Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Maldos namais turi rūpintis ir klebonai, ir parapijiečiai

Pasak kultūros meno vertybių specialistų, medinės Lietuvos bažnyčios žavi jaukiu liaudišku stiliumi, kuris dažniausiai labai natūraliai įsilieja į aplinką, bei puošniu vidumi – altoriais, vargonais, kitais liturginiais elementais. Tačiau šie istoriniai, kultūriniai ir architektūriniai paminklai, pastatyti iš medžio, neretai suniokojami gaisrų. Taip įvyko ir balandžio pradžioje Ceikiniuose (Ignalinos r.).

Bendrasis pagalbos centras pranešimą apie gaisrą, kilusį Ceikinių miestelio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje, gavo balandžio 5-osios rytą, 9 val. 41 min. Vienas pirmųjų kylančius iš zakristijos dūmus pastebėjo kaimo seniūnas. Atskubėjęs vyras atidarė ąžuolines bažnyčios duris. Ugnis jau buvo apėmusi bažnyčios vidų, o gavusi šviežio oro – šovė aukštyn.

Ugniagesiai atvyko labai operatyviai – po 11 minučių, tačiau sausa medinė bažnyčia degė kaip parakas. Gaisro gesinti buvo mestos didžiulės pajėgos – specialistų komandos iš Vilniaus ir Utenos, 7 autocisternos su dvejomis gaisrinėmis kopėčiomis.

Gaisrą pavyko visiškai užgesinti apie 13 valandą. Iš bažnyčios pastato liko tik apdegusios medinės sienos. Laimė, ugnis nepalietė šalia bažnyčios stovinčios varpinės. Vienam ugniagesiui dėl patirto šilumos smūgio prireikė medikų pagalbos, tačiau gelbėtojas rimčiau nenukentėjo.

Netvarka su elektra?

Ugniagesiams pavyko išgelbėti vertingų maldos knygų, liturginių drabužių, monstranciją. Vėliau klebonas Marijonas Savickas žurnalistams pasakojo, kad zakristija, kur pirmiausia buvo pastebėti dūmai ir kur kol kas laikoma, jog ten buvęs gaisro židinys, mažiausiai nukentėjo nuo ugnies. Sveika liko ir joje stovėjusi spinta, kur buvo saugoma šv. Agotos duona, liturginiai rūbai, taurė ir kiti reikmenys.

Pasak klebono M. Savicko, ugnis pasiglemžė centrinį barokinio stiliaus altorių, du vertingiausius bažnyčios paveikslus, įrašytus į Ignalinos krašto kultūros paminklų sąrašą: „Miręs Kristus su klūpančiu šalia angelu“, ir „Marija Sopulingoji“, taip pat kultūros paminklą – krucifikso skulptūrą „Nukryžiuotasis“ (20 a. I pusės liaudies meistro darbas).

Manoma, kad gaisras kilo dėl netvarkingos elektros instaliacijos, nors klebonas teigia, kad ši buvusi pakeista vos prieš dvejus metus. „Deja, gaisro detektorių nebuvo“, – apgailestavo klebonas M. Savickas.

Vyko atnaujinimo darbai

Prieš porą metų šioje bažnyčioje buvo pakeista ne tik elektros instaliacija, bet ir atlikta nemažai restauravimo darbų: vidus iškaltas lentelėmis, seni suolai pakeisti naujais, restauruoti 9 balsų vargonai, pradėti bažnyčios atnaujimo darbai iš lauko.

Nors parapija nedidelė – šv. Mišios buvo laikomos kartą per savaitę ir į jas susirinkdavo 100-200 parapijiečių. Į Ceikinius suvažiuodavo daug ignaliniečių, kilusių iš šio miestelio. Jie ne tik lankydavo tėvų ar kitų artimųjų kapus, bet ir dalyvaudavo šv. Mišiose. Ypač daug žmonių sutraukdavo atlaidai rugsėjo 12-ąją, kuomet buvo švenčiama Marijos vardo diena.

Kaip rašoma Ignalinos rajono savivaldybės administracijos išplatintame pranešime, Ceikinių bažnyčia pastatyta 1773 metais, per karus ji ne kartą degė. Bažnyčios pastatas padidintas ir atnaujintas 1947-aisiais kunigo Broniaus Laurinavičiaus pastangomis. Ši bažnyčia garsi tuo, kad joje kunigavo ir šventoriuje palaidotas kun. Karolis Garuckas, vienas Lietuvos Helsinkio grupės narių. Žmonės gražiais žodžiais mini čia kunigavusį poetą ir tremtinį Kazimierą Vaičionį. Pastaraisiais metais Ceikinių parapija rūpinosi ir bažnytėlę renovavo klebonas Marijonas Savickas.

