Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kada spręsdami konfliktą nebeimsime į rankas peilio?

Pernai Lietuvoje užregistruota 38 000 smurto atvejų artimoje aplinkoje, pradėta 10 000 ikiteisminių tyrimų. Šie skaičiai, lyginant su 2014 metais, išaugo trečdaliu. Tačiau policijos generalinis komisaras Linas Pernavas ramina, jog skaičiai tik rodo, kad pareigūnai operatyviai reaguoja į kiekvieną iškvietimą dėl smurto šeimoje.

Sumažėjo nužudymų

Net savo metiniame pranešime šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo: „Dėl mūsų žmonių socialinio saugumo pavojaus varpais vis garsiau skambina ne tik tarptautiniai ekspertai, bet ir nevyriausybinės organizacijos. Tarsi gyventume karo zonoje. Savo pačių namuose prievartaujami, luošinami, žudomi vaikai, kas trečia moteris patiria smurtą“. Pasak šalies vadovės, nesulaukę veiksmingų sprendimų, įstatymų pakeitimus jau siūlo patys žmonės, o tokios pilietinės iniciatyvos verčia nedelsti ir reaguoti.

„Smurtas šeimoje yra priskirtas tam tikrai kategorijai įvykių, į kuriuos mūsų pareigūnai privalo nuvykti per 20 minučių, – paaiškino L. Pernavas. – Šiuo metu nukentėjusiosios ar nukentėjusiojo nebereikia klausti, ar šis rašys pareiškimą dėl patirto smurto. Jei aiškūs smurto požymiai, iš karto pradedamas ikiteisminis tyrimas, informuojamos visos institucijos, kurios privalo žinoti apie įvykį, kad galėtų šią problemą spręsti. Tyrimo metu, aišku, pasitaiko, kad poros susitaiko, tačiau įvykis jau užfiksuotas ir antroji proga susitaikyti jau nesuteikiama“.

Pasak komisaro, yra apmokyta pusė tūkstančio šalies pareigūnų, kurie sugeba atskirti smurtą šeimoje, žino, kaip tokiais atvejais elgtis. Gera žinia ta, kad per ketverius su puse metų, kai priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, nužudymų (per metus) sumažėjo perpus – nuo 40 iki 20.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Egidijus Lapinskas, apžvelgdamas 2015 metų veiklos rezultatus, nebuvo toks optimistas. „Problema dėl smurto artimoje aplinkoje nė kiek nemažėja. Pernai metais mūsų apskrityje buvo užregistruota 3220 tokių įvykių, pradėti 859 ikiteisminiai tyrimai, – pristatydamas ataskaitą sakė apskrities komisariato viršininkas. – Per metus ištirta 14 nužudymų – 13 jų įvykdyti 2015 metais. Dažniausia žmogžudysčių priežastis – besaikis alkoholio vartojimas ir santykių aiškinimasis“.

Kalta pilnatis?

Statistika rodo, kad net 80 proc. smurto aukų yra moterys, maždaug 13 proc. vyrai ir apie 7 proc. vaikai. Tačiau tiek moterys, tiek vyrai nesibodi paleisti į darbą ne tik kumščius ar kojas, bet neretai savo auką puola apsiginklavę peiliais ar kitais aštriais įrankiais. Kartais pareigūnai liūdnai juokauja, kad buitinių konfliktų paūmėjimui turi įtakos mėnulio fazės – neva mirtinų išpuolių padaugėja per mėnulio pilnatį. Birželio 11– 12 dienomis kalendorius rodė besibaigiančią jaunatį ir stojusį priešpilnį, tačiau protu nesuvokiamos žmogžudystės pasipylė lyg iš gausybės rago.

Šeštadienio vakarą, apie 18 valandą, Vilniaus policija gavo pranešimą, kad Paupio gatvėje esančiame daugiabutyje, Užupio rajone, nužudytos dvi moterys: motina Natalija Š. (62 m.) ir pastarosios dukra Olga (40 m.). Apie tai pranešė pats žmogžudys Miroslavas Š. (66 m.), nužudytųjų vyras ir tėvas. Atvykusi policija įtariamąjį pirmiausiai nuvežė į ligoninę, nes šiam peiliu buvo perdurtas pilvas. Vyras atsidūrė reanimacijoje. Miroslavo žmonos kūnas buvo rastas kambaryje, o dukters – vonioje. Ant abiejų nužudytųjų kūnų rasta daugybė durtinių žaizdų. Šalia Natalijos Š. lavono mėtėsi peilis – manoma, kad ji gynėsi nuo sutuoktinio ir jį sužeidė.Tikėtina, kad incidento priežastis – sutuoktinių konfliktas.

