Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Laiku pasitikrinęs, užkirsi kelią ligai

Ligos ateina nekviestos, bet kuo anksčiau jos nustatomos, tuo didesnė tikimybė greičiau pasveikti. Būtent dėl to gydytojai ragina gyventojus branginti sveikatą, o tam tikrų grupių asmenis kviečia nemokamai periodiškai profilaktiškai pasitikrinti dėl kai kurių ligų.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Didelė įvairių širdies ir kraujagyslių ligų grupė – pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis. Pačios dažniausios yra išeminė širdies liga, cerebrovaskulinė liga, lėtinė arterijų sienelių liga – aterosklerozė, ūmai pasireiškiantys insultas ir miokardo infarktas. Nuo jų ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų mūsų šalyje miršta daugiau nei pusė (56 proc.) sergančiųjų.

Mokslininkai nustatė, kad šių ligų riziką didina antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas riebiu ir saldžiu maistu, alkoholio vartojimas, rūkymas, sėslus gyvenimo būdas. Žmonėms, kurių cholesterolio kiekis didelis, didesnė ir širdies ligų rizika. „Norėdami sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, turime keisti mitybos įpročius, sureguliuoti svorį ir atsisakyti žalingų įpročių – rūkymo ir alkoholio vartojimo. Taip pat reikia daugiau judėti, reguliariai mankštintis, nes fizinis aktyvumas padeda reguliuoti arterinį kraujospūdį, treniruoja ir stiprina širdies raumenį, didina koronarinių arterijų spindį. Be to, reikia kontroliuoti kitus rizikos veiksnius – aukštą kraujo spaudimą, didelį cholesterolio kiekį, stengtis vengti stresų“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė, ragindama gyventojus pasinaudoti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencine programa ir pasitikrinti, ar neserga. Ši programa finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Atsižvelgiant į skirtingą vyrų ir moterų amžių, kuriame atsiranda didžiausia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, pasinaudoti programa ir pasitikrinti gali vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. „Norint išsitirti, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris skirs tyrimus, nustatys rizikos veiksnius, o prireikus sudarys individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Kartą per metus dalyvauti prevencinėje programoje ir nemokamai pasitikrinti gali visi atitinkamo amžiaus vyrai ir moterys, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu“, – aiškina J.Grigarienė.

J.Grigarienė

Vėžio prevencija

Viena iš klastingiausių onkologinių ligų – storosios žarnos vėžys. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, sergamumas šia liga pastaraisiais metais Lietuvoje didėja – 2010 m. 100 tūkst. gyventojų teko 29,8 nauji susirgusieji, o 2015 m. – jau 43,5.

Kol žmogus pajunta šios ligos požymius, praeina ne vieni metai. Liga per tą laiką jau būna pažengusi – trečios ar ketvirtos stadijos, todėl medikai kviečia gyventojus nelaukti, kol požymiai išryškės, ir išsitirti. Anot jų, reguliariai tikrinantis, ligos galima išvengti, o ją nustačius – greičiau pasveikti. „Storosios žarnos vėžio prevencinės programos pirminis tyrimas – slapto kraujavimo išmatose testas – lengvai atliekamas, neskausmingas ir greitas. Jei testo atsakymas neigiamas, tai ir bus vienintelis tyrimas, kurį reikia atlikti kas 2 metus 50–74 metų žmonėms. Pernai pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą nemokamai pasitikrino daugiau nei 233 tūkst. Lietuvos gyventojų“, – pasakoja J.Grigarienė.

Pašnekovė pabrėžia, kad visos prevencinės programos vykdomos siekiant diagnozuoti ankstyvos stadijos ligą, kai ji lengvai pagydoma. Viena iš jų – tik vyrams skirta prostatos vėžio prevencinė programa. „Suteikti visą informaciją apie galimybes dalyvauti programoje, kuri skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų ir vyrams nuo 45 m., jei jų tėvai ar broliai sirgo šia liga, ir supažindinti su tyrimų eiga turi šeimos gydytojas“, – sako J.Grigarienė. Ji priduria, kad periodiškai turi būti atliekamas kraujo tyrimas, kuris parodo prostatos specifinio antigeno koncentraciją kraujyje. Jei jis viršija normą, šeimos gydytojas siunčia urologo konsultacijai. Prireikus atliekama priešinės liaukos biopsija.