Sudegė vertybės

Nuo elektros instaliacijos gedimų yra sudegusių ir daugiau medinių bažnyčių. Jau po kelių dienų tame pačiame Ignalinos rajone užsidegė Kazitiškio kaime esanti Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčia. Tiesa, šie maldos namai yra mūriniai, tad ir liepsnos čia neįsisiautėjo. Gaisras labai greitai buvo užgesintas.

2013 metų rugpjūtį visiškai supleškėjo XIX-ame amžiuje statyta 480 kvadratinių metrų ploto medinė Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus bažnyčia Balbieriškyje.

Liepsnojančius maldos namus žmonės pastebėjo apie ketvirtą valandą ryto. Suskubta kviesti ugniagesius ir parapijos kleboną Remigijų Veprauską, kuris tuo metu atostogavo.

Gaisrą, kuris paryčiais apšvietė kone visą miestelį, nes liepsnų stulpai buvo iškilę gal apie 10 metrų, gesino per 10 ugniagesių ekipažų. Kovoti su įsisiautėjusiomis liepsnomis buvo labai sunku – ugnis buvo itin kaitri, o nuo degančios bažnyčios ant aplinkinių namų stogų krito kaštono dydžio žarijos, į šalis skriejo daugiau nei 10 centimetrų ilgio rusenantys nuodėguliai.

Tegalėta guostis, kad tuo metu nepūtė vėjas ir nepernešė ugnies tolyn, nes būtų buvę dar daugiau nuostolių – prie pat bažnyčios yra ne vienas medinis gyventojų namas. Juos gaisrininkai apsaugodami suliejo vandeniu.

Bažnyčia supleškėjo visiškai – toje vietoje teliko didžiulė degėsių krūva. Kartu su bažnyčia, kuri nebuvo kultūros paveldo objektų sąraše, liepsnos prarijo bažnyčioje buvusį brangų turtą – 12 į kilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktų vertybių: XVIII-ojo ir XIX-ojo amžiaus paveikslus, 2 skulptūras, labai vertingus altorius ir ypač vertingus 1802 metais įrengtus vargonus, kuriuos sukūrė meistras Juozapas Radavičius.

Ne vienam miestelio gyventojui buvo kilusi mintis, kad bažnyčia galėjusi būti padegta, tačiau specialistai nustatė, kad ji užsidegė dėl gedimo elektros instaliacijoje.

Suprojektuota nauja

Pernai Prienų rajono savivaldybės architektas Vilius Urbonas Balbieriškio bendruomenės atstovams pristatė pirminius naujosios Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus bažnyčios planus.

Naujoji bažnyčia turėtų būti šiek tiek mažesnė ir, žinoma, jau ne medinė. Vienas didžiausių ir ryškiausių pokyčių – anksčiau buvusius du bokštus pakeis vienas. Norint, kad naujosios bažnyčios vaizdas būtų iškilesnis ir labiau džiugintų parapijiečius, bokštas iškils aukštai virš bažnyčios ir sumažės tik proporcingai kartu su visa bažnyčia – už senuosius bokštus bus tik metru žemesnis. Pati bažnyčia turėtų būti tvirtesnė, pagal preliminarų projektą planuojama, kad sienos bus trisluoksnio plytų mūro. Bažnyčios bei bokšto stogus turėtų dengti skirtingų spalvų keraminės čerpės.

Pasak architekto, be projektavimo išlaidų, naujosios bažnyčios statybos turėtų kainuoti apie 600 000 eurų. Naujosios bažnyčios projektas – gana lengvas, todėl, pasak V. Urbono, bažnyčią pavyktų pastatyti per porą metų. Žinoma, jeigu tai leis žmonių, organizacijų suaukotos lėšos.

Bažnyčia atstatyta

Na o 2012-aisiais Kauno rajone sudeginta medinė Paštuvos šv. Barboros bažnyčia bendruomenės pastangomis jau atstatyta ir pernai rugsėjo 20-ąją iškilmingai atidaryta. Į naujosios bažnyčios pašventinimą klebonas Virgilijus Dudonis sukvietė visus benduomenės tikinčiuosius. Šv. Mišiose ir pašventinimo iškilmėse dalyvavo prezidentas Valdas Adamkus, bažnyčios sienas pašventino arkivyskupas Lionginas Virbalas.

