Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Labai pavojingi, tačiau pripažinti nepakaltinamais

Psichikos ligomis sergantys žmonės kasmet padaro vidutiniškai po 200 nusikaltimų. Tiesa, ne visi tokie ligoniai yra žudikai ar prievartautojai. Ypač sunkius nusikaltimus padaro mažiau nei pusė, bet jie yra plačiausiai aptarinėjami, sukelia siaubą, juos ilgai prisimename.

Gydo Rokiškyje

Kas gi neprisimins į šulinį savo du vaikučius šių metų sausio 2-osios naktį įmetusio Aurelijaus B.? Tas šulinys tapo net savotišku Lietuvos kaimo girtuoklių apibūdinimu. Kalbėdami ar rašydami apie kaimo girtuoklius, ne vienas simboliškai klausdavo: ar dar ilgai lauksime, kol vėl kur nors prasigėręs tėvas sumes į šulinį savo vaikus?

Tą kartą berniukas (g. 2014 m.) ir mergaitė (g. 2015 m.) žuvo. Ekspertai nustatė, kad abu vaikai mirė per kelias minutes, vos tik buvo įmesti į šulinį, „dėl bendro kūno atvėsimo ir mechaninio uždusimo, patekus vandeniui į kvėpavimo takus“. Jokių smurtinių sužalojimų, kuriuos vaikai būtų patyrę prieš įmetant juos į šulinį, nenustatyta. Ant jų kūnelių rasti tik sužalojimai, susiję su traumomis, patirtomis krentant į šulinį.

Už grotų atsidūręs Aurelijus B. jau pirmosiomis dienomis elgėsi keistai – nuogas lakstė po kamerą, graužė jos sienas, kišo maistą sau į užpakalį. Įtariamajam skirta valstybės advokatė Ramutė Budrytė taip pat tikino, kad su klientu ji sunkiai susikalba, ir net baiminosi dėl savo saugumo. Esą po kelių minučių pokalbio vyras įsiplieskia taip, kad vis tenka jį raminti. Anot advokatės, apklausose įtariamasis nebesuskaičiuoja savo vaikų ir vis mini kaimyną. Iš pradžių netgi įtarta, kad vaikžudys apsimeta, todėl jam buvo skirta psichiatrijos ekspertizė.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertai nustatė, kad nusikaltimo padarymo metu Aurelijus B. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Remiantis šiomis išvadomis, vaikžudžiui buvo skirtas priverstinis gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis. Vyras gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Pagimdė negyvą

Šių metų kovo 9 dieną viename Pakruojo rajono kaime buvo rastas negyvas naujagimis amputuota koja. Jį pagimdžiusi moteris (25 m.) sakė, kad uždusino tik ką gimusį kūdikį ir nupjovė jam koją. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau po kurio laiko jis buvo nutrauktas, nes ekspertai nustatė, kad berniukas gimė neišnešiotas ir jau būdamas negyvas, o kūdikį pagimdžiusi moteris turi rimtų psichinės sveikatos sutrikimų, tarp kurių ir priklausomybė nuo alkoholio.

Ekspertai taip pat nustatė, kad šios moters teiginiai apie tai, kad ji neva pati uždusino ką tik pagimdytą vaiką yra išgalvoti – jokių uždusimo ar dusinimo požymių neužfiksuota. Išvadose taip pat nurodoma, kad pagimdžiusi ir negyvam kūdikiui amputavusi koją moteris nesuvokė veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų.

Atsižvelgdama į šias išvadas bei kitus tyrime gautus duomenis Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Jūratė Tamašauskienė priėmė nutarimą nutraukti tyrimą dėl bejėgiškos būklės savo vaiko nužudymo. Pakruojo rajono gyventoja, atsižvelgiant į nustatytus sunkius sveikatos sutrikimus, dėl kurių jos elgesys yra neprognozuojamas ir keliantis pavojų, Šiaulių apylinkės teismo nutartimi yra perduota gydyti stacionarinėje gydymo įstaigoje.