Kaimynai pasakojo, kad sutuoktiniai šiame name gyveno seniai – nuo dukters gimimo. Retsykiais šeima patriukšmaudavo – mat kartais išgerdavo, tad, būdavo, kad kažko nepasidalindavo. Maždaug prieš ketverius metus policija Miroslavą Š. dėl konflikto su žmona buvo sulaikę, tačiau įspėję, kad šis daugiau nesmurtautų, greit paleido. Dukra Olga buvo ištekėjusi ir gyveno atskirai, tačiau tėvų namuose lankydavosi dažnai. Našlaite liko mažametė, vos pirmąją klasę baigusi jos dukra.

Na o jau birželio 12-ąją, 45 minutės po vidurnakčio, iš A. Kojelavičiaus gatvės į vieną sostinės ligoninę buvo atvežtas sužalotas vyras (40 m.) su durtine žaizda kojoje. Pasirodė, kad per girtą konfliktą peiliu mosikavo vyriškio sugyventinė (44 m.). Deja, labai nesėkmingai – vyras neišgyveno. Sulaikytai įtariamajai nustatytas 1,59 promilės girtumas. Dėl abiejų įvykių pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Vienintelis dūris

Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendį Zarasų gyventojai Virginijai Zaic (55 m.). Moteris pripažinta kalta dėl savo sutuoktinio nužudymo, jai skirti 10 metų nelaisvės.

Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, vyro mirtimi pasibaigė sutuoktinių išgertuvės 2015 metų rugsėjį. Vieną nelemtą vakarą neblaivi Virginija, neapsikentusi taip pat neblaivaus metais jaunesnio vyro priekaištų, čiupo virtuvinį peilį ir dūrė jam į nugarą.

Po poros valandų pastebėjusi, kad sutuoktinis prastai jaučiasi, V. Zaic pasikvietė kaimynę, o ši iškvietė greitąją pagalbą. Vyras buvo skubiai nuvežtas į ligoninę, tačiau neišgyveno.

Iš pradžių Virginija savo kaltę neigė. Moteris, kuriai tą vakarą buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,32 prom.), tvirtino, kad jos sutuoktinis nugarą susižeidė miške užvirtęs ant šakų. Taip greitosios pagalbos medikams sakė ir sužalotasis vyras, kol dar nebuvo praradęs sąmonės.

Tačiau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad zarasiškis mirė nuo vienintelio peilio dūrio. Peilis pažeidė vidaus organus ir sukėlė kraujavimą, pasibaigusį vyro mirtimi.

Ekspertams paneigus, kad vyrą galėjo sužaloti šakos, V. Zaic prisipažino įpykusi ir jam nestipriai dūrusi virtuviniu peiliu. Šis įrankis buvo virtuvėje, kur sutuoktiniai ir susivaidijo.

Kaip pranešė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė, teikianti informaciją apie Panevėžio apygardos prokuratūros veiklą, ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis.

Pasak prokuroro, liudytojai ir pati teisiamoji pasakojo, kad ji ne kartą buvo patyrusi sutuoktinio smurto protrūkius, nuo jo fiziškai ir psichologiškai nukentėjusi. „Labai gaila, kad moteris neieškojo pagalbos, nesiryžo su smurtaujančiu sutuoktiniu išsiskirti, o galiausiai pati griebėsi smurto ir dabar turės ilgus metus praleisti pataisos namuose“, – sakė valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras D. Skrebiškis.

Panevėžio apygardos teismas V. Zaic pripažino kalta dėl savo šeimos nario nužudymo. Sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta, kad šį nusikaltimą moteris padarė būdama neblaivi.

Ne kartą teistas

O kaunietis Henrikas Bubelė už žmonos nužudymą už grotų praleis 13 metų, be to jis pripažintas pavojingu recidyvistu, nes nuteistas jau 9-ąjį kartą. Taip birželio pradžioje nusprendė Kauno apygardos teismas.