Bažnyčių siaubu praminto Kauno rajono gyventojo Darius B. sudeginti maldos namai pakilo iš pelenų toje pačioje vietoje – Paštuvos kapinaitėse. Naujoji Šv. Barboros bažnyčia šiek tiek erdvesnė ir šiltesnė už senąją, įstatyti gerokai didesni langai.

Paštuva – svarbi istorinė vieta. Čia palaidotas pirmasis Lietuvoje baudžiavą panaikinęs dvarininkas, žymus mecenatas Ignas Karpis, Vasario 16-osios akto signataras Jonas Vailokaitis ir jo brolis kunigas Juozas, daug kitų iškilių asmenybių. Medinė Šv. Barboros bažnyčia buvo pastatyta 1923 metais. Ji buvo liaudiškos architektūros, stačiakampė, vienabokštė.

Padegimų metai

Priminsime, jog 2012 metų gegužę Paštuvos bažnyčią supleškinęs Darius B.(1981 m.) sudegino ar kitaip apgadino net 13 Lietuvos bažnyčių.

Jo rankomis nedidukė medinė Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia Kulautuvos miestelyje (Kauno r.) 2012 metais buvo padegta net du kartus iš eilės. Nepavykus jos supleškinti iki pamatų rugsėjo 24-ąją, antrą kartą ji buvo padegta tų pačių metų spalio 4 dienos rytą. Antrasis kartas buvo lemtingas – liepsna suniokojo visą bažnytėlės vidų ir didžiąją dalį stogo.

Nelaimės išvakarėse buvo nuniokota ir už 12 kilometrų esanti Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia. Tiesa, didelės mūrinės bažnyčios taip lengvai nebuvo galima padegti, tad vandalas pasitenkino išdaužęs jos langą ir šventoriuje nuvertęs statulą.

Prie sudegusios Kulautuvos bažnyčios susirinkę žmonės tąkart svarstė, kad prieš keletą mėnesių, gegužę, Paštuvos – Šv. Barboros bažnyčios padegimas taip pat, turbūt, ne atsitiktinumas ir greičiausiai esąs to paties piktadario darbas. Per gaisrą Paštuvos medinėje bažnyčioje, kuri buvo pastatyta senose kapinaitėse, šalia Basųjų karmeličių vienuolyno, sudegė vertingi į Kultūros paveldo vertybių registrą įtraukti paveikslai. Neatstatomai sudegusioje bažnyčioje buvo pasigesta keturių kilnojamąja kultūros vertybe paskelbtų paveikslų. Vertingiausias iš jų buvo XIX a. pirmojoje pusėje nežinomo dailininko tapyta „Švč.Trejybė“. Kultūros paveldo specialistai suniokotas vertybes įvertino 75 000 litų.

Šiuo metu Kauno archivyskupija Kulautuvos parapijos klebono ir bendruomenės vardu kviečia visus galinčius savo pinigine auka paremti Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios atstatymą. Planuose naujoji Kulautuvos bažnyčia irgi turėtų būti mūrinė.

Pamišęs padegėjas

Bažnyčių niokotojas, Raudondvario (Kauno r.) gyventojas Darius B. buvo sulaikytas, kai miegojo savo automobilyje netoli „Megos“ prekybos centro. Jis dar bandė sprukti ir priešintis policininkams, bet supratęs, kad išsisukti nepavyks, aprimo.

Iš pradžių Darius pasakojo, jog ugnimi jis, girdi, keršijęs kunigams, kurie atsisakę deramai palaidoti jo savižudę motiną. Dariaus B. motina iš tiesų pasikorė, tačiau tai įvyko birželio viduryje, o Paštuvos bažnyčia buvo padegta gegužės 4-ąją.

Netrukus jis nutarė pakeisti parodymus ir pradėjo dėstyti visai kitokius bažnyčių padegimo motyvus. „Manimi naudojasi ateiviai, jie daro bandymus su mano šeima. Dešinėje galvos pusėje turiu gumbą, kuriame sumontuotas ateivių implantas. Ateiviai Saulę naudoja kaip kompiuterį, keičia žvaigždes ir veikia mus per tą sup... bažnyčią. Per ją pasikorė mano motina“, – pareigūnams aiškino padegėjas.