Tampa agresyvūs

Nuo psichikos ligonių nukenčia ne tik vaikai ar kūdikiai. Štai Šilalės rajone Nikolajus T. negyvai subadė jį ūkio darbams pasamdžiusią Stasę D. Prieš metus iki įvykio iš Kaliningrado srities į Lietuvą atvykęs Nikolajus T. Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje nuo alkoholizmo buvo gydytas policijos iniciatyva. Tačiau ir sugrįžęs iš ligoninės jis girtuokliauti nesiliovė, o išgėręs tapdavo labai agresyvus. Po Stasės nužudymo įtariamasis buvo sulaikytas už pusantro kilometro esančiame Upynos kaime, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

Trepų kaimo (Tauragės r.) ganykloje rastas Irenos R. lavonas suknežinta galva. Šalia mėtėsi kirvis. Moterį, nužudė jos brolis Vytautas V., kelis mėnesius gydęsis Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje.

Prieš du metus, spalio 19 d. apie 3 valandą nakties namuose, esančiuose Prienų rajone, Balbieriškio seniūnijoje Vladas V. (78 m.) žiauriai nužudė savo septyniolikmetį anūką. Jaunuolio kūnas rastas lovoje su kirstinėmis žaizdomis galvoje ir kakle, padarytomis jam miegant. Senolis pripažintas nepakaltinamu.

Košmariškas vakaras

Dar metais anksčiau didžiulį košmarą patyrė viena Vilkaviškio rajone gyvenanti šeima, kai į jų namus užsuko tame pačiame kaime gyvenantis Ernestas R. Šiurpus nusikaltimas įvykdytas Elvyros L. namuose, kur pastaruoju metu ji gyveno su savo jaunėlė dukra. Vėlų vakarą abi aukos užpultos atskirose vietose: motina – tvarte, paauglė – savo kambaryje.

Pirmiausia kaimynas užsuko į ūkinį pastatą ir, keliais peilio dūriais nužudęs ten dirbusią Elvyrą L., jos kūną nuvilko už tvarto. Po to kažkokių paskatų vedinas vaikinas įėjo ir į namą, kur Elvyros L. dukra jau buvo atsigulusi miegoti, ir uždegė šviesą. Monstru tapęs kaimynas ją užpuolė, tad nelaimėlė pradėjo šauktis mamos pagalbos. Ši, aišku, jau nieko nebegirdėjo. Naktinis įsibrovėlis užkimšo merginai burną skuduru, surišo rankas, smaugė ir kėsinosi ją išprievartauti. Jis kažkodėl neskubėjo ir ne visą laiką buvo prie surištos savo aukos. Paauglė, nutaikiusi momentą, griebė savo mobilųjį telefoną ir puolė skambinti kaimynams. Viena moteris atsiliepė ir, supratusi, kad mergina pavojuje, patarė kuo greičiau bėgti pas ją. Kadangi nuo nusikaltėlio pasprukusi paauglė buvo ištikta šoko, kaimynai iškvietė greitąją pagalbą ir paskambino į policiją.

Kai medikai išsivežė merginą į ligoninę, kaimynai jau žinojo, kad Elvyros L. namų aplinką apžiūrėję policininkai, tvarte radę pritaškyto kraujo, už tvarto aptiko nebegyvą namo šeimininkę. Įtariamas žudikas, kai netrukus buvo sulaikytas, pareigūnams negalėjo paaiškinti, kodėl sugriovė pavyzdžiu kaime laikytos daugiavaikės moters, kuri visada būdavo jam dėmesinga ir rūpestinga, gyvenimą. Tačiau vaikinas neneigė savo išpuolio. O ir neigti būtų buvę beprasmiška, nes išsigandusi paauglė, ieškodama pagalbos, iškart įvardijo savo skriaudiką. Be to, vaikino kruvini drabužiai, kai jis buvo sulaikytas savo namuose, policininkų surasti paslėpti sniege. Staigus Ernesto R. gyvenimo posūkis kaimo gyventojams buvo labai netikėtas ir stebinantis. Šis vaikinas visiems atrodė esąs ramus, mandagus, padorus ir paslaugus.

Nurodymai „iš anapus“

Kas pasidarė ramiam Ernestui, kad jis tapo žudiku, atsakymo ieškojo Vilkaviškio policijos pareigūnai, prokurorai, ekspertai. Vyrukas pareigūnams pasirodė esąs keistokas. Prisipažinęs dėl įvykdyto nusikaltimo, jis teigė, kad susidoroti su geraširde Elvyra L. jam liepę „jie“, ir akimis rodė į viršų. „Jie“ davę nurodymą „iš anapus“. Sutrikęs jaunuolis neramiai leido laiką kameroje: dairėsi po patalpos kampus ir nuolat klausinėjo, ar tikrai daugiau nieko kameroje nėra.