Henrikas su nužudytąja, pavadinkime ją Saule, buvo pažįstamas 15 metų. Prieš 7 metus pora susituokė, Henrikas įsivaikino Saulės mažametį sūnų, suteikė jam savo pavardę. Apsigyveno Saulės patėvio name. Pasak vėliau teisme liudijusių artimųjų bei sutuoktinių draugų, kol Henrikas su Saule būdavo blaivūs, jokių konfliktų nekildavo, pora sutardavo puikiai. Tačiau kuo toliau, tuo dažniau sutuoktiniai ėmė girtuokliauti, o tuomet ir kivirčytis. Ne kartą yra buvę, kad ir policijos pareigūnams teko įsikišti, o Henrikas už nežymų sveikatos sutrikdymą buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas. Tačiau vyras iš savo klaidų nepasimokė – jo didenybė Alkoholis buvo stipresnis, kuris ir įdėjo pernai rugsėjo 20-osios vėlų vakarą Henrikui į rankas peilį...

Nesuvokė, kas įvyko

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įvykio dieną, sutuoktiniai jau iš pačio ryto ėmė „ragauti“ alkoholinius gėrimus, vėliau prie jų prisėdo ir Saulės motina. Įdienojus prie kompanijos prisijungė poros draugė, šiai išvažiavus, atėjo dar du ištroškėliai. Žodžiu, durys nuo sugėrovų neužsidarė, buvo geriama viskas iš eilės: alus, sidras, degtinė.

Vakare Saulė, paprašiusi palikti jai šiek tiek alaus, nuėjo miegoti, o Henrikas su uošve bei vienu draugu pavėsinėje liko gerti alų.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vėlesnius įvykius Henrikas aiškino taip: „Begeriant alų, pamačiau pro langą žiūrinčią Saulę. Nuėjau pas ją į kambarį. Saulė buvo pikta, priekaištavo, kam neatnešiau cigarečių ir alaus. Po kurio laiko ji pati išėjo į lauką, parūkė, atsigėrė alaus ir vėl nuėjo į kambarį. Kai draugas išvažiavo, paprašiau uošvės parnešti dar alaus. Ji atnešė. O Saulė ėmė man prikaišioti tokią draugę. Prašiau jos nenusišnekėti ir pats ėmiau prikaišioti jai buvusius draugus. Taip kilo konfliktas. Ji rėkė, varė mane iš namų. Tuomet aš ją išvadinau necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais. Saulė nuėjo į virtuvę, girdėjau kaip iš stalo stalčiaus ištraukė peilį, atėjo į kambarį ir pasakė kad smogtų man, bet jai būtų gėda už tokį kaip aš sėdėti kalėjime ir numetė peilį ant lovos. Nežinau, kaip peilis atsidūrė mano rankose, nesuvokiau kas įvyko, pamenu tik vaizdą, kaip Saulė griūna“.

Solidūs ieškiniai

Kad žentas peiliu sužalojo dukrą, 11 valandą vakaro Kauno VPK budėtojams pranešė Saulės motina. Tuo metu patrulių ekipažas buvo netoliese, tad į įvykio vietą nuvyko per kelias minutes. Atvykusiems medikams teko konstatuoti moters mirtį – jai buvo durta į krūtinės ląstos kairę pusę, pažeista aorta, tad sužalotoji mirė akimirksniu.

O tuo metu Henrikas visas drebėdamas susistabdė taksi automobilį ir nuvažiavo pas savo motiną. Pranešė jai, kad nudūrė Saulę, po to persirengė ir ėmė laukti policijos.

H. Bubelei buvo nustatytas 2,96 promilių girtumas, nužudytoji buvo irgi ne ką blaivesnė – kraujyje rasta 2,76 promilių alkoholio.

Teisme, tardamas paskutinį žodį, vyras tikino, jog labai gailisi to, ką padarė, atsiprašė visų nukentėjusiųjų, su civiliniais ieškiniais sutiko, tik sakė nežinąs, iš kur tokius pinigus paimsiąs. Mat iki tol gyveno iš socialinių pašalpų ir tai buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis.

