Paskutinį vasaros mėnesį Tautinio paveldo produktų sąrašą papildė beveik trys dešimtys naujų sertifikuotų gaminių. Iš viso dabar Lietuvoje atestuota 2 500 tautinio paveldo produktų. Šalyje jau yra 750 tautinio paveldo produktų kūrėjų, tarp jų – 156 atestuoti tradicinių amatų meistrai.

Gaminių įvairovė

Tautinio paveldo ženklas neseniai suteiktas 15 maisto produktų (žuvies patiekalams, girai, keptiems ir džiovintiems sūriams, pyragams, sausainiams ir bandelėms), taip pat papildė skulptūroms, kryžiams ir koplytstulpiams, veltiniams, vilnoniams verpalams, įvairioms juostoms, pirštinėms, šiaudiniams sodams. Kuriuos gaminius galima pripažinti tautinio paveldo produktu, sprendžia ekspertų komisija.

Atestuotais tradicinių amatų meistrais gali tapti tik fiziniai asmenys. Norint juo tapti, reikia būti sertifikavus kurį nors tradicinį gaminį. Lietuvoje dar sertifikuotos ir 38 tradicinių amatų mokymo programos. Tradiciniai amatų meistrai gali sertifikuoti savo mokymo programas, pagal kurias jie moko tam tikro amato – drožybos, mezgimo ir pan. Neseniai Tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sąrašą papildė dar keturios: Jolita Juneliūnienė mokys iš vilnos nusivelti veltinius, kepures, klumpaites, Jurgita Treinytė ir Zita Kumpelienė – pinti šiaudinius sodus, girliandas, žaislus, o Z.Kumpelienė mokys ir pinti juostas.

Org. nuotr.

Pagrabinės bandelės

Kupiškio rajono Adomynės kaimo bendruomenė pagrabines bandeles įtraukė į edukacinę programą „Smagu širdžiai – gardu pilvui“. Jos metu patys dalyviai gali išsikepti bandelių su paprastu varškės įdaru. Jos valgomos karštos su specialiu padažu. Šiam produktui neseniai suteiktas tautinio paveldo ženklas.

Svarų pripažinimą lėmė ir tai, kad pagrabinės bandelės nuo XIX a. buvo kepamos tik Adomynėje ir jos apylinkėse, o receptai ir kepimo tradicijos perduodami iš kartos į kartą.

Šios bendruomenės pirmininkė Virginija Pakalniškienė teigė, kad jų bendruomenei nebuvo sunku tą įrodyti. Pagrindinė gaspadinė Vitalija Raugalienė bandelių kepimo paslapčių išmokusi iš savo uošvienės. Jas kepa ir kitos šeimininkės.

„Aišku, reikalavimai dideli, taigi reikėjo pasistengti. Mes pagrabines bandeles prisiminėme 2014 metais, kai savo dvare pradėjome galvoti apie edukacines programas. Jau tada kilo minčių, kad reikėtų įsigyti tokį dokumentą, bet vis nesiryžome. Paskui pradėjome domėtis bandelių kepimo istorija, iš šeimos paveldėtais receptais, kiek gaspadinių jas kepė. Viską aprašėme ir mums pasisekė – pagrabinėms bandelėms buvo suteiktas tautinio paveldo ženklas“, – džiaugėsi ji.

Adomynės kaimo bendruomenės gaspadinės savo produktą kepa ir parodose, mugėse, visur, kur tik jas pakviečia. Pagrabinėmis bandelėmis vaišina visus savo dvaro svečius. Šiemet moterys dalyvavo Kupiškio rajono pristatyme-parodoje „Adventur“, mugėje-parodoje „Derlius“, produktą pristatė Biržų pilyje vykusiame tautiniame renginyje, Rietave, dalyvavo Pieno kelyje.

„Pagrabinės bandelės ypatingos tuo, kad patiekiamos karštos, su originaliu skaniu padažu. Jas galima valgyti vietoj antro patiekalo. Anksčiau mūsų krašte jas ne kasdien kepdavo, o tik per laidotuves, kai reikėdavo pavaišinti didelį būrį žmonių. Vėliau pradėtos tiekti ir per kitas šventes – vestuves, krikštynas. Mes atgaivinome tą tradiciją pas mus dvare. Svečiai visada pageidauja šviežiai iškeptų bandelių“, – aiškino V.Pakalniškienė.

Adomynės bandelės. Org. nuotr.

Garsina savo kraštą

Kaimo bendruomenės pirmininkė pasakojo, kad pradžioje jos norėjusios keisti bandelių pavadinimą, bet vėliau nutarė palikti autentiškąjį. Nors bandelių pavadinimas kildinamas nuo žodžio „pagrabas“, bet jos ne tik gedulingos bandelės. Turistams gaspadinės pataria nebijoti šio pavadinimo, nes bandelės labai skanios ir tinkamos visomis progomis.