Apie keistą Ernesto elgesį kalbėjo ir tragediją tebeaptarinėjantys kaimo gyventojai. Pasakojama, kad net ir pati Elvyra L. stebėjusis, esą pagalbon atskubėjęs Ernestas išmetąs gerus pašarus ar šieną lauk, neva šis suplėkęs. Todėl moteris jau buvo prašiusi vaikino netalkininkauti tvarte, o ateiti tada, kai reikėsią padėti per mėšlavežį.

Kita kaimo gyventoja prisiminė, kad neseniai Ernestas vakare vaikščiojęs pas žmones ir beldęsis į visas duris, atsiprašinėdamas už tai, ką blogo padaręs. Žmonės tuo stebėjosi, nes pretenzijų vaikinui neturėjo. Vienas kitam pasakodami, įtarinėjo, kad taip gali elgtis tik apsvaigęs žmogus, tačiau vyrukas toks neatrodė. Neatsirado nė vieno, kuris būtų pataręs Ernestui kreiptis į medikus. Šiuo atveju į medikus kreipėsi prokuroras ir paprašė, kad Ernesto psichikos sveikatos būklę ištirtų psichiatrai.

Medikai jaunuolį pasiūlė pripažinti nepakaltinamu. Kauno apygardos teismas taip ir padarė.

Pripažino pakaltinamu

Šiemet vasario 21-ąją Klaipėdoje bute Naujakiemio gatvėje savo motiną (82 m.) nužudęs Jurijus Davydovas (51 m.) irgi teigia, kad ją pasmaugė veikiamas kažkokių mistinių jėgų „iš aukščiau“. Nusikaltimą pavyko atskleisti labai greitai. Mirtiną egzekuciją surengęs taksistu dirbęs vyras iškart spruko į Latviją, tačiau pakeliui baigėsi benzinas. Į pagalbą sustojusiems vairuotojams bėglys sukėlė įtarimų. Netrukus pro šalį važiavo Duobelės rajono policijos patruliai. Pamatę lietuviškus valstybinius numerius jie ėmė klausinėti vairuotojo, kas nutiko. Pareigūnai įtarė, kad vairuotojas gali būti apsvaigęs nuo kvaišalų ar raminamųjų vaistų. Jis kažką nerišliai kalbėjo, o vėliau prasitarė, kad nužudė savo motiną. Latviai iškart informaciją perdavė Klaipėdos pareigūnams.

Pagal sulaikytojo pavardę nustatyta jo gyvenamoji vieta. Nuvykę į Naujakiemio gatvę pareigūnai beldėsi į duris, bet niekas jų neatidarė. Kriminalistai iškvietė specialiąsias tarnybas, durys buvo išlaužtos. Lovoje gulėjo negyva moteris, ant jos kaklo buvo matyti smaugimo žymių. J. Davydovas buvo sulaikytas praėjus maždaug penkioms valandoms po nusikaltimo ir dabar už grotų laukia teismo.

Vyras savo kaltę pripažino, bet negali paaiškinti, kodėl taip atsitiko. Anksčiau teigta, kad klaipėdietis daug metų vartoja stiprius raminamuosius vaistus, gydėsi nuo depresijos. Prokuroras skyrė motinžudžiui ambulatorinę psichologinę psichiatrinę ekspertizę. Ekspertai nustatytė, kad J. Davydovas yra pakaltinamas.

Abejoja ir ekspertai

Aukų giminėms dažnai atrodo, kad nusikaltimą padarę asmenys, paskelbti nepakaltinamais, iš tikrųjų yra sveiki. Kartais tikrai sunku patikėti, kad žmogus, iki smulkmenų suplanavęs nusikaltimą, paslėpęs įkalčius, yra psichikos ligonis. Kartais abejoja net specialistai ir prireikia ne vienos ekspertizės, kol nusprendžiama ar žmogus pakaltinamas, ar ne. „Jei teigiate, kad jis galėjo būti psichiškai nesveikas, tai kaip toks žmogus galėjo atlikti karinę tarnybą ir gauti vairuotojo pažymėjimą?“ – pasipiktinę ekspertų išvadomis Kauno apygardos teisme, kur buvo nagrinėjama žudiko Ričardo Ivanovo byla, kalbėjo nužudytosios Danguolės (19 m.) tėvai. Šis vyras nužudė merginą ir nupjovė jai galvą. Po 2 metus trukusių psichiatrinių ekspertizių nustatyta, kad R. Ivanovas nusikalsdamas galėjo sirgti paranoidine šizofrenija, tačiau net ekspertams buvo neaišku, ar iš tiesų jis sirgo. Todėl buvo atliekama dar viena ekspertizė, kuri vis tik pripažino, kad žudiką galima teisti. Jis buvo pasiųstas 18 metų už grotų. O juk nedaug trūko, kad ekspertai būtų nusprendę vyrą gydyti.