O priteisti ieškiniai gan nemenki: nukentėjusiajai – nužudytosios Saulės motinai – H. Bubelė turėtų sumokėti 736 eurus turtinei žalai atlyginti ir 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Savo įsūniui nuteistasis privalės atlyginti 50 000 eurų neturtinę žalą.

„Griežta ranka“

Pasak Kauno apskrities moterų krizių centro (KAMKC) pirmininkės Nauros Daukšienės, jos vadovaujamas specializuotos pagalbos centras vien šiais metais jau gavo 357 pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje: nukentėjo 321 moteris, 36 vyrai.

„Egzistuoja nemažai teorijų, kuriomis bandoma paaiškinti smurto artimoje aplinkoje priežastis, – dalijasi savo patirtimi N. Daukšienė. – Viena iš teorijų teigia, kad smurtą artimoje lemia kultūrinis mentalitetas, visuomenės požiūris į partnerių ir šeimos narių teises, konfliktų sprendimo būdus. Dalis visuomenės vis dar pripažįsta „griežtos rankos“ šeimoje principą. Tai reiškia, kad smurtas artimoje aplinkoje yra pateisinamas ir toleruojamas“.

Anot KAMKC pirmininkės, bet kokia krizė šeimoje skatina psichologinę įtampą, nepasitikėjimą savimi bei norą kontroliuoti kitą šeimos narį. Trūkstant bendravimo įgūdžių ir susikaupus negatyvioms emocijoms ir įvyksta smurto proveržiai. Moterys, patiriančios smurtą šeimoje dažnai galvoja, kad jos pačios netinkamu savo elgesiu provokuoja smurtautoją. Toks požiūris neretai vyrauja ir jos socialinėje aplinkoje. „Ne vienam mūsų teko girdėti nuomonę „ko ji lindo su savo kvailom šnekom prie vyro, jei šis grįžo išgėręs, galėjo patylėti, kol išsimiegos, tai nebūtu buvę konflikto ir smurto“. Tokiu būdu atsakomybė nuo smurtautojo perkeliama aukai, – aiškino KAMKC pirmininkė N. Daukšienė.

Kalta auka?!

Pasak ne vienerius metus dirbančios su smurto aukomis Centro vadovės, kyla klausimas, kiek teisingas teiginys, kad auka savo elgesiu provokuoja smurtautoją? „Norint atsakyti į šį klausimą, reikia išsiaiškinti, kas vyksta su žmogumi, kuris smurtauja. Smurtas šeimoje dažniausiai prasideda psichologiniu ir užsibaigia fiziniu smurtu. Smurtautojas nori dominuoti bei kontroliuoti ir to siekia bet kuriomis priemonėmis, – sakė N. Daukšienė. – Dažniausiai tokį smurtautojo elgesį lemia nepilnavertiškumo jausmas (dėl nesugebėjimo bendrauti, nesuklosčiusios karjeros, fiziologinių pokyčių ir t.t.). Smurto proveržis – tai vidinės žmogaus būsenos rezultatas, todėl aukos elgesys praktiškai neturi jokios reikšmės. Smurtautojas yra žmogus neturintis bendravimo įgūdžių ir nesugebantis kontroliuoti savo emocijų. Bet koks aukos elgesys tuo metu, kai įvyksta smurtas, smurtautoją tik erzina. Auka tampa objektu, į kurį nukreipiamos susikaupusios negatyvios emocijos. Kaltinimai, kuriuos smurtautojas pateikia aukai, už ką ji yra baudžiama – bandymas pateisinti savo pyktį ir atsakomybę permesti aukai. Šiuo atveju vienintelis teisingas pasirinkimas aukai – nutraukti santykius su smurtautoju“.

Pagalba šeimoms

„Sprendžiant smurto aplinkoje problemą ypatingas vaidmuo turi tekti savivaldybėms, nes be savivaldybių aktyvios veiklos, problemos pastebėjimo pačioje ankstyviausioje stadijoje ir reagavimo į ją nebus galima pasiekti gerų rezultatų, – neseniai vienoje televizijos laidoje sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Algirdas Šešelgis – Būtina didinti socialinių darbuotojų skaičių. Šiuo metu vienas socialinis darbuotojas dirba su 15 rizikos šeimų. Nuo kitų metų ketiname šį skaičių sumažinti iki 10-ies“.

