiklai.

 

logo

Rekomenduojami video