„Mes labai džiaugiamės tuo, kad mums padėjo, mumis patikėjo ir įvertino. Kupiškyje tokių produktų nėra labai daug. Mes reprezentuojame ne tik save, bet ir savo rajoną. Didžiuojamės tuo“, – sakė kaimo bendruomenės vadovė V.Pakalniškienė.

Tautinio paveldo statusą pelnė ir UAB „Ližė smaližė“ kepami figūriniai sausainiai, Dalios Ramonienės bulvių plokštainis, Janės Petkūnienės duona su priedais ir mielinis pyragas, Dalios Baranauskienės varškės, kepti bei džiovinti sūriai, UAB „Via Baltica Dvaras“ duonos gira, baravykų barščiai, šaltibarščiai, rauginti burokėliai, įdaryta žuvis, lietuviški suktinukai ir patiekalas iš silkių.

Org. nuotr.

Siūlė net penkis produktus

55 metų tautodailininkas iš Utenos Eglūnas Židonis, kurio net keturi produktai buvo neseniai sertifikuoti, ketina pretenduoti į tradicinių amatų meistrus. Jo sukurti 4 tradiciniai gaminiai – koplytstulpiai, skulptūros, stogastulpiai, kryžiai – sertifikuoti vienu metu. Jį ekspertų komisija įsiminė kaip labai kūrybingą menininką.

E.Židonis kuria jau tris dešimtis metų, o parodose su medžio drožiniais pradėjo dalyvauti prieš 40 metų. Pasak paties tautodailininko, jis visą laiką stengėsi tobulėti, nenuleisti rankų. Iš viso šiemet jis ekspertų komisijai pristatė net penkis savo kūrinius ir tik vienas nebuvo pripažintas tradiciniu gaminiu.

„Nesutarimų kilo tik dėl penkto gaminio – medinių koplytėlių. Komisija nusprendė, kad jų negalima vadinti tradicinėmis. Nors viena jų yra kažkada buvusios koplytėlės kopija, bet neišliko jos nuotraukos. Čia yra amžinas ginčytinas klausimas, pagal kokį laikotarpį mes sertifikuojame. Aš nei pykčio, nei nuoskaudos nejaučiu. Kiekvienas kitaip įsivaizduoja tradiciškumą“, – pasakojo kūrėjas.

E.Židonis kol kas nesidomėjo, kokios paramos galės tikėtis, nes darbo turi per akis, todėl popieriniams reikalams lieka labai mažai laiko. Jo teigimu, prekiaujant yra šiokių tokių privalumų, kai turi sertifikuotų gaminių, ir, žinoma, pačiam malonu, kai tavo darbus įvertina.

Tautinio paveldo statusas suteiktas ir Jolantos Levinskienės sukurtoms pirštinėms, riešinėms, pintinėms bei vytinėms juostoms, Vaivos Neteckienės girliandoms, Jolantos Molienės šiaudiniams sodams, Renatos Žiūkienės rinktinėms juostoms, Igridos Pliopaitės-Bataitienės vilnoniams verpalams bei Ingos Skučės veltiniams.

Daug galimybių

Regina Voverytė-Šimkienė, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vedėja

Norint sertifikuoti konkretų gaminį kaip tautinio paveldo produktą, pirmiausia jis turi atitikti istoriškumo kriterijus, kilmės ir gamybos organizavimo būdo reikalavimus. Istoriškumo kriterijus reikalauja, kad gaminys būtų buvęs gaminamas arba amatu verčiamasi ne mažiau kaip prieš 100 metų.

Gaminiui keliami ir kilmės reikalavimai, t. y. jis būti gaminamas visoje Lietuvoje arba kuriame nors Lietuvos etnografiniame regione arba turi būti žinomas visoje Lietuvoje arba kuriame nors etnografiniame regione.

Trečia sąlyga – gamybos arba organizavimo būdas. Gaminys turi būti pagaminti naudojant rankų darbą ir senąsias gamybos technologijas, įrankius, padargus, įrenginius, tradicines žaliavas. Jis gali būti pagamintas ir taikant naujas technologijas, kurios nekeičia gaminio gamybos būdo, receptūros, unikalių savybių, sudėties ir pan. Tai tokie gaminiai gali būti sertifikuoti kaip tautinio paveldo produktai.

Tradiciniai amatininkai, turintys sertifikuotus tautinio paveldo produktus, yra remiami. Jiems suteikiama parama dalyvaujant mugėse, kituose renginiuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Turintieji sertifikatą gali gauti paramą tiek dalyvauti įvairiuose renginiuose, tiek patiems produktams populiarinti, jiems viešinti, taip pat, jeigu reikia, gamybos padargams, medžiagoms įsigyti bei tradicinių amatų edukaciniams užsiėmimams organizuoti.

Tradiciniam amatininkui tautinio paveldo produkto ženklas yra tarsi kokybės ženklas, kuris parodo gaminio išskirtinumą ir jo vertę, nes jis buvo gaminamas ir prieš 100 metų.