Krūties vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga Lietuvoje ir daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių. Mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 1 300 naujų krūties vėžio atvejų, tačiau ankstyvas krūties vėžys nesukelia skausmo, dažnai neturi ir kitokių simptomų, nors kartais galima pastebėti krūties formos ar simetrijos pokyčius, užčiuopti padidėjusius limfmazgius, sukietėjimus. Bet ir užčiuoptas mazgelis iš pradžių gali būti neskausmingas, todėl, norint užkirsti kelią šiai ligai, būtina reguliariai tikrintis. Specialistų teigimu, didesnę susirgimo šia liga riziką turi moterys, kurių giminėje jau buvo ja sergančiųjų. Į rizikos grupę patenka moterys, pirmagimio susilaukusios po 30 metų, taip pat nė karto negimdžiusios. Vyresniame amžiuje, peržengus 50 metų ribą, rizika susirgti šia liga padidėja, todėl penkiasdešimtmetės ir vyresnės moterys raginamos nemokamai pasitikrinti.

Šioje programoje gali dalyvauti moterys nuo 50 iki 70 metų. Pagrindinis krūties vėžio programos tyrimo metodas – mamografija. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti šį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje gydymo įstaigoje. Minėtą tyrimą galima atlikti ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), bet ir Marijampolės, Alytaus, Utenos, Tauragės, Mažeikių, Druskininkų, Šilutės, Ukmergės, Telšių rajonų centruose. Tyrimo rezultatus moteriai praneša šeimos gydytojas, gavęs mamogramų vertinimo išvadas.

Specialistai kviečia moteris nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją bei nemokamai pasitikrinti. Nė vienai moteriai už šias paslaugas mokėti iš savo kišenės nereikia, nes PSDF lėšų šioms paslaugoms apmokėti yra pakankamai – šiemet net 2,3 mln. eurų. „Jaunesnės ar vyresnės, nei programoje nustatyto amžiaus, moterys, pastebėjusios pakitimus krūtyse, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir prireikus nusiųs gydytojo specialisto konsultacijai“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė.

Kad nereikėtų ilgai laukti specialistų konsultacijų, Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Nacionalinio vėžio instituto ir trijų sostinės poliklinikų – Antakalnio, Centro ir Šeškinės – iniciatyva šiose trijose poliklinikose sudaryta galimybė atlikti ankstyvąją krūties vėžio diagnostiką. Šios gydymo įstaigos priima ne tik savo pacientes, norinčias išsitirti krūtis, bet ir prie kitų gydymo įstaigų prisirašiusias moteris, turinčias šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą.

D. Berūkštienė

Gimdos kaklelio vėžys – antra pagal dažnumą moterų okologinė liga pasaulyje, o Lietuvoje sergamumas šia liga yra didžiausias Europoje. Nuo šios ligos, kurios simptomai – kraujavimas, skausmas lytinių santykių metu, dubens, nugaros, kojų skausmai – pirminėse stadijose nepasireiškia, net išsivysčiusiose šalyse miršta daug moterų. Siekiant laiku užkirsti kelią šiai ligai, nuo 2004 m. Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, skirta moterims nuo 25 iki 60 m. Pagal šią programą nustatyto amžiaus moterims kartą per trejus metus nemokamai atliekamas citologinis gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas. Tepinėlį paima ir rezultatus įvertina šeimos gydytojas arba pirminės sveikatos priežiūros komandos narys – akušeris ginekologas. Procedūra nėra nei skausminga, nei ilgai trunkanti. Gavus tyrimo rezultatus, gali būti atliekama gimdos kaklelio biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

„Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos rezultatai jau akivaizdūs. Valstybinės ligonių kasos turimi duomenys rodo, kad nuo to laiko, kai buvo pradėta vykdyti ši prevencinė programa, tikrinasi vis daugiau moterų, nustatoma vis daugiau ikivėžinių ligų, išaiškinama daugiau sergamumo atvejų. Tai labai svarbu, nes daugiau nei 80 proc. šia liga susirgusių moterų gali pasveikti, jei liga pastebėta laiku, o gydymas pradedamas kuo anksčiau. Be to, laiku diagnozuotą ligą gydyti kur kas lengviau“, – teigia D.Berūkštienė.

Svarbu ne tik amžius

Prevencinės programos skirtos tam tikro amžiaus, kai didėja rizika susirgti tam tikromis ligomis, asmenims. Tačiau jeigu žmogus nėra tokio amžiaus, kaip numatyta programoje, bet turi priežasčių nerimauti dėl savo sveikatos ar jam pasireiškia ligos simptomai, specialistai jį ragina nedelsti.

Lietuvoje vykdomos prevencinės programos

Prevencinė programa Kam skirta Kas daroma
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, programa Moterims nuo 25 iki 60 metų Kartą per 3 metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa Moterims nuo 50 iki 69 metų imtinai Kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas. Siuntimą jam išduoda šeimos gydytojas. Tyrimas atliekamasi iš anksto užsiregistravus  mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa 50–74 metų amžiaus asmenims Kartą per 2 metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas, pacientas sveikas. Jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir prireikus biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę.
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa Vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu Periodiškai atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją.
Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa Vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų

 

Kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau išsitirti, o prireikus skiriamas gydymas. Kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.

Rekomenduojami video