Per ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, jog 2012 metų spalio pradžioje Darius B. mėgino padegti Plungės rajone Stalgėnuose esančią Šventųjų Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią. Nepasisekė, nes nuo lietaus permirkusios lentos neįsidegė. Vėliau apsilankė jau minėtoje Raudondvario bažnyčioje. Kaune, V. Krėvės prospekte, pasitenkino smulkiais išpuoliais prieš dvi čia esančias bažnyčias: Lietuvos Naujojoje Apaštalų bažnyčioje išmušė durų stiklą ir plyta išdaužė Gerojo Ganytojo parapijos bažnyčios langą, dar – pripaišė ant Prisikėlimo bažnyčios išorinės sienos. Palangoje vandalas trijose bažnyčiose išdaužė langus, apmėtė sienas kiaušiniais.

Šis vyras prisipažino nusiaubęs ir Panemunėje esančios Švč.Mergelės Marijos bažnyčios lauke esančias koplyčias. Aštriu daiktu buvo supjaustyti du šventųjų paveikslai. Savo žygį Darius B. vainikavo sudegindamas Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčią.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus specialistai nustatė, kad tai nesveikas žmogus. Jis pripažintas nepakaltinamu, tad ir neatsako už savo veiksmus, neturi atlyginti ir padarytos žalos.

Slėpė vagystę?

Labanoro miestelyje (Švenčionių r.), netoli Labanoro ežero stovinčią Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią – XVIII-XIX amžiaus liaudies architektūros paminklą – ugnis pasiglemžė 2009-aisiais, prieš pat Kalėdas. Sena medinė bažnyčia su varpine buvo tik baigta restauruoti – nudažytas bažnyčios fasadas, restauruotos medinės jo detalės. Senas bažnyčios stogas buvo pakeistas autentiška malksnų danga, buvo atstatyti ir varine skarda uždengti bokšteliai, sutvarkyti bažnyčios pamatai.

Įtarta, kad gaisrą sukėlė padegėjai. Nuodėguliuose rastos spynos buvo atrakintos, nerasta ir maždaug 10 mln. litų vertės bažnyčioje kabėjusių paveikslų liekanų, pasigesta net juos laikiusių metalinių kablių – jie negalėjo išsilydyti. Teisėsaugininkai spėjo, kad gaisras sukeltas slepiant paveikslų vagystę, tačiau tvirtų įrodymų taip ir nerasta.

Sudegusioje bažnyčioje buvo tose apylinkėse ir visoje Kaišiadorių vyskupijoje tarp tikinčiųjų garsus Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslas, tapytas apie 1811 metais. Marijos gimimo šventės proga šį paveikslą, laikomą didžiajame Labanoro bažnyčios altoriuje, tris dienas lankė gausus būrys Aukštaitijos regiono tikinčiųjų, atvykdavo vietos vyskupas. Šioje bažnyčioje taip pat buvo paveikslas „Sėdintis Kristus“, dvylikos apaštalų atvaizdai, vertingi vargonai, žvakidės ir kita.

Atstatyta ir pašventinta

Per gaisrą nenukentėjo tik varpinė. Ji kvadratinė, turi tris tarpsnius, kuriuos jungia stogeliai. Kiekvienas tarpsnis į viršų siaurėja. Pirmas varpinės tarpsnis turi medinių lentų lubas, virš tų lubų antrame tarpsnyje yra įtaisyta nedidelio nuolydžio pertvara, o trečiame – žalvarinis varpas, pagamintas 1805 metais Johano Samuelio Vėnerio Vilniuje. Nors panašaus laiptuoto tūrio varpinių Lietuvoje gana daug, tačiau Labanoro išsiskyrė iš visų savo sunkiomis, horizontaliomis proporcijomis.

2011 metų rugsėjo pradžioje Labanore buvo pašventinta nors ne visai pabaigta atstatyti Švenčiausios Mergelės Marijos gimimo bažnyčia ir švenčiami tradiciniai Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidai. Galutiniai bažnyčios atstatymo darbai truko dar porą metų. Mat pastatas vėl buvo suręstas medinis, tad medis pirmiausia turėjo susėsti, ir tik tuomet buvo atliekami apdailos darbai. Bažnyčia atstatyta iš tikinčiųjų, Vyriausybės ir Švenčionių savivaldybės lėšų.

