„Kaip įveikti paprastą ir kasdienę, pavyzdžiui, vorų ar kitokių nemalonių gyvių baimę?“ – klausia Teofilė iš Utenos.

Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, dr. Gediminas Navaitis.

„Kiek mes prisibaiminame dėl to, kas neatsitiko, bet tik galėjo atsitikti“, – sakė JAV prezidentas Tomas Jeffersonas.

Baimė – turbūt pavojingiausia emocija, kurią esame patyrę visi, nes ir žmogų, ir gyvūną galima mirtinai išgąsdinti. Antra vertus, baimė nėra vien blogis – tai ženklas, jog reikia saugotis pavojaus, postūmis keisti mintis ir elgesį.

Žmonių galima paklausti dėl ko jie nerimavo ir ko bijojo praeitą savaitę. Psichologė Evelyn Richter taip ir padarė: paaiškėjo, kad dažniausiai bijoma mirties, sužalojimo, senatvinės negalios bei artimųjų praradimo, taip pat siaubą kelia skurdas bei ligos.

Be to, moterys pastebimai atviriau pripažindavo šias ir kitas baimes, o vyrai bandydavo jas nuslėpti, nuslopinti – jie norėjo būti drąsūs ar bent tokie pasirodyti.

Visiems rūpėjo kaip įveikti baimę, kai kurie net ieškojo patarimo kaip tai padaryti. Psichologas Kurtas Tepperweinas siūlo gana paprastą išeitį. Jis teigia, kad geras būdas įveikti baimę – iš jos pasišaipyti. Jeigu tai nepadeda, praverstų pilniau suvokti baimės mechanizmą. Nebūtina jo detaliai išnagrinėti, kad pastebėtume, jog išsigandus keičiasi kūno būklė. Baimės jausmą dažnai lydi greitesnis širdies plakimas, kvėpavimo ritmo pokyčiai, gerklės spaudimas ir t. t. Jausmus kontroliuoti sunku, bet niekas nesakys, jog nesugeba kontroliuoti savo kūno. O suvaldžius fizines baimės apraiškas dažnai dingsta ir pati baimė.

Jei tai nepadeda, nuo baimės galima pabėgti pakilus jos įveikimo laipteliais:

1-as laiptelis. Atsistojus ant jo tereikia įsivaizduoti, kad baimę patiria kas nors kitas, pavyzdžiui, spiegianti kaimynė bėga nuo tarakono, vaikinas dreba prieš egzaminą. Įsivaizduojamas bailys turėtų būti nors kiek panašus (amžiumi ar išvaizda) į tą, kuris įsivaizduoja. Šį vaizduotės pratimą dera atlikti po kelis kartus per dieną, bent savaitę, tai yra – kol visai nusibos.

2-as laiptelis. Dabar jau galima įsivaizduoti save esantį bauginančioje situacijoje: puolamą gličios varlės ar scenoje viešai demonstruojantį didžiausią kūno trūkumą. Pratimą patartina atlikti bent 2–3 dienas, kol šis vaizdinys taip pat nusibos ir nebekels ryškesnių jausmų.

3-as laiptelis. Stovint ant pirmų laiptelių su baime susiduriama mintimis, tačiau palypėjus ant trečiojo bauginanti situacija turėtų atsirasti realybėje. Pavyzdžiui, bijantys kalbėti prieš auditoriją turėtų ateiti į tuščia salę, užlipti ant scenos ir garsiai kreiptis į menamus klausytojus, o gimdymo bijanti moteris galėtų apie jį detaliai išklausinėti vaikų jau turinčią draugę.

4-as laiptelis. Jį pasiekus pradedama veikti iš dalies kontroliuojamoje, bet bauginančioje aplinkoje. Pavyzdžiui, uždarų erdvių baimei įveikti padėtų liftas: atlikus tris žingsnius (prieš tai įsivaizdavus juo važinėjančius kitus ir save, pastovėjus prie lifto) reikėtų į jį įlipti ir niekur nevažiuoti, tiesiog pabūti lifte su praviromis durimis. Tuo pat metu reikia stebėti fizines baimės apraiškas ir jas kontroliuoti.

K.Tepperweinas tvirtina, jog šie keturi kovos su baime žingsniai per kelias savaites padeda įveikti bet kokią baimę (išskyrus mirties). Todėl norint susitvarkyti su vorų ar nesėkmės baimėmis jų tikrai turėtų pakakti.