Beje, birželio pradžioje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu Vyriausybės pasitarime pritarta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos vadovų bendru įsakymu būtų patvirtintas Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašas. Šio aprašo projekte numatyta, kaip bus derinami skirtingų sistemų specialistų (švietimo, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų, policijos ir kt.) veiksmai, siekiant padėti šeimoms nepatekti į socialinę riziką, o patekus – suteikti pagalbą laiku.

Numatoma, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas tvarkos aprašo projektas, suderinus jį su kitomis institucijomis, bus patvirtintas iki šių metų liepos 1 d.

Kur ir kokią pagalbą gali gauti patiriantys smurtą artimoje aplinkoje:

Neretai moteris, nusprendusi keisti savo gyvenimą ir nekentėti nuo smurto, nežino, kur ieškoti pagalbos ir ko gali tikėtis. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas reglamentuoja, kad policija, gavusi pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, smurtautoją išveža į areštinę 24-48 valandoms.

Jeigu nustatomas smurto artimoje aplinkoje faktas, skiriamos šios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu, arba įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.

Informaciją apie smurtą policija perduoda specializuotos pagalbos centrui. Centro atstovas telefonu susisiekia su nukentėjusiu asmeniu, išsiaiškina esamą padėtį, suteikia psichologinę, teisinę pagalbą, organizuoja ir tarpininkauja, kad tolimesnę pagalbą teiktų kitos institucijos.

Jeigu smurtą patirianti moteris nedrįsta kreiptis į policiją, ji gali kreiptis į artimiausią krizių centrą. Centre ji gaus nemokamas psichologo, teisininko, socialinio darbuotojo konsultacijas. Moteriai bus suteikta informacija, kokių veiksmų ji gali imtis norėdama išvengti smurto pasikartojimo.

Pravartu žinoti, kad pagalbą moteris gali gauti ir anonimiškai.

Tarptautinė praktika rodo, kad efektyviausias smurto artimoje aplinkoje problemos sprendimo būdas yra kompleksinė pagalba: teisinės konsultacijos, psichologinė ir socialinė pagalba, laikinos gyvenamosios vietos suteikimas smurto aukoms. Siekiant išvengti smurto pasikartojimo pagalba turi būti teikiama ir smurtautojui: smurtinio elgesio keitimo terapinės grupės, psichologinės konsultacijos, informavimas apie galimas smurtinio elgesio teisines pasekmes.

Pagrindiniai pagalbos centrai:

Kauno apskrities moterų krizių centras

Juozapavičiaus pr. 77 (III aukštas), Kaunas

Tel. nr./ fax.: 8 37 340027

Mob. tel. nr.: 8 679 31930

El. paštas: kriziucentras@kamkc.lt

Vyrų krizių centras Kaune

A. Juozapavičiaus pr. 77, (III aukštas), Kaunas

Tel.nr: 8-636-81621, skambinkite kiekvieną darbo dieną 9.00 – 17.00 val.

El.paštas: info@vyrukrc.lt

Vilniaus miesto krizių centras

Vytenio g. 45, Vilnius

Paramos moterims ir šeimai tarnyba

Tel. (8 5) 233 2508

Paramos vaikams ir šeimai tarnyba

A. Kojelavičiaus g. 129, Vilnius

Tel.: (8 5) 240 5948, 233 9644

Konsultuojama visą parą.

el. p.: nvilnia@vmkc.lt

Vilniaus Moterų namai

Tel./Faks.: (8-5) 2616380

El. paštas: vmotnam@vmotnam.lt

Pagalbos tel. 852616380

Skambinkite mums darbo dienomis nuo 9 iki 18 val.

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras

Molo g. 1A, Melnaragė, Klaipėda

Jūsų laukiame pirmadieniais – penktadieniais nuo 9 iki 18 val.

Kilus klausimams kviečiame skambinti:

Tel. / faks.: +370 46 350099,

Mob. tel.: +370 618 01464, +370 650 60094, +370 607 81688

Pagalbos moterims linija (Tel. 8 800 66366)

Darbo laikas 10.00 – 21.00

Aurelija ŽUTAUTIENĖ

Rekomenduojami video