TIK FAKTAI:

Per kelerius pastaruosius metus liepsnos suniokojo ne vienus maldos namus. 2008-2015 metais bažnyčios degė daugiau nei 25 kartus.

***

Vienas didžiausių gaisrų, padaręs ypač daug nuostolių, kilo Tytuvėnų vienuolyne naktį į 2012-ųjų sausio 26-ąją. Ugnis suniokojo apie 1000 kvadratinių metrų Bernardinų vienuolyno ansamblio stogo dangos bei perdengimų, nukentėjo ir šalia stovinčios Šv. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios skardinis stogas, sudegė medinės stogo konstrukcijos. Negana to, supleškėjo vienuolyne įkurtame sakraliniame meno muziejuje saugoti liturginiai reikmenys, gesinant gaisrą vandeniu sulietos ir sugadintos vienuolyno senovinės freskos pirmajame aukšte.

Tytuvėnų vienuolyno kompleksas, gavęs net 10 milijonų litų paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, 2010-2011 metais buvo baigtas remontuoti ir pritaikytas turizmui.

Gaisro priežastis tyrę ekspertai nustatė, kad vienuolyno palėpėje kilusio gaisro priežastis – netinkamai eksploatuojamas palėpėje įrengtas dūmtraukis.

Šiuo metu unikalus Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis jau sutvarkytas. Vienuolyno patalpos atstatytos, už daugiau nei 3 mln. litų uždengti nauji vienuolyno ir bažnyčios stogai, įrengta ventiliacija ir nauja šildymo sistema, atlikta daug kitų darbų.

Pernai gruodį Kelmės rajono apylinkės teismas buvusį Tytuvėnų piligrimų centro direktorių Praną Jurkaitį (48 m.) pripažino kaltu dėl Tytuvėnų vienuolyno komplekso turto sunaikinimo dėl neatsargumo ir tarnybos pareigų neatlikimo ir skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo 1,5 metų.

xxx

2013 metų liepos pabaigoje dėl netvarkingos elektros instaliacijos degė ir Butrimonių šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (Šalčininkų r.). Laimė, gaisras buvo operatyviai numalšintas – apdegė tik apie 1 kvadratinį metrą medinės sienos.

Butrimonių šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje pamaldos laikomos tik lenkų kalba.

Baronas Jonas Šreteris šią medinę bažnyčią pastatė 1799 metais, 1890 ji buvo atnaujinta, o 1906 metais įkurta parapija. Kunigas Jonas Žemaitis 1904 metais ėmė pamokslus skaityti lietuviškai. 1907 metais po pamaldų bažnyčioje lietuviškai giedojusius parapijiečius užpuolė lenkai. Ten kilo muštynės. Po to pamokslai lietuvių kalba nesakyti.

Medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia pastatyta 1799 metais pagal Rakliškių dvaro savininko Prūsijos kapitono barono Jono Šrioterio fundaciją. Šalia bažnyčios – Naujųjų Rakliškių dvaro savininkės Paulinos Houvalt 1901 metais statyta varpinė.

xxx

Pernai gegužės pradžioje, šiek tiek po vidurdienio gaisras buvo kilęs ir Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje. Laimė, gaisrą pavyko labai greitai užgesinti – dvasininkai, parapijiečiai iš karto puolė gelbėti relikvijas, nešė jas iš maldos namų į lauką. Gesinti gaisro buvo sulėkusios net 6 ugniagesių autocisternos.

Ugniagesiams teko dirbti beveik 20 metrų auštyje, smarkiai uždūmintoje palėpėje. Tačiau jie stengėsi dirbti taip, kad kuo mažiau nukentėtų altoriai, šventųjų paveikslai ir kitos relikvijos. Ir jiems tai pavyko – gaisro padariniai minimalūs, teko keisti tik dalį skardinio stogo.

Specialistai nustatė, jog gaisro priežastis – netvarkinga elektros instaliacija.

Mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia buvo baigta statyti ir pašventinta 1904 metų rugpjūčio 5-ąją. Statyba rūpinosi klebonas Fabijonas Kemėšis. 1915 metais bažnyčia buvo apgriauta, po 5 metų iš dalies atstatyta. 1928–1932 metais atstatyti bokštai, tačiau 1941 metais bažnyčia vėl buvo apgriauta. Tik 1955 metais klebono Jono Beinorio rūpesčiu ir parapijiečių talka bei lėšomis mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia buvo galutinai atstatyta.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ

Rekomenduojami video