Apie garsiausio Lietuvos kontrabandininko Marijano Taraškevičiaus, pravarde Marekas, „ligą“ „Akistatoje“ rašėme ne kartą, tad tik priminsime, kad tik po įnirtingos kovos sostinės prokurorams pavyko įrodyti, kad didžiausios Lietuvos gaujos vadeiva M. Taraškevičius yra sveikutėlis. Tai medikai diagnozavo tik po trečiosios ekspertizės. Ir tik tuomet, kai buvo įrodyta, kad Marekas neserga jokia psichikos liga, prasidėjo bylų nagrinėjimas.

Prireikė kelių ekspertizių

O štai priešingas atvejis. Kelių ekspertizių prireikė ir kauniečiui Jonui Š., kuris kirviu sudaužė galvą savo tetai. Išgelbėti nukentėjusiosios gyvybės nepavyko. Po kelių dienų ji mirė taip ir neatgavusi sąmonės.

Kaip vienintelį įtariamąjį sūnėną areštavę pareigūnai po kelių dienų turėjo paleisti iš areštinės, nes nebuvo jokių jo kaltės įrodymų. Ir vis tik po kelių savaičių pareigūnams pavyko pergudrauti Joną Š. Išėjęs iš areštinės jis buvo sekamas ir buvo sulaikytas prie „Kuršių“ parduotuvės prieš susitikimą su nužudytosios vienturte dukra, savo pussesere. Pareigūnai žinojo, kad jis planuoja nužudyti ir ją – dėl palikimo. Jono Š. senelė savo butą Vilkaviškio rajone, Pilviškių miestelyje, mirdama paliko dukrai, o ne sūnums. Labiausiai nepatenkintas buvo ir neįstengė to slėpti velionės vaikaitis Jonas.

Aukštąjį išsilavinimą turinčiam vyrui buvo atliktos net 3 psichiatrinės ekspertizės. Pareigūnai nenorėjo tikėti, kad jų apklausiamas be galo ramus nuosekliai mintis dėstantis asmuo – psichikos ligonis.

Žiegždrių ligoninės psichiatrai, į kuriuos kreiptasi pirmiausiai, taip pat tvirtino negalintys atsakyti, ar Jonas Š. psichiškai sveikas. Kad jis – haliucinacijų persekiojamas labai pavojingas visuomenei ligonis, nustatė tik Utenos ekspertinio skyriaus psichiatrai, tyrę pacientą ne vieną mėnesį. Vėliau tą patį patvirtino pakartotinę ekspertizę atlikę jų kolegos iš Vilniuje įsikūrusios Centrinės teismo psichiatrijos komisijos.

Kauno apygardos teismui beliko įteisinti psichiatrų siūlomą priverstinį Jono Š. gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis.

Būtina gydyti

Įtariamųjų artimieji paprastai pastebi savo giminaičių ligos paūmėjimą, bet į tai pernelyg nekreipia dėmesio, kol patys netampa aukomis. Neretai sunkius nusikaltimus įvykdę psichikos ligoniai aiškina, esą žudyti jiems liepę kažkokie paslaptingi balsai, iš kosmoso siunčiami nurodymai ar net pats Dievas. Būtent Aukščiausiojo valios vykdymu teisinosi vilnietis Andžejus I.,  kirviu užkapojęs savo motiną Juliją I. ir jos dukrą Stanislavą P. Artimieji žinojo, kad ne kartą psichiatrinėse ligoninėse gydytam Andžejui nuolat vaidenosi, jog pats Dievas pasirinko jį savo valios vykdytoju, tačiau ši valia kažkodėl visuomet būdavo tik smurtinio pobūdžio. Vieną vakarą vyriškis griebė kirvį ir užkapojo savo giminaites. Abi tą pačią naktį mirė ligoninėje.

Dvi aukos krito ir nuo nepakaltinamu vėliau pripažinto vilniečio pensininko Romualdo L. šūvių. Sunkia liga sirgęs garbaus amžiaus vyriškis buvo sumanęs gyvenimą baigti savižudybe, todėl, kai sužinojo, jog jo kaimynas Henrikas V.  turi nelegalų ginklą, pabandė jį nupirkti. Pistoletą vyrai apžiūrinėjo Henriko bute. Tuo momentu, kai ginklas buvo Romualdo rankose, nuaidėjo šūvis, o kulka pakirto Henriką...

