Kaimuose, vienkiemiuose ir kitose vietovėse, kur dar nėra vandentiekio ir centralizuotos nuotekų sistemos, vis dar nemažai gyventojų nuotekas tvarko nesilaikydami reikalavimų. Aplinkos apsaugos departamentas įspėja, kad taip teršdami aplinką žmonės kenkia ir sau patiems. Be to, už netinkamai tvarkomas nuotekas skiriamos baudos.

Aplinkosaugininkai nuolat vykdo reidus tikrindami, kaip gyventojai, neprisijungę prie vandenvalos sistemų, tvarko nuotekas. Vykdant būtent individualaus nuotekų tvarkymo kontrolę, per metus atliekama apie 370 patikrinimų.

„Tai svarbi mūsų darbo dalis, nes nuotekos, tvarkomos nesilaikant nuotekų tvarkymo reikalavimų, labai teršia aplinką. Jos ne tik užteršia gruntinius vandenis, bet ir grįžta į tų žmonių ar jų kaimynų šulinius“, – pabrėžia Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.

Pasak jos, dar didesnė žala daroma, kai nevalytos nuotekos patenka į vandens telkinius. Tokiais atvejais jos, be to, kad patenka į gruntinius vandenis, teršia ir upelius, upes, ežerus ir nuodija vandens gyvūnus ir žuvis, kurias žmonės paskui patys žvejoja.

„Dar viena problema ta, kad dabar su nuotekomis į dirvožemį patenka ir daug buityje naudojamų cheminių medžiagų. Skalbikliuose yra ir fosforo, ir riebalus tirpdančių medžiagų, dezinfekantuose ir balikliuose – agresyvių chloro junginių, dar stipriau neigiamai veikiančių aplinką ir žmogų“, – vardija E. Pipiraitė.

Už netinkamai tvarkomas nuotekas skiriama administracinė bauda iki 1170 eurų, taip pat tenka atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, baudos už aplinkos teršimą nuotekomis nustatytos Administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnyje. Per visus 2020 m. aplinkosaugininkai nustatė 541 asmenį, aplinką teršusį nuotekomis. O nuo 2021 m. iki dabartinio laikotarpio nustatyti 425 tokie pažeidimai.