Kol pensininkas svarstė, kaip elgtis toliau, eidama iš mokyklos užsuko Henriko podukra Nadežda. Mergaitė Henriko kaimyną gerai pažinojo ir tikrai nebūtų tylėjusi, jog rado jį prie nušauto patėvio, todėl Romualdas iš arti peršovė Nadeždai galvą.

Tokių pavyzdžių šimtai. Nors pagal dabar veikiantį Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą nustatyta, kad be paciento sutikimo gydymas negali būti skiriamas, tačiau šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kad žmogus gali būti hospitalizuojamas ir prievarta jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti žalą savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Įstatymas numato, kad pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti. Žmonės turėtų žinoti ir, esant reikalui, kreiptis į medikus ar policiją, kad taip būtų užbėgama nelaimei už akių.

Viltis neatimama

Nors visi šiame rašinyje minimi nepakaltinamieji gydomi Rokiškio psichiatrijos ligoninės Griežtojo režimo skyriuje, tačiau viltį kada nors sugrįžti į laisvę puoselėja kone kiekvienas iš jų. Ir šios viltys gana realios, nes net kelis žmones nužudęs psichikos ligonis teoriškai gali būti pervestas į švelnesnio režimo gydymo įstaigą ar net būti išleistas gydytis ambulatoriškai jau po pusmečio. Mat kiekvieną stacionare gydomą ligonį kas pusmetį apžiūri ir jo būklę įvertina ligoninės psichiatrų komisija. Apžiūros išvados apie nusikaltimą padariusio ligonio sveikatą pateikiamos nutartį priverstinai gydyti paskelbusiam teismui. Įvertinęs šias išvadas, teismas nusprendžia, ką daryti toliau.

Praktika rodo, jog teismai neretai tik formaliai susipažįsta su paviršutiniškai surašytais teikimais ir artina nepakaltinamųjų sugrįžimą į laisvę, remdamiesi vien tuo, kad ligoniai nepažeidinėja ligoninės režimo ir nereiškia agresijos personalo atžvilgiu. Pastebėta, jog nemažą įtaką teismų sprendimams turi nepakaltinamais pripažintų ligonių ar jų aukų artimųjų aktyvumas.

Kadangi žmogaus psichikai objektyvių biologiškai nustatomų požymių nėra, psichiatrų išvados remiasi klinikiniais stebėjimais, o pastarieji subjektyviai interpretuojami, tad į laisvę kartais gali išeiti ir ne visai pasveikę ligoniai.

Sudarytas registras

2010 metais Seimas priėmė Civilinio kodekso pataisas, kuriomis nutarė įsteigti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų ir Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registrus. Šio įstatymo pataisas palaikė visi 85 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Tad dabar, pagal nuo 2011 metų sausio 1 dienos įsigaliojusias pataisas, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre registruojami asmenys, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais arba kurių civilinis veiksnumas apribotas, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų šio kodekso nustatytais atvejais, šių asmenų globėjai ir rūpintojai. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras yra neviešas valstybės registras, kuriam duomenis teikia teismai.

Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenys nustatyta tvarka teikiami tik turintiems įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą teisę šiuos duomenis gauti duomenų gavėjams jų tiesioginėms funkcijoms atlikti.

Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre įrašyta apie 7000 asmenų, kurie teismo sprendimais pripažinti neveiksniais arba kurių veiksnumas yra apribotas teismo sprendimu.

Tyrėjai, prokurorai, teisėjai šiuos duomenis gali gauti vos per keletą sekundžių. Tačiau duomenys reikalingi ne tik sunkius nusikaltimus tiriantiems pareigūnams. Daug dažniau jais naudojasi kredito įstaigos, suteikdamos asmeniui paskolą.

Fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, sudarytas sandoris negalioja, tačiau Civilinis kodeksas numato, jog už pripažinto neveiksniu fizinio asmens padarytą žalą atsako jo globėjas arba jį prižiūrėti privalanti institucija.

Lietuvos komerciniai bankai, kredito įstaigos ir finansų įmonės Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre per metus atlieka beveik 150 000 paieškų

 

Petras IVANAUSKAS

 

Rekomenduojami video